Dalia Henke. Ką išmokome iš 2019-ųjų referendumo ir kas toliau?

Iki 2019 m. diskusijos ir svarstymai pilietybės išsaugojimo klausimu truko ištisą dešimtmetį. Jos tęsiasi ir toliau, nes klausimas liko neišspręstas.

LR Seimo nariai 2019 m. referendumo būdu nusprendė atsiklausti Lietuvos piliečių, ar pritaria LR Konstitucijos 12 straipsnio antrojo sakinio pakeitimui, jog po 1990 metų kovo 11 d. Lietuvos piliečiams, išvykusiems į ES, NATO ir EBPO šalis ir priimant tų šalių pilietybę, kartu galima būtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę.

Galimos kelios priežastys, kodėl gi nepavyko 2019 m. pakeisti LR Konstitucijos 12 straipsnio: visų pirma – buvo per vėlai paskelbtas referendumas ir visa informacinė piliečių Lietuvoje ir užsienyje kampanija. Antra – rinkėjus klaidino pasirinkta sunki ir paini formuluotė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nevieningi šiuo klausimu buvo LR vadovai ir partijų lyderiai.

Apibūdinant vykusį referendumą, tai buvo istorinė pilietiškumo pergalė, nors ir nepavyko pakeisti 12 LR Konstitucijos straipsnio. Tai, kad to nepavyko padaryti, nebuvo jokia staigmena. Bet rezultatai tiek užsienyje surinktais balsais, tiek pačioje Lietuvoje akivaizdžiai parodė, jog diasporai itin rūpi Lietuva, ir ji gali ženkliai prisidėti prie procesų Tėvynėje, būdama integruota į Lietuvos politinį-visuomeninį lauką. Referendumas buvo įpareigojantis Lietuvos piliečių atsakymas Lietuvos politikams. O kas toliau?  Referendumo rezultatai – didžiulis netikėtumas: tai beveik milijonas balsų „už“ (956.564 balsų „už pilietybės išsaugojimą“, t.y. beveik 74 proc. iš visų balsavusiųjų) yra akivaizdus įrodymas, kad pilietybės išsaugojimas yra visgi visai Tautai aktualus klausimas ir daugiausia balsavo gyvenantys Lietuvoje. Dialogas toliau turi būti plėtojamas visais lygmenimis, nuo savivaldos iki aukščiausių šalies vadovų. Tai ne vien tik teisinis klausimas, o ateities Lietuvos vizijos sudedamoji dalis.

I. Visi valstybės vadovai kartu su teisininkais turi susitarti, kad Pilietybės išsaugojimas yra prioritetinis valstybės ateities klausimas.

Susitarimas turi būti pasiektas aukščiausiu mūsų valstybės lygmeniu, sukviečiant prieš tai platesnėms diskusijoms teisės ekspertus, politikus, intelektualus, lietuvių bendruomenių lyderius ir tai galėtų ateityje tapti nacionaliniu susitarimu tarp visų partijų ir valstybės vadovų. Sutarus ir susitarus, būtina vieninga ir aiški vieša komunikacija. Daugybinės pilietybės klausimas jau išspręstas 22 ES šalyse ir tai mums turėtų tapti geru pavyzdžiu.

Tautos mandatas jau buvo gautas 2019 m. ir politikai, Konstitucinio teismo teisėjai, valstybės vadovai turi tai pagaliau įgyvendinti.

II. Referendumo formuluotė turi neklaidinti žmonių, turi būti aiški ir suprantama kiekvienam.

Gal užtektų atsiklausti tautos, ar pritaria, kad būtų išbrauktas vienintelis žodis iš LR Konstitucijos 12-ojo straipsnio. Tai žodis “atskirus”, kuris neva ir trukdo, po kelių LR Konstitucinio teismo išaiškinimų, išsaugoti pilietybę priėmus kitų, Lietuvai draugiškų valstybių, pilietybes. Svarbu į visą referendumo pasiruošimo darbo grupę įtraukti ir PLB atstovus, turinčius patirtį buvusiame referendume.

III. Išankstinė visuomenės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje referendumo Informavimo kampanija su savo atitinkamu biudžetu.

Plačios diskusijos Lietuvos regionuose, video aiškinamosios žinutės per soc. medijas būtų didelė pagalba, kad žmonės daugiau suprastų apie sprendžiamą klausimą ir jo svarbą Lietuvos ateičiai. Turime patirties, nes PLB kartu su užsienio lietuvių bendruomenėmis beveik metus dirbo skleisdama informaciją apie referendumą ir pačius rinkimus jau nuo 2018 m. Tik paskutinėmis savaitėmis plačią informavimo kampaniją vykdė URM, LR ambasados (LT diplomatinės atstovybės) ir Vyriausybės kanceliarija. Buvo svarbus kiekvienas balsas, ir mes dėjome didžiules pastangas, siekdami aktyvaus piliečių dalyvavimo.

IV. Ankstinti dokumentų siuntimą paštu (iš esmės pertvarkant visą sistemą), nes, deja, ne visi užsienyje gyvenantys LR piliečiai galėjo pasinaudoti savo pilietine teise.

Buvo sunkumų registruojantis rinkimams, nes užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams yra privaloma registruotis VRK puslapyje prieš kiekvienus rinkimus kaskart iš naujo (ir prieš 2020 m. LR Seimo rinkimus). Galimybė naudoti jau buvusių rinkimų registracijas sumažintų galimų klaidų pildant formas tikimybę.

Buvusiame referendume nepavyko surinkti pakankamai balsų tam, kad perkoptume ypač aukštai iškeltos kartelės reikalavimus (50 proc. + 1 visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų, t.y. apie 1.300.000 balsų, kurie būtų „už”) ir pakeistume LR Konstitucijos 12-ojo straipsnio antrąjį sakinį. Tad svarbu būtų taip pat peržiūrėti galimybę dėl tokios aukštos KARTELĖS nuleidimo.

V. Dėl pašto tarnybų darbo ypatumų ir milžiniškų atstumų kai kuriuose regionuose ir šalyse tautiečių nepasiekė balsavimo biuleteniai arba juos užpildžius ir išsiuntus sugrįžo balsuotojams atgal. Tai yra įsisenėjusi problema ir efektyviausias jos sprendimas – elektroninio / internetinio saugaus ir anoniminio balsavimo galimybė pradžiai –balsuojantiems užsienyje.

VI. Nustatyti tikslų balsavimo teisę turinčių piliečių skaičių, nuo kurio priklauso reikiamų balsų skaičius vertinant referendumų ir Konstitucijos keitimo legitimumą. Dabar vykstantis gyventojų surašymas ir patikslintas balsavimo teisę turinčių piliečių skaičius bus be galo svarbus visiems referendumams ateityje.

Ruošiamės referendumui, kuris, tikėtina, bus organizuojamas jau 2024 m. Nors į Lietuvos piliečiams Seimo užduotą klausimą 2019 m. jau yra gautas aiškus ir įpareigojantis atsakymas: pilietybės išsaugojimo klausimą būtina spręsti greičiausiu įmanomu būdu. Tai daryti įpareigoja aktyviai referendume balsavę Lietuvos piliečiai.

Referendumo sąlygoms nepasikeitus, greičiausiai nei vienas referendumas ir ateityje negalėtų būti sėkmingas.

Mūsų, lietuvių, pasaulyje visai nedaug, pagal gyventojų skaičių galima palyginti su Berlynu, todėl turime dėti visas pastangas, kad nemažėtų Lietuvos piliečių ateityje, kad visi sutelktai dirbtume Lietuvos gerovei stiprinant diasporos ir tėvynės ryšius. Tad pilietybės išsaugojimo klausimas toliau lieka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės darbotvarkėje, tik dabar jau su daug stipresniu Lietuvos piliečių 956.564 balsų pastiprinimu.

PLB Ateities Fondas

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos (PLB) iniciatyva 2020 m. sausio 11 d. Lietuvių Fondo apimtyje įsteigtas naujas vardinis fondas – PLB ateities fondas. Šis fondas padės Pasaulio Lietuvių Bendruomenei įgyvendinti jos tikslus – remti lietuvių bendruomenės veiklą visame pasaulyje.

Fondui įsteigti surinkta 13 tūkst. JAV dolerių.

Fondo įkūrimui aukojo:

Vida Bandis – 5000 JAV dolerių:

1000 JAV dolerių:

• Jūratė Caspersen
• Dalia, Melanie ir Jonas Henke
• Gintaras Karosas
• Ramūnas ir Skirma Kondratas
• Aušrelė Liulevičienė
• Gintaras ir Skirmantė Marijauskai
• Timothy ir Daina Smith
• JAV lietuvių bendruomenės Arizonos apylinkė

Dėkojame aukojusiems!

Parama PLB ateities fondo veiklai bus skiriama iš šio fondo kasmetinių uždirbtų palūkanų, paliekant pagrindinį kapitalą neliečiamą. PLB
ateities fondą administruos Lietuvių Fondas.

Visus, kam rūpi PLB ateitis ir jos veikla, maloniai kviečiame papildyti naujai įkurtą fondą įnašais.
Aukojant prašome įrašyti: PLB ateities fondui

AUKOTI

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikla per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų – naujausioje knygoje

Per pastaruosius 30 metų Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklos formos keitėsi: nuo finansinės pagalbos pirmaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvai atstatyti iki Pasaulio lietuvių apygardos Seimo rinkimuose 2020 metais. Nuo 1990 metų PLB ypač sparčiai plėtėsi ir augo. Nors organizacija per šį laikotarpį perėjo skirtingus raidos etapus, lietuvybės išsaugojimas ir puoselėjimas išliko svarbiausias jos prioritetas. Kaip ir išliko stabili PLB struktūra, kuri per daugiau nei 60 organizacijos veiklos metų pasitvirtino ir įsitvirtino. „PLB yra seniausia ir didžiausia pasaulio lietuvius vienijanti organizacija, įgavusi pasitikėjimą valstybiniu lygmeniu. Tai – bendras po visą pasaulį išsibarsčiusių tautiečių indėlis ir darbas, kuris buvo ir yra daromas iš visuomeninių paskatų“, – teigia Dalia Henke. Koks buvo šis – nuo 1990 iki 2020 metų – laikotarpis PLB veikloje, kas buvo padaryta, kas atsirado, ko veikloje nebeliko, bus aprašyta knygoje „Pasaulio Lietuvių Bendruomenė per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų 1990–2020“.

Trijų paskutinių dešimtmečių PLB istoriją planuojama sutalpinti į 500 puslapių apimties knygą. „Nėra jokios kitos tokios organizacijos Lietuvoje, taip plačiai veikiančios Lietuvos gyvenime kaip Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Ji yra įsitraukusi į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą“, – tikina PLB kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen. Todėl ir knygoje PLB veikla bus pristatyta plačiai ir įvairiapusiškai. Knygą sudarys trys dalys. Pirmojoje dalyje PLB bus pristatyta kaip organizacija. O tai yra jos struktūra, prioritetinės veiklos sritys, reikšmingiausi projektai ir veiklos per 30 metų. Jei konkrečiau, tai – jos politinė veikla bei indėlis į Lietuvos istoriją ir politiką, kultūrinė veikla, lituanistinis švietimas, pasaulio lietuvių sielovada. Neatskiriama PLB dalis yra Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga, tokie renginiai kaip Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė ar Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Daug prie projektų finansavimo, remdami tiek užsienio lietuvius, tiek Lietuvoje vykstančią veiklą, prisideda lietuvių bendruomenių įkurti fondai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ar Kanadoje. Jie pristatys savo veiklą, atskleisdami, kiek finansinės paramos Lietuvai suteikė, ypač pirmais šalies nepriklausomybės metais. Ilgus dešimtmečius buvo aktyviai leidžiama užsienio lietuvių spauda. Tačiau iki šių dienų leidyba ženkliai sumažėjo. Vienas tokių leidinių – iki šių dienų išlikęs nuo 1963 metų leidžiamas „Pasaulio lietuvis“.  Užsienio lietuvių spaudos raida taip pat bus pristatyta knygoje. Kai kurie PLB reikšmingi renginiai – Europos lietuvių studijų savaitė ar diplomatų ir lietuvių bendruomenių lyderių Europoje suvažiavimai – nebevyksta. Tačiau tai buvo labai svarbi terpė diskusijoms, kūrybinėms nuotaikoms, pokalbiams apie Lietuvos valstybės vystymąsi ir jos kultūrines išraiškas. Su šiais renginiais knygos skaitytojai galės susipažinti naujajame leidinyje. Ilgainiui nykstant kai kurioms iniciatyvoms ir renginiams atsirado daugybė kitų.  Štai lietuvių buriuotojai 2008 metais metė iššūkį – Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo proga aplankyti penkiuose žemynuose įsikūrusias lietuvių bendruomenes. Nuo tada visame pasaulyje lietuviai liepos 6 dieną kartu dainuoja Tautišką giesmę. Šis projektas bus taip pat knygoje plačiai pristatytas.

Antroje knygos dalyje bus pristatyta PLB ir Lietuvos valstybės partnerystė. „Lietuva yra diasporinė valstybė. Apie 1,3 mln. lietuvių ar lietuviškas šaknis turinčių žmonių gyvena už Lietuvos ribų. Todėl valstybei svarbu turėti instrumentus, kuriais ji bendrauja su trečdaliu savo tautos užsienyje“, – teigia J. Caspersen. Šioje dalyje bus atskleisti ryškiausi tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai: programa „Globali Lietuva“ ir jos pagrindiniai aspektai, o taip pat dvi pagrindinės bendros komisijos – su Lietuvos Respublikos Seimu (Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija) ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybe (Užsienio lietuvių reikalų koordinacinė komisija).

Lietuvių bendruomenėms, kurios sudaro Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, bus skirta trečioji knygos dalis. 51 pasaulio valstybėje įsikūrusios ir veikiančios bendruomenės, nepriklausomai nuo jų dydžio, veiklos trukmės ir pobūdžio, dirba siekdamos to paties tikslo – telktis, išlaikyti tautinį tapatumą, puoselėti gimtąją kalbą, kultūrą, tradicijas ir palaikyti gyvą ryšį su Lietuva. „Lietuvių bendruomenės parodys „pasaulio“ Lietuvą. Lietuviai už tūkstančių kilometrų dirba, kuria, mokosi, kalba kitų šalių kalbomis, o jų širdys plaka Lietuvai. Jie švenčia Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Lietuvos valstybės, Mindaugo karūnavimo dieną, kartu gieda Tautišką giesmę, dėvi tautinius rūbus ir tuo didžiuojasi, moko savo vaikus lietuvių kalbos. Lietuva turi jais didžiuotis. Jie yra lygiateisė lietuvių tautos dalis, kurianti mūsų istoriją“, – įsitikinusi šią knygos dalį koordinuojanti J. Caspersen.

„Džiaugiamės, kad knygos leidybą jau dosniai parėmė Lietuvių Fondas, Kanados ir Australijos lietuvių bendruomenių fondai, bet lėšų dar trūksta“, – sako D. Henke.

Tapkite šios istorijos dalimi!

Paremkite knygos leidybą.

Plačiau apie planuojamą išleisti knygą: skaitykite čia 

Dėl solidarumo ir paramos Ukrainai

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XVI Seimo 2018 m. priimtos rezoliucijos pagrindu reiškiame solidarumą ir paramą Ukrainai šiomis dienomis, jos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui, paremtą abipusiu supratimu, interesais, įsipareigojimais, pagarba ir vertybėmis;

vertiname tvirtą ir nepalaužiamą ukrainiečių tautos ryžtą ginti Tėvynę nuo išorinės agresijos ir telkti visas jėgas laisvės išsaugojimui ir šalies atkūrimui bei palaikome Ukrainos ekonominio atsigavimo planą;

skatiname lietuvius visame pasaulyje prisidėti prie pasaulio ukrainiečių bendruomenės Ukrainai skirtų projektų įgyvendinimo bei kviečiame kitų šalių bendruomenes veikti kartu.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vardu

Dalia Henke
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė

2021-04-20

SOLIDARITY AND SUPPORT FOR UKRAINE

In 2018 the Lithuanian World Community XVI Parliament in Vilnius passed a resolution expressing solidarity and support for Ukraine in its
quest for independence, sovereignty and territorial integrity, based on respect, mutual understanding, interests and commitments.
We, the Lithuanian World Community, support the strong and unbreakable determination of the Ukrainian people to defend their homeland against
external aggression and to join forces to preserve freedom, national values and economic recovery.
We encourage Lithuanians around the world to contribute to the world’s Ukrainian community’s projects for Ukraine and we invite other world
communities to work together with them.

On behalf of the Board of the Lithuanian World Community,

Respectfully yours,

Dalia Henke
President, the Lithuanian World Community

PLB interneto svetainėje išskirtinis dėmesys lituanistiniam švietimui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) interneto svetainę plb.lt papildė nauja rubrika, skirta lituanistiniam švietimui. Joje sudėtas ištisas metodinio turinio lobynas, suskirstytas pagal temas: pasakos, žaidimai, metodinė medžiaga, video medžiaga, kompiuteriniai įrankiai pamokai, sukurtos pamokos, knygos, ikimokyklinukų pasaulis, istorijos pamokos ir kita medžiaga.

PLB švietimo komisijos pirmininkės ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrės visuomeninė konsultantė Alvija Černiauskaitė sako, kad naujos rubrikos, skirtos lituanistiniam švietimui, atsiradimas reiškia kur kas daugiau nei vien tik techninį plb.lt svetainės papildymą. Pasak A. Černiauskaitės, tai simboliškas, tačiau kartu ir funkcinis sprendimas, pažymintis ypatingą lituanistinio švietimo vaidmenį.

„Skaitmenizuotos medžiagos prieinamumas buvo vienas iš PLB Švietimo komisijos prioritetinių sričių, o pasaulį sukrėtusi pandemija šią sritį tik dar labiau išgrynino – tai yra būtinybė. Tikimės, kad skaitmeninis turinys po visą pasaulį pasklidusioms lituanistinėms mokykloms taps vis labiau pasiekiamas ir prieinamas.“, – sako Alvija Černiauskaitė.

Naujoji rubrika bus nuolatos pildoma tiek lituanistinių mokyklų sukurtu turiniu, tiek ir prieinamu Lietuvos švietimo sistemos skaitmeniniu turiniu.

Pasaulyje veikia daugiau nei 210 užsienio lituanistinių mokyklų, kuriose dirba virš 800 mokytojų. PLB yra 1958 metais JAV įsteigta didžiausia išeivijos skėtinė organizacija, vienijanti lietuvių bendruomenes 51-oje pasaulio šalyje.

„Pasaulio Lietuva“ - 2021

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) švietimo komisija kartu su Švietimo mokslo ir sporto ministerija ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene organizuoja stovyklą „Pasaulio Lietuva“ 12–18 metų lituanistinių mokyklų mokiniams.

Stovykla vyks 2021 m. liepos 30 – rugpjūčio 5 dienomis Alovėje (apie 90 km. nuo Vilniaus). Stovykla nemokama. Kompensuosime dalį kelionės išlaidų.

Registruotis kviečiame iki 2021 m. gegužės 17 dienos  el.paštu: plbsvietimas@gmail.com

Patvirtintiems *dalyviams gegužės 28–31 dienomis išsiųsime dalyvio anketas.

*Dalyvis turi būti lituanistinės mokyklos mokinys.

PLB švietimo komisija

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kviečia į lituanistines mokyklas

Prelatas Edmundas Putrimas: Bendruomeniškumas yra kertinis krikščionybės bruožas

Virginija Grybaitė

Apie sielovadinį darbą pasaulio lietuvių bendruomenėse, koronaviruso pandemijos sukeltus pokyčius visuomenėje, besikeičiančias vertybes ir sielovados vaidmenį krizių akivaizdoje kalbamės su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nariu, Sielovados ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininku, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatu užsienio lietuvių sielovadai prelatu Edmundu Putrimu.

Esate ilgametis PLB valdybos narys, vadovaujantis PLB Sielovados komisijai, 2003 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija delegavo Jus rūpintis užsienio lietuvių katalikų sielovada. Papasakokite, ką reiškia rūpintis užsienio lietuvių sielovada? Kas yra sielovada?

Kaip kunigas pirmiausiai dirbu pastoracinį – dar kitaip vadinamą sielovadiniu – darbą. Jo esmė gerai atsiskleidžia pačiame pavadinime. Lotynų kalboje „pastor“ – tai tas, kuris veda, Gerasis Ganytojas, o sulietuvinta šio žodžio versija „sielovada“ nurodo į sielos vedimą išganymo link. Nuo 2003 m. taip pat esu Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams. Kitaip sakant, atstovauju Lietuvos Vyskupų Konferencijai užsienyje rūpindamasis lietuvių katalikų sielovadiniais reikalais ir koordinuoju sielovadinę veiklą derindamas su dvasiškiais, katalikais pasauliečiais ir su vietine bažnyčia ten, kur gyvena lietuviai. Didžioji mano darbo dalis – bendradarbiauti su lietuviais išeivijos kunigais, kad lietuvių bendruomenės būtų aptarnaujamos atnašaujant šv. Mišias, teikiant sakramentus. Pabrėžiu, kad tai yra atstovavimo ir koordinavimo darbas, kadangi aš neturiu sprendimų galios, kuri, pagal Bažnyčios kanonus, priklauso vietos klebonams kartu su vyskupais.

Esu labai dėkingas buvusiam ilgamečiam Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkui Vytautui Kamantui, kuris 1997 m. pakvietė prisijungti prie bendruomenės veiklos, įsijungti į jos valdybą. Organizacijos veikloje dalyvauju iki šiol – tai puiki galimybė pažinti lietuvių bendruomenių veikėjus visame pasaulyje, su jais palaikyti ryšį, suprasti jų problemas bei siekius. Kadangi Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra puikiai organizuota, turi gerai išvystytą struktūrą, tai man padeda įgyvendinti sielovadinę koordinacinę veiklą. Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdamas visus šiuos metus remti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idealus.

Kokie didžiausi iššūkiai užsienio lietuvių sielovados srityje?

Pirmiausia, emigracija – tai Lietuvai skaudi tikrovė. Žinoma, visi turime teisę emigruoti, integruotis į tą kraštą, kur persikeliame, – tai, mano akimis, nėra problema. Problema yra asimiliacija, kai prarandama tautinė tapatybė, pamirštama kalba, atsisakoma religinių vertybių ir tradicijų.

Kitas iššūkis – lietuvių emigracija į vietas, kurias galima pavadinti netradicinėmis. Anksčiau daugelis išvykusių tautiečių apsigyvendavo ir bendruomenes bei parapijas kurdavo didžiuosiuose miestuose, kaip Niujorkas, Čikaga, Los Andželas, Londonas, tačiau paskutiniu metu dėl ekonominių sumetimų (darbo, mokslo galimybių ar tiesiog pigesnio būsto) lietuviai keliasi į nuo didžiųjų miestų nutolusias vietas. Taigi, žmonės kur kas labiau išsibarstę geografiškai, o, kunigų turime mažai, tad tenka išspręsti nelengvą uždavinį – kaip visiems užtikrinti galimybę gauti kunigo patarnavimus. Apskritai, naujų pašaukimų į kunigus stygius yra rimta problema. Mes vis žvelgiame į Lietuvą, tikėdamiesi naujų kunigų pastiprinimo, ir kartais pamirštame, jog ir Lietuvai jų labai trūksta. Gerai, kad bendradarbiavimas su Lietuvos vyskupais yra nuoširdus ir glaudus – jie puikiai supranta užsienio lietuvių poreikius ir nori padėti juos patenkinti. Bet vis tiek sunku rasti kunigų, kurie sutiktų ir pajėgtų dirbti užsienyje.

Taip pat didelis iššūkis yra rasti sąmoningų pasauliečių, kurie galėtų padėti kunigams sielovadiniame darbe. O tokia pagalba labai reikalinga. Reikia suprasti, kad kiekvienas kunigas išeivijoje šalia savo darbo konkrečioje parapijoje dar aptarnauja ir daug kitų misijų, bendruomenių. Kunigo darbas išeivijoje yra misionieriškas – nė vienas nelaukiame, kol kas paskambins į parapijos klebonijos duris, mes patys turime būti tie, kurie paimame lagaminus ir skrendame aptarnauti lietuvių visame pasaulyje.

Galiausiai, labai neramina sekuliarizacija ir religinis indiferentiškumas, kai apsigyvenę užsienyje lietuviai visiškai praranda savo katalikišką tapatybę arba kai tikėjimas jiems tampa vien asmeniniu reikalu ir nebenorima nieko bendro turėti su jo svarbia socialine dimensija.

Kas pasikeitė nuo 2003 metų, kai buvote paskirtas atsakingu už užsienio lietuvių sielovadą, kokius matote svarbiausius pokyčius.

Iki pat 2003 m. didžiausios lietuvių bendruomenės koncentravosi Pietų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje, o visoje Europoje buvo vos keletas didesnių lietuvybės židinių: prieš 100 metų įkurta parapija Londone, misija Škotijoje, Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje ir Šv. Kazimiero kolegija Romoje, kuri priima kandidatus į kunigus. Visa bendruomenių veikla klostėsi aplink parapijas, jos tapdavo ne tik religiniais, bet ir kultūriniais bei tautiniais centrais. Tais laikais beveik kiekviena parapija turėjo savo kunigą, kuris bendruomenėse būdavo ne tik dvasios vadovas, bet ir autoritetas, padėdavęs išlaikyti bendruomenės vienybę ir sutaikyti į skaldymąsi linkusius jos narius.

Po mano paskyrimo, tebesiautėjant vis didejančioms emigracijos bangoms, labai padaugėjo  emigruojančių į įvairius Europos kraštus, visur ėmė kurtis lietuvių bendruomenės. Visgi įdomu tai, kad nuo 2003 m. užsienyje nebuvo įsteigta nė viena nauja lietuviška parapija. Šis faktas labai aiškiai atskleidžia, kaip skiriasi skirtingų emigracinių bangų puoselėjamos vertybės. Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų emigravusiems lietuviams labai rūpėjo turėti savo parapijas, o šiandien lietuviai kviečia kunigą atvykti tik atskiromis progomis. Dar viena, mano akimis, stebėtina tendencija – kad kunigą bendruomenės dažniausiai kviečia ne per religines, bet per tautines šventes. Prašymų, kad kunigas atvyktų per šv. Kalėdas ar šv. Velykas, gaunu kur kas rečiau nei prašymų Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios minėjimams. Taip pat naujai besikuriančios lietuvių bendruomenės Europoje dažniausiai yra nepajėgios finansiškai išlaikyti lietuvio kunigo ir man tokiu atveju tenka derėtis su vietine vyskupija, prašant, kad ji tą dvasiškį remtų savo lėšomis. Esame labai dėkingi toms vyskupijoms pasaulyje, kurios ne tik priima lietuvį kunigą, bet ir padeda išsilaikyti.

Jūs esate apkeliavęs daugelį šalių, susitikęs su lietuviais įvairiuose pasaulio kraštuose. Kuo lietuvių sielovada skiriasi Lenkijoje, JAV, Argentinoje ar bet kurioje kitoje pasaulio šalyje?

Kiekviena emigracinė banga turi savo charakteristiką. Nemažai lietuvių emigravo po Pirmojo pasaulinio karo, nes ką tik nepriklausomybę paskelbusi Lietuva buvo ekonomiškai suvargusi po du šimtus metų trukusios okupacijos. Daugiausia lietuvių tuo metu vyko į Škotiją, Pietų Ameriką, Šiaurės Ameriką. Tai kartai labai rūpėjo turėti savo parapijas, katalikiškas draugijas, katalikišką spaudą. Kunigų tuo metu netrūko – pašaukimų vis rasdavosi tarp pačių emigrantų, be to, kai kada kunigai atvykdavo ir iš Lietuvos, pavyzdžiui, savo vienuolius kunigus į JAV dažnai siųsdavo lietuviški vienuolynai. Galime prisiminti ir pagerbti didvyrį kunigą Juozą Montvilą, kuris į JAV dirbti lietuvių bendruomenėse plaukė „Titaniku“. Šis kunigas jam pasiūlytą vietą gelbėjimosi valtyje užleido kitiems, o pats pasiliko skęstančiame laive teikti Sutaikinimo sakramentą tiems, kurie nebetilpo į valtis. Jo kapas ir šiandien yra Atlanto dugne.

Kita emigrantų banga, vadinamieji dipukai, į Vakarus pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą. Tai karta žmonių, jau augusių nepriklausomoje Lietuvoje, todėl jie yra dideli patriotai ir giliai tikintys žmonės – ne tik katalikai, bet ir apskritai visi krikščionys, nes ir protestantiškų bažnyčių veikla turėjo jiems didelę įtaką. Ši karta ypač uoliai steigė parapijas, mokyklas, kūrė mokslo ir švietimo organizacijas, tautinės ir krikščioniškos orientacijos draugijas, organizavo stovyklas. Dipukų kartoje labai daug mokslininkų, švietėjų, dvasiškių, būtent jos atstovai sukūrė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, kurios tikslu tapo siekis suburti lietuvius, kad kartu išlaikytų ir puoselėtų tautinę tapatybę.

Dar viena emigrantų banga – išvykusieji iš Lietuvos jau po Kovo 11-osios. Šie žmonės užaugo sovietmečio įtakoje, tačiau jų vaikai jau visai neragavo sovietizmo nuodų, ir jie pradeda vesti Lietuvą į ateitį – jau dabar galima matyti daug gražių vaisių.

Taip pat noriu paminėti mūsų brolius ir seseris tremtinius, kurie buvo be kaltės ištremti į Sibirą sovietinės okupacijos metais. Vieni grįžo į Lietuvą, kiti pasiliko ten ir asimiliavosi, todėl šiandien Sibire likę nemažai jų palikuonių. Tačiau džiugina tai, kad daug trečios ar net ketvirtos kartos lietuvių iš Sibiro atvyksta mokytis, studijuoti į Lietuvą. Kas ir kiek vargo patyrė mūsų tremtiniai, jie savo palikuonims įskiepijo meilę tėvynei ir sėkmingai perdavė lietuviškas religines tradicijas.

Galiausiai, reikia paminėti mūsų lietuvius etninėse žemėse. Tai Seinų ir Punsko kraštas, Pelesos ir Gervėčių kraštas, Mažosios Lietuvos arba Karaliaučiaus ir Tilžės kraštas. Čia gyvenantys lietuviai turi savo parapijas ir bendruomenines tradicijas, jie niekad neemigravo, todėl skaudu, kai juos vadina lenkais, baltarusiais ar rusais – juk jie yra ir visada buvo lietuviai ir tik tragiška Lietuvos istorija per ir po Pirmo Pasaulinio karo bei per Antrąjį pasaulinį karą juos atskyrė nuo Lietuvos.

Pasaulis susidūrė su dideliais COVID-19 pandemijos sukeltais iššūkiais. Teigiama, kad koronaviruso krizė pakeis visuomenę, jos vertybių skalę, pakeis tai, kaip mes bendraujame, mokomės, judame. Kaip, Jūsų nuomone, keičiasi ar turėtų keistis žmonių vertybės, kas yra svarbu susidūrus su krizės sukeltais iššūkiais, koks sielovados vaidmuo krizių akivaizdoje?

Pandemija mus ištiko netikėtai, negalėjome jai pasiruošti, todėl visi iki vieno patiriame didelį išbandymą. Kiekviena valstybė savaip dorojasi su iššūkiais, bet, mano nuomone, ypač svarbu pandemijos nepolitizuoti, kaip tai yra nutikę Brazilijoje arba JAV, kur sergančiųjų ir mirštančiųjų skaičius be galo didelis. Labai svarbu įsisąmoninti, kad pandemija yra medicininė, o ne politinė problema. Lygiai taip turime būti atsargūs, kad nepakliūtume į melagingų naujienų (angl. fake news) bei konspiracinių teorijų spąstus. Labai svarbu ne tik patiems saugotis, bet ir saugoti savo artimuosius, kol bus sukurta ir prieinama veiksminga vakcina.

Noriu atkreipti dėmesį į dvi skaudžiai pandemijos paliestas grupes – tai yra vaikai, jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai, paaugliai, jaunimas formuoja savo identitetą bendraudami, todėl atskirti juos nuo vieną kito, nuo bendravimo – tai reiškia sustabdyti jų tobulėjimą, dvasinį augimą ir brandą. O vyresnio amžiaus žmonės neretai dar skaudžiau išgyvena izoliaciją, vienišumą – jiems ypač reikalinga mūsų šeimyniška meilė ir parama.

Bažnyčiai šis pandemijos laikas taip pat yra kupinas iššūkių, nes bendruomeniškumas yra kertinis krikščionybės bruožas – mes turime burtis ir kartu šlovinti Viešpatį. Neatsitiktinai vartojame iš lotynų kalbos pasiskolintą žodį „komunija“, kuris kaip tik ir reiškia „bendruomenė“. Mes, kaip bendruomenė, išpažįstame Jėzaus buvimą Švenčiausiame sakramente ir priimame šį sakramentą, kuris yra katalikų tikėjimo širdis. Taigi, Bažnyčios užduotis šiandien – kad žmonės nuo jos neatprastų, kad suvoktų socialinės dimensijos svarbą mūsų tikėjime, kad nepamirštų trečiojo Dievo įsakymo – „Švęsk sekmadienį“. Šiemet per Velykas bažnyčios daug kur buvo uždarytos, tuščios. Bet juk be Jėzaus Kristaus, nuo kurio viskas prasidėjo, Velykos lieka tik kiaušinių marginimo ir ridenimo šventė, neturinti nieko bendro su dvasingumu. Taigi, Bažnyčiai tenka šiomis sunkiomis sąlygomis spręsti, kaip evangelizuoti, perduoti Gerąją Naujieną, kaip burti tikinčiuosius. Galbūt šie iššūkiai gali mus pernelyg nugąsdinti ar net pasirodyti neįveikiami, tačiau ačiū Dievui, kad Bažnyčia pirmiausia yra Jo, o ne žmonių rankose.

Prelatas Edmundas Putrimas dėkoja Vytautui Raškauskui už pagalbą parengiant atsakymus.

Straipsnis spausdintas metraštyje „Pasaulio lietuvis,“ 2020 metai/583

„Su gimtadieniu, Lietuva“ - sveikina Vankuverio lietuviai!

Nors pandemija neleidžia šiais metais Vankuverio lietuviams susiburti gyvai, šventinės nuotaikos minint  modernios Lietuvos gimtadienį jaučiasi ir Vankuveryje, ir už jo ribų. Šie metai, kaip nė vieni anksčiau, pilni šaunių globalių bei Kanados mastu organizuojamų pilietinių iniciatyvų ir virtualių renginių, kuriuose aktyviai dalyvauja ir Kanados Vakarų pakrantėje gyvenantys tautiečiai.

Prisijungdami prie bendros Lietuvos Respublikos ambasados Kanadoje bei Kanados lietuvių organizacijų akcijos #SuGimtadieniuLietuva, Vankuveryje, Vankuverio saloje, Coquitlam, Squamish, White Rock ir Revelstock gyvenantys lietuviai fotografavosi su trispalvėmis. Vankuverio lituanistinės mokyklos „Pelėdžiukų klubas“ mokytojos su vaikais, atsiliepdami į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Los Angdželo ir Italijos lietuvių bendruomenės Sardinijoje kvietimą, prisijungė prie kitų pasaulio lietuvių ir papuošė Kitsilano paplūdimį ir Granville Island „Trispalvių jūra“. Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Kanadoje D. Skusevičiaus pakviestos, tautiniais kostiumais ar kitokia lietuviška atributika pasipuošę Vankuverio lietuvių šeimos įrašinėjo sveikinimus su palinkėjimais Lietuvai ir tautiečiams visame pasaulyje. Šiuos palinkėjimus ir Vankuverio mažųjų lietuvių šventines nuotraukas Terry Sidhu sujungė į švientinį video, kurį galite išvysti čia:

Šiais metais netrūksta ir virtualių Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimo švenčių. Pirmą kartą Kanados mastu organizuojamas Lietuvos valstybės atkūrimo šventė–koncertas vyks vasario 16 d. (žr. https://ca.mfa.lt/). O vasario 20 d. visų Kanados lituanistinių mokyklų mokinius švęsti pakvies Kanados lietuvių jaunimo sąjunga (žr. https://www.facebook.com/KanadosLietuviuJaunimoSajunga)

Sveikiname Lietuvą ir visus lietuvius su Lietuvos vastybės atkūrimo diena!

R.Vrubliauskaitė-Tryon

Vasario 16-ąją Niagaros kriokliai bus apšviesti Lietuvos trispalvės spalvomis

Vasario 16 dieną 20 val. vietos laiku (vasario 17 d. 3 val. ryto Lietuvos laiku), švenčiant Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos trispalvės spalvomis nušvis Niagaros kriokliai.

Šią dieną Lietuvos trispalvė plevėsuos Kanados sostinės širdyje, priešais Otavos savivaldybę. Vėliavos taip pat bus keliamos ir kituose miestuose. Lietuvos gimtadienio proga Trispalvės spalvomis, panaudojant 60 tūkst. LED lempučių, bus apšviestas Edmontono tiltas Albertos provincijoje. 

 Pirmą kartą istorijoje – bendras virtualus renginys visoje Kanadoje 

 Visi Kanados lietuviai Vasario 16-ąją švęs kartu – Lietuvos ambasada Kanadoje, kartu su Kanados lietuvių bendruomene, Kanados lietuvių jaunimo sąjunga, lituanistinėmis mokyklėlėmis ir kitomis organizacijomis pirmą kartą organizuoja bendrą renginį – virtualų koncertą iš Signatarų namų Vilniuje.

Renginio metu visus Kanados lietuvius sveikins Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Programoje numatyti Kanados ir Lietuvos aukštų pareigūnų sveikinimai, bendras visų Kanados lietuviškų organizacijų sveikinimas-palinkėjimas. Muzikinę renginio dalį, kurios metu skambės specialiai šiam renginiui parinkti kanadietiški bei lietuviški kūriniai, atliks Vilniaus Kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto muzikinio teatro solistai (vadovė Dalia Abarė).

“Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad su Kanados lietuvių bendruomene radome būdus veikti šiomis sudėtingomis pandemijos sąlygomis. Virtualių renginių pagalba galime susijungti, nepriklausomai nuo to kur esame – Monrealyje, Toronte, Otavoje, Kalgaryje, Edmontone ar Vankuveryje. Modernių priemonių pagalba tapome dar vieningesni, į veiklas įtraukdami ženkliai platesnį ratą lietuvių Kanadoje. Vasario 16-osios renginiai Kanadoje – dar vienas puikus vienybės ir meilės Lietuvai pavyzdys” – teigė Lietuvos ambasadorius Kanadoje Darius Skusevičius.

Renginys bus transliuojamas internete vasario 16 dieną 19 val. Otavos laiku (vasario 17 d. 2 val. ryto Lietuvos laiku). Nuorodas į renginį rasite Ambasados svetainėje.

Prieš koncerto transliaciją, Kanados lietuviai susitiks bendrai nuotraukai ZOOM susitikime.

 Pilietinė akcija #SuGimtadieniuLietuva, #HappyBirthdayLithuania

Vasario 16-ąją lietuviai, pasipuošę tautine simbolika bei atributika, iš visos Kanados siųs linkėjimus ir sveikinimus Lietuvai Valstybės atkūrimo dienos proga socialiniuose tinkluose su grotažyme #SuGimtadieniuLietuva, #HappyBirthdayLithuania.

Vasario 16-osios renginių organizavime aktyviai dalyvavo bendruomenės ir lietuviškos organizacijos visoje Kanadoje – Vankuveryje, Kalgaryje, Edmontone, Saskatūne, Toronte, Londone, Delhi, Hamiltone, Vasagoje, Otavoje, Monrealyje, Montone ir kituose miestuose.

Lietuvos Valstybės atkūrimo renginių Kanadoje programą finansuoja Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių fondas, Talkos, Paramos ir Prisikėlimo kredito unijos.

Tiesioginė Niagaros krioklių vaizdo transliacija – https://www.cliftonhill.com/niagara-falls/livecam

Šaltinis – Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje

Lietuvos Respublikos ambasados Kanadoje nuotr.