Sekite mus

Dalia Henke. Ką išmokome iš 2019-ųjų referendumo ir kas toliau?

2021-05-28 37 Views Vokietija

Iki 2019 m. diskusijos ir svarstymai pilietybės išsaugojimo klausimu truko ištisą dešimtmetį. Jos tęsiasi ir toliau, nes klausimas liko neišspręstas.

LR Seimo nariai 2019 m. referendumo būdu nusprendė atsiklausti Lietuvos piliečių, ar pritaria LR Konstitucijos 12 straipsnio antrojo sakinio pakeitimui, jog po 1990 metų kovo 11 d. Lietuvos piliečiams, išvykusiems į ES, NATO ir EBPO šalis ir priimant tų šalių pilietybę, kartu galima būtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę.

Galimos kelios priežastys, kodėl gi nepavyko 2019 m. pakeisti LR Konstitucijos 12 straipsnio: visų pirma – buvo per vėlai paskelbtas referendumas ir visa informacinė piliečių Lietuvoje ir užsienyje kampanija. Antra – rinkėjus klaidino pasirinkta sunki ir paini formuluotė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nevieningi šiuo klausimu buvo LR vadovai ir partijų lyderiai.

Apibūdinant vykusį referendumą, tai buvo istorinė pilietiškumo pergalė, nors ir nepavyko pakeisti 12 LR Konstitucijos straipsnio. Tai, kad to nepavyko padaryti, nebuvo jokia staigmena. Bet rezultatai tiek užsienyje surinktais balsais, tiek pačioje Lietuvoje akivaizdžiai parodė, jog diasporai itin rūpi Lietuva, ir ji gali ženkliai prisidėti prie procesų Tėvynėje, būdama integruota į Lietuvos politinį-visuomeninį lauką. Referendumas buvo įpareigojantis Lietuvos piliečių atsakymas Lietuvos politikams. O kas toliau?  Referendumo rezultatai – didžiulis netikėtumas: tai beveik milijonas balsų „už“ (956.564 balsų „už pilietybės išsaugojimą“, t.y. beveik 74 proc. iš visų balsavusiųjų) yra akivaizdus įrodymas, kad pilietybės išsaugojimas yra visgi visai Tautai aktualus klausimas ir daugiausia balsavo gyvenantys Lietuvoje. Dialogas toliau turi būti plėtojamas visais lygmenimis, nuo savivaldos iki aukščiausių šalies vadovų. Tai ne vien tik teisinis klausimas, o ateities Lietuvos vizijos sudedamoji dalis.

I. Visi valstybės vadovai kartu su teisininkais turi susitarti, kad Pilietybės išsaugojimas yra prioritetinis valstybės ateities klausimas.

Susitarimas turi būti pasiektas aukščiausiu mūsų valstybės lygmeniu, sukviečiant prieš tai platesnėms diskusijoms teisės ekspertus, politikus, intelektualus, lietuvių bendruomenių lyderius ir tai galėtų ateityje tapti nacionaliniu susitarimu tarp visų partijų ir valstybės vadovų. Sutarus ir susitarus, būtina vieninga ir aiški vieša komunikacija. Daugybinės pilietybės klausimas jau išspręstas 22 ES šalyse ir tai mums turėtų tapti geru pavyzdžiu.

Tautos mandatas jau buvo gautas 2019 m. ir politikai, Konstitucinio teismo teisėjai, valstybės vadovai turi tai pagaliau įgyvendinti.

II. Referendumo formuluotė turi neklaidinti žmonių, turi būti aiški ir suprantama kiekvienam.

Gal užtektų atsiklausti tautos, ar pritaria, kad būtų išbrauktas vienintelis žodis iš LR Konstitucijos 12-ojo straipsnio. Tai žodis “atskirus”, kuris neva ir trukdo, po kelių LR Konstitucinio teismo išaiškinimų, išsaugoti pilietybę priėmus kitų, Lietuvai draugiškų valstybių, pilietybes. Svarbu į visą referendumo pasiruošimo darbo grupę įtraukti ir PLB atstovus, turinčius patirtį buvusiame referendume.

III. Išankstinė visuomenės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje referendumo Informavimo kampanija su savo atitinkamu biudžetu.

Plačios diskusijos Lietuvos regionuose, video aiškinamosios žinutės per soc. medijas būtų didelė pagalba, kad žmonės daugiau suprastų apie sprendžiamą klausimą ir jo svarbą Lietuvos ateičiai. Turime patirties, nes PLB kartu su užsienio lietuvių bendruomenėmis beveik metus dirbo skleisdama informaciją apie referendumą ir pačius rinkimus jau nuo 2018 m. Tik paskutinėmis savaitėmis plačią informavimo kampaniją vykdė URM, LR ambasados (LT diplomatinės atstovybės) ir Vyriausybės kanceliarija. Buvo svarbus kiekvienas balsas, ir mes dėjome didžiules pastangas, siekdami aktyvaus piliečių dalyvavimo.

IV. Ankstinti dokumentų siuntimą paštu (iš esmės pertvarkant visą sistemą), nes, deja, ne visi užsienyje gyvenantys LR piliečiai galėjo pasinaudoti savo pilietine teise.

Buvo sunkumų registruojantis rinkimams, nes užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams yra privaloma registruotis VRK puslapyje prieš kiekvienus rinkimus kaskart iš naujo (ir prieš 2020 m. LR Seimo rinkimus). Galimybė naudoti jau buvusių rinkimų registracijas sumažintų galimų klaidų pildant formas tikimybę.

Buvusiame referendume nepavyko surinkti pakankamai balsų tam, kad perkoptume ypač aukštai iškeltos kartelės reikalavimus (50 proc. + 1 visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų, t.y. apie 1.300.000 balsų, kurie būtų „už”) ir pakeistume LR Konstitucijos 12-ojo straipsnio antrąjį sakinį. Tad svarbu būtų taip pat peržiūrėti galimybę dėl tokios aukštos KARTELĖS nuleidimo.

V. Dėl pašto tarnybų darbo ypatumų ir milžiniškų atstumų kai kuriuose regionuose ir šalyse tautiečių nepasiekė balsavimo biuleteniai arba juos užpildžius ir išsiuntus sugrįžo balsuotojams atgal. Tai yra įsisenėjusi problema ir efektyviausias jos sprendimas – elektroninio / internetinio saugaus ir anoniminio balsavimo galimybė pradžiai –balsuojantiems užsienyje.

VI. Nustatyti tikslų balsavimo teisę turinčių piliečių skaičių, nuo kurio priklauso reikiamų balsų skaičius vertinant referendumų ir Konstitucijos keitimo legitimumą. Dabar vykstantis gyventojų surašymas ir patikslintas balsavimo teisę turinčių piliečių skaičius bus be galo svarbus visiems referendumams ateityje.

Ruošiamės referendumui, kuris, tikėtina, bus organizuojamas jau 2024 m. Nors į Lietuvos piliečiams Seimo užduotą klausimą 2019 m. jau yra gautas aiškus ir įpareigojantis atsakymas: pilietybės išsaugojimo klausimą būtina spręsti greičiausiu įmanomu būdu. Tai daryti įpareigoja aktyviai referendume balsavę Lietuvos piliečiai.

Referendumo sąlygoms nepasikeitus, greičiausiai nei vienas referendumas ir ateityje negalėtų būti sėkmingas.

Mūsų, lietuvių, pasaulyje visai nedaug, pagal gyventojų skaičių galima palyginti su Berlynu, todėl turime dėti visas pastangas, kad nemažėtų Lietuvos piliečių ateityje, kad visi sutelktai dirbtume Lietuvos gerovei stiprinant diasporos ir tėvynės ryšius. Tad pilietybės išsaugojimo klausimas toliau lieka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės darbotvarkėje, tik dabar jau su daug stipresniu Lietuvos piliečių 956.564 balsų pastiprinimu.