PLB Konstitucija

a) Pasaulio Lietuvių Bendruomenę (PLB) sudaro visi lietuviai gyveną už Lietuvos Respublikos ribų bei jų šeimų nariai, kurie pripažįsta PLB Konstituciją, jos veiklos tikslus ir principus.
b) Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Konstitucija remiasi Lietuvių Charta, paskelbta 1949 m. birželio 14 d.

Kiekvieno krašto Lietuvių Bendruomenė tvarkosi pagal savo priimtą statutą, prisiderindama prie vietos sąlygų bei įstatymų ir PLB Konstitucijos.

Vyriausiasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organas yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas taria visus PLB reikalus:
a) priima ir keičia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Konstituciją;
b) remia Nepriklausomą Lietuvos valstybę ir jos demokratiškai išrinktas vadovybes. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas nesieja savęs nei su kokia nors viena politine partija, grupe ar judėjimu, nei su kokia nors viena idėja bei pasaulėžiūra, nei su kokia nors viena religija. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo pagrindinis tikslas ir darbų atrama yra Nepriklausomos Lietuvos valstybė ir už jos ribų gyvenančių tautiečių lietuvybė.
c) sprendžia bendruosius reikalus ir aptaria ryšius tarp atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių;
d) renka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybą, Kontrolės Komisiją ir Konfliktų Sprendimo Komitetą;
e) ieško priemonių lietuvybei išlaikyti;
f) derina lietuvių kultūrinę veiklą ir švietimo darbą;
g) priima Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos apyskaitą, Kontrolės Komisijos aktą ir išklauso Konfliktų Sprendimo Komiteto pranešimą;
h) svarsto PLB Seimo narių, PLB Valdybos ir kraštų Bendruomenių valdybų siūlymus.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seime balsavimo teisę turi:
a) atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių rinktieji atstovai ir atskirais atvejais, kur krašto bendruomeninėje veikloje dar nedalyvauja didesnis lietuvių skaičius, to krašto
gausingiausios visuotinio pobūdžio organizacijos atstovai, tokiai organizacijai prašant ir PLB Valdybai nutarus bei atstovų skaičių nustačius;
b) PLB Valdybos nariai;
c) kraštų Lietuvių Bendruomenių valdybų pirmininkai arba jų įgalioti v aldybų nariai;
d) Konfliktų Sprendimo Komiteto ir Kontrolės Komisijos pirmininkai;
e) Kraštų Lietuvių Jaunimo Sąjungų valdybų pirmininkai arba jų įgaliot i valdybų nariai.

Kraštų Lietuvių Bendruomenių atstovų rinkimo tvarką nustato kiekvieno krašto Lietuvių Bendruomenė atskirai, o Seime dalyvaujančios organizacijos savo atstovus parenka ar keičia savo tvarka.

Krašto Lietuvių Bendruomenės atstovui mirus arba raštu nuo mandato atsisakius, jo vieton įeina sekantis pagal balsų daugumą kandidatas. Kandidato nesant, atstovą parenka Krašto Valdyba.

Kiekvieno krašto Lietuvių Bendruomenė renka į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimą bent vieną atstovą.

Kraštų Lietuvių Bendruomenių renkamųjų atstovų skaičių kiekvienu atveju nustato Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo atstovai renkami trejiems metams.

Seimo atstovu gali būti kiekvienas lietuvis ne jaunesnis kaip 18 metų. Savo mandato atstovas negali perleisti kitam.

Pasaulio Lietuvių bendruomenės Valdyba šaukia Seimo sesijas, nustato sesijų laiką ir vietą, ir parengia sesijos dienotvarkės ir reguliamino projektus.

Paprastosios sesijos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas šaukiamas bent kartą per trejus metus.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybai nutarus arba vienam trečdaliui Seimo atstovų pasiūlius ir svarstytinus dalykus nurodžius, PLB Valdyba turi ne vėliau kaip per šešis mėnesius sušaukti Seimą nepaprastai sesijai.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės sesija įvyksta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Seimo atstovų. Susirinkus mažiau negu pusei Seimo atstovų, Seime
sprendžiami tik tie klausimai, kurie nurodyti iš anksto PLB Valdybos paskelbtame dienotvarkės projekte.

Seimo sesijai vadovauja Seimo rinktasis prezidiumas.

Visi klausimai sprendžiami Seimo posėdyje dalyvaujančių atstovų paprasta balsų dauguma, jeigu klausimui spręsti Konstitucija nenustato kvalifikuotos daugumos.
Kvalifikuotą daugumą sudaro du trečdaliai nuo sesijoje asmeniškai užsiregistravusių atstovų. Kvalifikuota dauguma reikalinga: Konstitucijai keisti, nepasitikėjimui PLB
Valdybai, Kontrolės Komisijai, Konfliktų Sprendimo Komitetui ar atskiriems tų institucijų nariams pareikšti ir Seimo jau priimtai dienotvarkei keisti.

Seimas sesijos metu gali sudaryti komisijas atskiriems uždaviniams.

Tarpsesiniu metu, reikalui esant, Seimas sprendžia atskirus klausimus korespondenciniu balsavimu, kurį praveda PLB Valdyba.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenei atstovauti ir atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių veiklai derinti, skatinti bei plėsti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas renka
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininką ir Valdybos narius. Be Seimo rinktųjų PLB Valdybos narių, į PLB Valdybą įeina Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos pirmininkas
arba PLJS Valdybos paskirtas atstovas.

Ji:

a) vykdo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nutarimus;
b) derina pasaulio lietuvių švietimo, tautinės kultūros, socialinę, šalpinę, ekonominę ir politinę veiklą, tuo reikalu bendradarbiaudama su kitais lietuvių veiksniais;
c) informuojasi ir informuoja atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių valdybas apie lietuvių padėtį;
d) kartą per metus pateikia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams praėjusių metų veiklos pranešimą ir ateinančių metų finansų sąmatą bei veiklos planą;
e) pateikia PLB Seimui tvirtinti savo veiklos apyskaitą;
f) atlieka kitus šios Konstitucijos ir PLB seimo pavestus uždavinius.

PLB Pirmininkas ir Valdyba renkama trejiems metams. Jos narių bei kandidatų skaičių nustato PLB Seimas.

PLB Pirmininko ir Valdybos kadencija baigiasi naujai Valdybai pareigas perdavus. Perdavimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų naują v aldybą išrinkus.

PLB Pirmininkas, Valdyba arba jos atskiras narys atsistatydina, PLB Seimui pareiškus nepasitikėjimą 17 straipsnio nustatyta tvarka.

Svarbesnėms sritims tvarkytis PLB Valdyba gali sudaryti atskiras komisijas arba skirti įgaliotinius.

Rinktam PLB Valdybos nariui dėl kurių nors priežasčių nustojus būti valdybos nariu, jo vieton, ne vėliau kaip per 30 dienų įeina daugiausia iš eilės į t ą darbo sritį balsų ga vęs
kandidatas.

Valdyba prireikus gali kooptuoti naujų narių, kurių skaičius negali būti didesnis kaip vienas trečdalis rinktųjų narių. Kooptuotieji nariai turi lygias teises su rinktaisiais.

PLB Valdybos nariai, vadovaujantieji atskiroms darbo sritims, gali prie savęs turėti vienkartines ar nuolatines komisijas, kurias tvirtina PLB Valdyba ir kurios veikia pagal
PLB Valdybos patvirtintą statutą.

PLB Konfliktų Sprendimo Komitetas renkamas trejiems metams. Jo narių ir kandidatų skaičių nustato PLB Seimas. PLB Konfliktų Sprendimo Komitetas suinteresuotoms
institucijoms prašant:
a) aiškina PLB Konstituciją ir PLJS Statutą;
b) pasisako dėl PLB Valdybos ir PLJS Valdybos ir kitų PLB bei PLJS institucijų sprendimų bei veiksmų teisėtumo;
c) pasisako principiniais lietuvių garbės reikalus liečiančiais klausimais. PLB Konfliktų Sprendimo Komitetas veikia pagal PLB Seimo pat virtintą statutą;
d) sprendžia Kraštų Lietuvių Bendruomenių konfliktus, kurie nėra išprendžiami pačių Kraštų Bendruomenių.

PLB Kontrolės Komisija renkama trejiems metams. Jos narių ir kandidatų skaičių nustato PLB seimas. PLB Kontrolės Komisija:
a) tikrina PLB Valdybos, PLJS Valdybos ir kitų PLB bei PLJS institucijų finansinę atskaitomybę;
b) surašo atskaitomybės tikrinimo aktus ir juos pateikia atitinkamoms institucijoms – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimui arba Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso
Atstovų Suvažiavimui tvirtinti.

Visų PLB atskirų darbo sričių institucijų kadencija baigiasi kartu su PLB Valdybos kadencija.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra ne pelno organizacija.

PLB lėšas sudaro:
a) atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių įnašai, ne mažesni kaip 15 procentų tautinio solidarumo įnašų;
b) aukos, palikimai, dovanos bei kitos pajamos;
c) kraštų Bendruomenių paskirta parama.

Ši PLB Konstitucija yra priimta PLB IV Seimo, įvykusio 1973 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d. Vašingtone; pakeista PLB Seimo korespondenciniu balsavimu 1979 m. gegužės 31
d; PLB VI seime, įvykusiame 1983 m. birželio 27-30 d. Čikagoje; ir PLB IX Seime, įvykusiame 1997 m. liepos 1-7 d. Vilniuje; ir PLB XIV Seime, įvykusiame 2012 metų rugpjūčio 7-10 dienomis Vilniuje, PLB XV Seime, įvykusiame 2015 metų liepos 14-17 dienomis Vilniuje.