Rimvydas Baltaduonis. Ar Dr. Jonas Basanavičius balsuotų internetu?

Prieš 100 metų, 1920 m. balandį, buvo išrinktas Steigiamasis Seimas, įtvirtinęs vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę. Kai tuomet tautiečiai kūrė Lietuvos Respubliką bei valstybės institucijas, grėsmių tykojo ne ką mažiau, tačiau buvo daug ryžto kurti modernią valstybę. Tai rodo ir sprendimas suteikti balso teisę moterims – net dvejais metais anksčiau, nei tai įvyko JAV. Iš tiesų, Lietuva buvo viena pirmųjų šalių pasaulyje, atvėrusių kelią moterims lygiateisiškai dalyvauti rinkimuose ir valstybės politiniame gyvenime. Jau tuomet pradėjo aiškėti, kad įpilietinta, įtinklinta diaspora valstybei yra didelis turtas. Tai atskleidė ir šį pavasarį kilusi Covid-19 pandemija, kuomet buvo pasitelkti pasaulio lietuvių tinklai, žinios ir resursai siekiant Lietuvą apsaugoti nuo pandemijos poveikio ir padėti sumažinti neigiamas pasekmes. Ir reikia pabrėžti, kad Lietuvos diasporos galimybės dar tikrai nėra iki galo išnaudotos.

2020 m. spalio 11 d. vyks rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Juose pirmą kartą istorijoje užsienyje balsuojantys Lietuvos piliečiai rinks savo atstovą į Seimą naujai suformuotoje Pasaulio lietuvių apygardoje. Jau įvyko pirmieji debatai ir vyksta susitikimai su kandidatais į Seimą šioje apygardoje. Rinkėjai jau šiandien kelia klausimus ir laukia atsakymų, kaip balsuos artėjančiuose rinkimuose, kada prasidės rinkėjų registracija, kur bus galima gauti išsamią informaciją apie rinkimus.

Balsuosiantys užsienyje nerimauja, kad registracija dar neprasidėjo. Į 2016 metais vykusius Seimo rinkimus registracija buvo pradėta jau gegužės mėnesio pradžioje, bet netgi tuomet kylantys techniniai nesklandumai registruojantis su Apple įrenginiais bei per iOS operacines sistemas buvo sunkiai šalinami dėl laiko stokos. Pasaulio lietuvių apygarda skiriasi nuo kitų, nes reikalinga išankstinė rinkėjų registracija ir balsavimas daugiausia vyksta paštu, todėl labai svarbu kuo anksčiau suteikti rinkėjams visą reikalingą informaciją apie rinkimus. Be to, kol neprasidėjo rinkėjų registracija, norintys iškelti savo kandidatūrą šioje apygardoje nepriklausomi kandidatai susiduria su didžiuliu iššūkiu, kadangi jiems reikia surinkti 1000 palaikymo parašų iš apygardos rinkėjų, o rinkėjai dar neužregistruoti.

Todėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovai Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijoje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašydami nedelsiant pradėti rinkėjų, ketinančių balsuoti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje, registraciją ir plačią užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių informavimo apie artėjančius Seimo rinkimus kampaniją. Taip pat svarbu, kad registracija būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė.

PLB atstovai Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijoje jau seniai kelia klausimą dėl  internetinio balsavimo įteisinimo, kas ypač aktualu pandemijos sąlygomis. Lietuva nėra vienintelė šalis, kuriai tenka organizuoti rinkimus pandemijos akivaizdoje. Žiniasklaidoje skelbta, kad 56 šalys laikinai atšaukė arba nukėlė įvairaus lygio rinkimus. Lenkijoje neįvyko planuoti prezidento rinkimai, o Latvijoje į vasaros pabaigą buvo nukelti Rygos savivaldos rinkimai. Tuo tarpu Prancūzija dar šių metų pradžioje įteisino internetinio balsavimo galimybę užsienyje balsuojantiems piliečiams. Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas dar pernai pakvietė ES šalis sutelkti jėgas rinkimų Europoje apsaugai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen irgi akcentuoja būtinybę kovoti su dezinformacija ir stiprinti nacionalinių rinkimų saugumą europiniu lygiu. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžia, kad ateitis priklauso skaitmeninėms technologijoms ir mato Lietuvą kaip turinčią kuo didžiuotis skaitmeninimo srityje.

Deja, tenka apgailestauti, kad dėl ryžto veikti stokos seniai PLB prašytos internetinio balsavimo alternatyvos po pasaulį migruojantiems LR piliečiams, dėl kurios daugiau nei dešimtmetį plačiai diskutuota, vis dar neturime.

Birželio 8 d. Lietuvos ir Estijos rinkimų komisijų vadovai Laura Matjošaitytė ir Arne Koitmäe bei Latvijos Prezidento patarėja skaitmeninės politikos klausimais Ieva Ilves dalijosi įžvalgomis dėl koronaviruso pandemijos įtakos rinkimams, galimų pasekmių švelninimo ir aptarė balsavimo internetu pamokas. Estijos rinkimų komisijos pirmininkas Arne Koitmäe minėtame susitikime priminė, kad Estija naudojasi internetiniu balsavimu jau nuo 2005 m. „Šiais laikais internetu balsuoja daugiau nei 40% rinkėjų – tai populiariausias balsavimo metodas. Nors internetinis balsavimas tiesiogiai nepadidina rinkėjų aktyvumo, jis padeda išlaikyti stabilų rinkėjų skaičių ir suteikia jiems laisvės bei lankstumo pasirinkti, kada ir kur balsuoti. Mūsų tyrimai rodo, kad šis metodas neutralus lyties ir amžiaus atžvilgiu, ir nedaro įtakos žmonių politinėms nuostatoms. Galiausiai, šis metodas leidžia rinkėjams sutaupyti laiko ir pinigų – ypač patogus žmonėms su negalia bei emigrantams. Jei fizinis balsavimas užtrunka ilgiau nei 30 minučių, rinkėjai labiau linkę balsuoti internetu, o tai trunka tik tris minutes“.

Rinkimų duomenys rodo*, jog, 2005 m. įvedus internetinį balsavimą, Estijos rinkėjų aktyvumas išaugo nežymiai, tačiau išliko santykinai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Turime atkreipti dėmesį į balsavimo internetu pranašumą sprendžiant rinkėjų ir rinkimų pareigūnų sveikatos apsaugos klausimus pandemijos metu. Dėl koronaviruso gresia mažas rinkėjų aktyvumas, silpnesnis išrinktos valdžios mandatas ir dėl to pažeidžiamesnė demokratija. Elektroninės valdžios platformos ir egzistuojančios technologijų ekosistemos įgalina tolesnį Baltijos šalių skaitmeninimo procesą ir bendradarbiavimą Europos mastu kovojant prieš tokias naujas grėsmes, kaip dezinformacija – pavyzdžiui, dirbant su Prancūzija, kuri šiemet, kaip jau minėta, patvirtino balsavimą internetu konsuliniuose rinkimuose piliečiams, balsuojantiems užsienyje.

Gegužės mėnesį Niujorko lietuvių profesionalų klubo renginyje apie kibernetinį Lietuvos saugumą dalyvavęs buvęs KAM viceministras ir kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza papasakojo apie Lietuvos progresą kibernetinio saugumo srityje. Jis pažymėjo, kad per porą metų Lietuva šioje srityje tarptautiniuose reitinguose pakilo iš 57-tos vietos į 4-tą ir dabar jau yra aplenkusi net NATO kibernetinės gynybos centrą turinčią Estiją bei nusileidžia tik JAV, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.

Rinkėjų aktyvumas Baltijos šalyse:

*Nacionalinių rinkimų komisijų ir European Election Database duomenimis

Svarbu pažymėti internetinio balsavimo privalumus nacionalinio saugumo atžvilgiu – Estijai net ir pandemijos sąlygomis nebereikia stabdyti demokratinių valstybės procesų ir nukelti rinkimų.

Lietuvos Respublikos Seimas svarsto internetinio balsavimo įstatymo projektą ir yra numatęs  balsavimą birželio 30 d. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, diskutuodama su Baltijos šalių rinkimų ekspertais, pabrėžė, kad, prieš pradedant techninių sprendimų vystymą ir testavimą, pirmiausia būtina sukurti įstatyminę bazę. Daugumos piliečių palaikymą ir pasitikėjimą, leidžiančius žengti tokį žingsnį, Lietuva turi jau ilgą laiką, tetrūksta politinio ryžto.

Norėtųsi, kad galėtume jau dabar pristatyti Lietuvą kaip žengiančią labai tvirtus žingsnius įvedant internetinį balsavimą šalyje, nes potencialą, įdirbį ir galimybes turime. Lietuvos nacionalinio saugumo kibernetikos ekspertai sutinka, kad 100 % saugumo užtikrinti neįmanoma, bet to neįmanoma padaryti ir visais kitais balsavimo būdais – ateinant į apylinkes ar balsuojant paštu. Birželio 9 d. vykę JAV Džordžijos valstijos rinkimai, kuomet rinkėjai nebeištvėrę valandas trukusių eilių liko nebalsavę, yra puikus nepavykusių rinkimų pavyzdys, nulemtas ne kibernetinio, o būtent fizinio viruso. Ekspertai tvirtina, kad Lietuva kibernetinį saugumą yra pajėgi užtikrinti ir kad tai yra tik politinio apsisprendimo klausimas.

Atminkime, kad auga nauja karta, kuriai dalykai apskritai neegzistuoja pasaulyje, jei jie nevyksta lengvai prieinamoje internetinėje erdvėje. Mes turime pareigą į mūsų valstybės demokratinius procesus įtraukti ateinančias kartas. Kitaip Lietuva ir toliau liks rinkėjų aktyvumo žemumose žvelgiant europiniu mastu.

Semkimės įkvėpimo ir ryžto iš Steigiamojo Seimo narių. Būkime XXI a. Jonais Basanavičiais ir Gabrielėmis Petkevičaitėmis-Bitėmis. Tęskime modernios Lietuvos kūrimą atliepdami laikmečio galimybes ir grėsmes.

Parengta pagal Dr. Rimvydo Baltaduonio pranešimą „Dėl pasirengimo Seimo rinkimams“ Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos posėdyje (2020-06-10).

Visą pranešimo video rasite čia:

Lietuvos pirmoji ponia globos lituanistinio švietimo veiklą

Lituanistinio švietimo bendruomenė sulaukė džiugios naujienos – pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė priėmė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) kvietimą ir sutiko globoti po visą pasaulį pasklidusios diasporos lituanistinio švietimo veiklą. PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė pabrėžia, kad tai ypač drąsinanti žinia būtent dabar, kai pasaulinė pandemija kausto ir šiaip iššūkių pilną lituanistinių mokyklų veiklą.

Ponia Diana Nausėdienė sako, kad nepaprastai vertina savanorių pastangas bei atsidavimą puoselėti lietuvių kalbą šimtuose lituanistinių mokyklų ir darželių nuo Punsko iki Londono, nuo Čikagos iki Johanesburgo.

„Visomis išgalėmis sieksiu stiprinti lietuvybės puoselėtojų bendruomenės dvasią. Juk absoliuti dauguma mokytojų ir jų pagalbininkų dirba savanoriškais pagrindais, šiai veiklai aukodami savo asmeninį laiką, kurį galėtų skirti savo pačių šeimoms, savaitgalių poilsiui ar atostogoms. Manau, kad lituanistinio švietimo tinklas pulsuoja gyvybingumu būtent dėl šių mažų pasiaukojimo kitiems stebuklų ir kasdienio heroizmo, todėl jaučiu pareigą tai palaikyti ir prie to prisidėti“, – sako ponia Diana Nausėdienė.

PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė puikiai prisimena 2019 metų dieną, kuomet poniai Dianai Nausėdienei lankantis Londono lietuvių mokykloje buvo pirmą kartą aptarta ši idėja: „Labai džiaugiuosi, kad pirmoji ponia priėmė mūsų pasiūlymą būti lituanistinio ugdymo šviesos nešėja ir skirti savo dėmesį bei palaikymą išeivijos ugdymo institucijoms. Tikiuosi, kad ši iniciatyva įpūs naujos ugnies ir suteiks daugiau motyvacijos mokyklų ir darželių bendruomenėms bei paskatins gausesnį mokinių būrį.“

PLB Švietimo reikalų komisija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis. Komisijos misija – lituanistinių įstaigų koordinavimas, atstovavimas jų interesams ir projektinė veikla.

Už Lietuvos ribų veikia per 230 lituanistinių įstaigų daugiau nei 30-yje pasaulio šalių.

Viso pasaulio lietuviai Olimpinę dieną švęs bėgdami

Vilniuje, Kaune, Skuode ar Raseiniuose, Londone, Melburne ar Čikagoje – nesvarbu, kur būsite 2020 m. birželio 23 dieną, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su LTeam – Lietuvos olimpine komanda – kviečia vieningai paminėti Tarptautinę olimpinę dieną, bėgte įveikiant lietuvišką olimpinę mylią.

1988 metrai – tiek sudaro lietuvišką olimpinę mylią, simbolizuojančią LTOK atkūrimo datą. Šis bėgimas tapo neatsiejamu jau 30 metų rengiamos sporto šventės akcentu, todėl dėl Lietuvoje įvestų karantino ribojimų negalėdami suorganizuoti renginio Vilniuje LTOK nutarė nesulaužyti bent vienos tradicijos.

„Žmonėms jau tapo įprasta vasaromis Olimpinę dieną minėti sportiškai, tad, nepaisant situacijos pasaulyje, nusprendėme tokią galimybę jiems suteikti ir šiemet, – kalba LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Ir jeigu ankstesniais metais planams dalyvauti sporto šventėje sukliudydavo atstumas, tai šį kartą bėgti kartu su visais bus galima būnant bet kuriame pasaulio kampelyje.“

„Palaikome šią puikią LTOK iniciatyvą rengti virtualų lietuviškos olimpinės mylios bėgimą ir taip paminėti Olimpinę dieną ne tik Lietuvoje, bet ir kituose mūsų planetos kraštuose, kuriuose gyvena daug aktyvių tautiečių, – džiaugiasi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) sporto reikalų komisijos pirmininkas Laurynas Misevičius.

– Pasaulį sukausčius iki šiol neregėtos COVID-19 pandemijos aplinkybėms, kaip niekada svarbu visiems palaikyti sportinę formą, kad neprarastume imuniteto. Todėl su dideliu malonumu prisidėsime prie LTOK rengiamo virtualaus bėgimo ir skatinsime jame dalyvauti visus sportui neabejingus užsienyje gyvenančius lietuvius.“

Dalyvauti virtualiame lietuviškos olimpinės mylios bėgime – itin paprasta. Birželio 23-iąją reikia bėgte įveikti mažiausiai 1988 metrų atstumą, tai užfiksuoti programėle ir savo rezultatu, naudojant grotažymę #OlimpinėDiena2020, pasidalinti socialiniuose tinkluose. Dalyvavimas šiame bėgime – nemokamas.

„Tai – ne varžybos, o bėgimas, skatinantis žmones aktyviai judėti, net ir karantino metu neapleisti sporto ir mėgautis jo teikiamais malonumais, – pabrėžia bėgimą organizuojančio Lietuvos olimpinio fondo direktorius Mantas Marcinkevčius. – Žinodami, kad virtualiame bėgime dalyvaus ir olimpiečiai, ir profesionalūs bei pasišventę bėgikai, vienos mylios įveikimu jų neapribosime. Kiekvienas, pagal savo galimybes, galės įveikti dvi, penkias, dešimt, o galbūt ir dvidešimt lietuviškų olimpinių mylių.“

Visi virtualaus bėgimo dalyviai, įveikę bent vieną lietuvišką olimpinę mylią, bus apdovanoti Olimpinės dienos suvenyrais ir rėmėjų dovanėlėmis.

Juos atsiimti bus galima dviem būdais – LTOK būstinėje, įsikūrusioje Vilniuje, Olimpiečių g. 15, arba bet kurioje šalies „Eurovaistinėje“. Į užsienį prizai nebus siunčiami, tačiau užsienyje gyvenantys bėgimo dalyviai savo prizus galės atsiimti keliais būdais: PLB ir SALFASS organizacijų renginiuose arba už juos prizus atsiimti galės Lietuvoje gyvenantys nurodyti asmenys.

Norintiems gauti dovanas – būtina užpildyti specialią registracijos anketą, kuri LTOK.lt svetainėje bus atvira nuo birželio 23 d. 00:00 val. iki birželio 25 d. 23:59 val. Dovanų dalijimas vyks birželio 29 – liepos 10 dienomis.

Su virtualaus bėgimo taisyklėmis galima susipažinti ČIA, daugiau informacijos galima rasti ČIA, o kilus papildomiems klausimams galima kreiptis el. paštu renginiai@ltok.lt.

 LTOK informacija

Padėk Lietuvai, pakviesk draugą į Lietuvą

COVID-19 pandemijai kaustant Lietuvą ir pasaulį, mažai kas abejoja, kad Lietuvos laukia sunkmetis. Jau dabar ypač stipriai smogta sektoriams, susijusiems su atvykstamuoju turizmu: viešbučių, maitinimo įstaigų, renginių organizavimo veikla apmirusi, šimtai žmonių netenka pajamų ir darbo. Stebuklingos lazdelės neturime, tačiau pasekmes sušvelninti galime. Tu gali. Tereikia pakviesti į Lietuvą savo draugus ir draugų draugus.

Visų pirma, kreipiuosi į lietuvių diasporą. Esu vienas iš jūsų, jau 14 metų gyvenu Taline, Estijoje. Įvairiais skaičiavimais, lietuvių už Lietuvos ribų yra apie 1 000 000. Gražus skaičius su daug nulių, bet tai tik skaičius. Manau, kad tapatybę lemia ne tiek kilmė, kiek valia ir noras būti lietuviu. Tu lietuvis, jei tau rūpi Lietuva ir lietuvybė. Todėl tebūnie mūsų pusė milijono, pasklidusių nuo Punsko, Oslo, Londono, Dublino ir Barselonos iki Čikagos, Niujorko, Romos, Melburno ir Tel Avivo. Kiekvienas iš mūsų turime vietinių draugų, kaimynų, bendradarbių ir šeimos narių. Pakvieskime juos į Lietuvą. Šią vasarą, šiais metais, dabar. Pakvieskite bendraudami tiesiogiai, pakvieskite socialiniuose tinkluose. Neabejoju, kad didžioji dauguma turite facebook paskyras. Kiekvienas iš mūsų esame Lietuvos ambasadorius, Lietuvos žinios nešėjas. Atėjo metas nuo pasyvaus Lietuvos garsinimo pereiti prie aktyvių veiksmų. Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į Lietuvą, šalį, kurią verta aplankyti. Paraginkite savo draugus užsieniečius paklausti jūsų apie Lietuvą. Parašykite savo socialinio tinklo paskyroje grotažymę #PaklauskManęsApieLietuvą ta kalba, kuria bendraujate savo šalyje. Pavyzdžiui, angliškai tai būtų #AskMeAboutLithuania. Užsimezgus dialogui, jūs neabejotinai savo draugams pateiksite tūkstantį priežasčių aplankyti Lietuvą. Jei nors vienas iš jų užsikrės kelionės į Lietuvą idėja, šalis gali sulaukti 500 000 svečių. Tam, kad galėtume pasauliui skelbti patikrintą ir savalaikę informaciją, reikalingas Lietuvos institucijų indėlis: tiksliai žinoti kada, kaip ir kokiomis sąlygomis švelninami apribojimai, kokie objektai atidaromi, kokie ribojimai taikomi, iš kokių šalių jau leidžiama atvykti ir nuo kokios datos bus leidžiama atvykti iš kitų šalių. Labai aktualūs būtų palyginimai, kuo krizės valdymas Lietuvoje pranašesnis už kaimyninių šalių taikomus ribojimus ir t. t.

Antra, kreipiuosi į suinteresuotas Lietuvos institucijas, atsakingas už turizmą, teisinį reguliavimą ir informacijos sklaidą. Padėkite jums padėti. Suprantu, kad Lietuvoje nėra vieno langelio principu veikiančios institucijos, kuri galėtų kompleksiškai suteikti visą reikiamą informaciją. Ministerijų ir departamentų daug, visi užsiėmę savo atsakomybės fragmentu bendroje turizmo sektoriaus dėlionėje. Jei vieningo informacijos koridoriaus nesukurta per kelis dešimtmečius, naivu būtų tikėtis, kad tai nutiks per mėnesį. Juolab kad veikti reikia dabar. Tačiau yra būdas, kaip be didelių pastangų galėtumėte aprūpinti diasporos ambasadorius aktualia informacija apie esamą ir planuojamą reguliavimą, transporto arterijų veiklą, teikti nuolatos atnaujinamą informaciją apie atsidarančius turizmo objektus. Miestų ir rajonų savivaldybės galėtų skelbti su vietos turizmu susijusias naujienas ir pan. Skelbkite temines žinias socialiniuose tinkluose naudodami grotažymę #PakvieskDraugąĮLietuvą, tai padės greitai ir sistemiškai „sužvejoti“ informaciją tuose tinkluose. Taip pat siųskite turinį į Lietuvos naujienų portalus, pageidautina su ta pačia grotažyme.

Trečia, kreipiuosi į Lietuvos žiniasklaidos kanalus, ypač naujienų portalus internete. Suteikite teminę erdvę Lietuvos institucijoms skelbti atitinkamą informaciją, domėkitės ir skatinkite skelbti kuo aktualesnį turinį. Manau, kad nebūtų labai sudėtinga sukurti laikiną rubriką tuo pačiu pavadinimu – „Pakviesk draugą į Lietuvą“.

Bendromis pastangomis būtų sukurta efektyvi schema: lietuvių diaspora tampa tiesioginiu informacijos nešėju pasaulyje, Lietuvos institucijos aprūpina aktualiu turiniu, žiniasklaidos kanalai suteikia erdvę informacijai kaupti. Sudėtinga? Manau, kad ne. Padėti Lietuvai – misija įmanoma ir tai nieko nekainuoja. Tereikia geros valios ir šiek tiek pastangų.

#PakvieskDraugąĮLietuvą

Vaidas Matulaitis
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Viešųjų ryšių komisijos pirmininkas

PLB kreipimasis į Lietuvos politines partijas

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) remiasi etnokultūriniu, o ne pasaulėžiūriniu pagrindu ir siekia dviejų pagrindinių tikslų: tautinės tapatybės išlaikymo ir galimybės įsitraukti į Lietuvos gerovės kūrimą.

PLB Konstitucijoje yra skelbiama: „Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas nesieja savęs nei su kokia nors viena politine partija, grupe ar judėjimu, nei su kokia nors viena idėja bei pasaulėžiūra, nei su kokia nors viena religija. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo pagrindinis tikslas ir darbų atrama yra Nepriklausomos Lietuvos valstybė ir už jos ribų gyvenančių tautiečių lietuvybė.“

Vienas tikslas lemia kitą. Jei susilpnės lietuvio tapatybė diasporoje, negalėsime tikėtis jos sėkmingo įsitraukimo į Lietuvos gerovės kūrimą. Tad, siekiant sėkmingai įgyvendinti šiuos tikslus, būtina palaikyti glaudų ryšį su Lietuvos valstybinėmis ir vyriausybinėmis institucijomis, politinėmis partijomis ir plataus spektro nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kreipiamės į Lietuvos politinių partijų valdybas ir prašome į savo partijų programas įtraukti šiuos PLB, kaip diasporos telkėjos, prioritetus:

• tautinės tapatybės puoselėjimas diasporoje; lietuvių kalbos išlaikymas, dėmesys ir parama lituanistiniam švietimui, kultūros, tradicijų ir istorinės atminties puoselėjimas;
• prigimtinės pilietybės išlaikymas, priėmus kitos šalies pilietybę;
• abiejų dabar veikiančių bendrų komisijų išlaikymas: LRS ir PLB bei Užsienio lietuvių reikalų koordinacinės komisijos (ULRKK su LRV);
• Lietuvos valstybės pažangos strategijoje ryšio su diaspora išlaikymas ir stiprinimas kaip prioritetinė nuostata ir uždavinys;
• po pasaulį migruojančių LR piliečių dalyvavimo LR rinkimuose ir referendumuose supaprastinimas, kad piliečiai ir būdami užsienyje galėtų balsuoti lengvai, patogiai ir saugiai, įskaitant ir galimybę balsuoti internetu.

Pirmasis virtualus pasaulio lietuvių diasporos susitikimas

2020 m. gegužės 23 d. įvyko pirmasis nuotolinis pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkų, jų atstovų ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (toliau – PLB) valdybos susitikimas, kuriame dalyvavo užsienio lietuvių bendruomenių atstovai net iš 34 valstybių – Airijos, Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Brazilijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šri Lankos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vengrijos ir Vokietijos. Taip pat prisijungė Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Skirmantė Straigienė, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento vadovas Marijus Gudynas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Šio, pirmojo, globalaus, susitikimo tikslas – aptarti, kokiomis aktualijomis užsienio lietuviai gyvena Covid-19 pandemijos metu, įvertinti globalios krizės poveikį lietuvių diasporai ir ateities vystymo(si) scenarijus bei idėjas Lietuvai remiantis diasporos patirtimi užsienyje.

„Šiandien susirinkome tam, kad, būdami vienos globalios –Lietuvos dalimi, pasidalintume realijomis ir suprastume, kokias problemas ir iššūkius galėtume spręsti kartu. Dėkojame visiems, kad ypač neramiu pasauliui ir lietuvių diasporai metu liekate budrūs ir ištikimi pilietiškumo, bendruomeniškumo idėjoms ir puoselėjate tautines vertybes, telkiatės teikdami savalaikę tarpusavio pagalbą. Plūstelėjusi savanorystės ir solidarumo banga įrodė, kokia sutelkta ir stipri yra užsienio lietuvių diaspora. Dabar, kai pasaulis ima atsitiesti ir žvelgti pirmyn, itin svarbu visiems drauge telktis įgyvendinant prasmingas idėjas Lietuvos labui“, – teigia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

LR Prezidento patarėja Skirmantė Straigienė Prezidento Gitano Nausėdos vardu pasveikino susitikimo dalyvius, padėkojo užsienio lietuvių bendruomenėms už susitelkimą ir humanitarinę pagalbą tautiečiams pandemijos metu. Pasak p. S. Straigienės, LR Prezidentūra ir toliau yra pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Pasaulio Lietuvių Bendruomene.

URM Užsienio lietuvių departamento vadovas Marijus Gudynas akcentavo, kad pandemijos metu lietuvių diaspora užsienyje ir Užsienio reikalų ministerija pademonstravo ypatingą susitelkimą.

„Dėl ypač glaudaus bendradarbiavimo Užsienio reikalų ministerijai pavyko sklandžiai ir profesionaliai organizuoti repatriacijos skrydžius iš pandemijos sukaustytų tolimų ir artimų pasaulio vietų. Įsitikinome, kad lietuviai pasaulyje yra pasirengę organizuoti tarpusavio pagalbą, o tai – pats tikriausias įrodymas, kad lietuvių diaspora gyva ir turi ateitį“, – teigia M. Gudynas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius apžvelgė Lietuvos situaciją pandemijos valdymo aspektu, pristatė ateities scenarijus, vertindamas pandemiją kaip galimybę plėtoti Žaliąją ir Skaitmeninę ekonomiką, dalintis gerąja praktika, rūpintis investicijų pritraukimu, socialinės atskirties mažinimu, šalies švietimo ir mokslo įstaigų tinklo plėtra ir skvarba.

Diasporos iššūkiai. Šiandiena ir ateitis

Pasak D. Henke, šiuo metu itin svarbu vienytis ateities globalioms iniciatyvoms, pasitelkiant tiek diasporos galimybes užsienyje, tiek valstybės valdymo pajėgas. Daugelis taip pat minėjo lūkestį, kad kuo greičiau atsidarytų sienos ir galėtų aplankyti namiškius Lietuvoje. Atsiskleidė, kad turime daug didesnį potencialą, negu buvo pasinaudota.

„Užsienio lietuvių bendruomenių lyderių pasisakymai atskleidė, kad esamos pandemijos kontekste,  jie užsienyje pasigenda ne tik įprastų susitikimų, nes atšaukti visi renginiai, kai kur neveikia lituanistinės mokyklos, bet ir Lietuvos piliečiams palengvintų gyvenimą skaitmenizuotų konsulinių paslaugų teikimo (nuotoliniu būdu) paslaugos “, –pabrėžia D. Henke.

Susitikime akcentuota, kad dabar esminis iššūkis, su kuriuo susiduria tiek Lietuva, tiek šalies diaspora, – pandemijos sukeltos krizės ir jos ekonominių pasekmių valdymas. Tačiau taip pat aktualios lieka ir kitos temos, kurias turime visi drauge plėtoti ir ieškoti sprendimo būdų:

• 2020 m. rudenį vyksiantys LR Seimo rinkimai, kai pirmąkart Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, galės rinkti savo kandidatą į LR Seimą Pasaulio lietuviams skirtoje vienmandatėje apygardoje. Lietuvių diaspora turės unikalią galimybę dar kartą įrodyti savo pilietiškumą, tačiau aktyviam balsavimui turi būti pasirengta: užtikrintas sklandus ir savalaikis rinkimų organizavimas (didelį dėmesį skiriant registracijai jau birželio mėn.), informacijos sklaida. Visi turime dėti pastangas ir dar kartą siekti pilietiškumo pergalės.
• Gimimu įgytos pilietybės išsaugojimas. Šis klausimas lieka ne mažiau svarbus ir pandemijos metu, mat asmenys, ne(be)turintys Lietuvos pilietybės, negali laisvai atvykti Lietuvą užsidarius valstybės sienoms.
• Reemigracijos tikimybė ir šalies pasiruošimas. Susitikime akcentuota, jog pandemijos pasekmės, tikėtina, paskatins dalį Lietuvos piliečių grįžti į Lietuvą. Reikalingas savalaikis ir sistemingas pasiruošimas bei strateginė komunikacija.
• Lituanistinis švietimas užsienyje, kultūros ir tradicijų puoselėjimas. Akcentuota, jog pandemija pristabdė tiesioginę lituanistinių mokyklų užsienyje veiklą (kai kur – neribotam laikui), tad itin svarbu dėti bendras pastangas tęsti itin vertingą švietimo procesą, užtikrinti tinkamą finansavimą ir įgyvendinti modernius sprendimus.

Australijos Lietuvių Bendruomenės atstovė Eglė Garrick paminėjo, kad didžiausias bendruomenės rūpestis ir „skaudulys“ – ambasados nebuvimas, tai sukelia didelių nepatogumų lietuviams Australijoje. Daugelis bendruomenių atstovų minėjo aktyvią savitarpio pagalbą, vykdytą pandemijos piko metu, susitelkusias savanorių pajėgas, pasirengusias padėti tautiečiams pačiais įvairiausias klausimais, nuo maisto pristatymo į namus iki apgyvendinimo, vertimo paslaugų suteikimo ir kt. Brazilijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkas André Zizas pasakojo apie šios, vienos iš seniausių lietuvių bendruomenių renesansą ir pažymėjo Lietuvos pilietybės išsaugojimo svarbą. Argentinos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Miriam Griszka teigė, kad lietuvių kalbos mokymasis, kuris jų bendruomenėje yra vienas iš prioritetų, dabar vyksta nuotoliniu būdu.

Pasidžiaugta Estijos Lietuvių Bendruomenės 40-mečio jubiliejumi. Pasak Estijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Ritos Kuzminienės, Estijoje gyvenantys piliečiai jau grįžta į įprastinį gyvenimo ritmą. Didelio palaikymo sulaukė Graikijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Viktorijos Gribinaitės-Naki pristatyta bendruomenės iniciatyva, kurią įgyvendindami lietuviai galės padėti lietuviams, gyvenantiems Graikijoje. Ispanijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Agneta Vansavičienė pasidžiaugė, kad ILB išgyvena tikrą kokybinį „renesansą“, o 2019 m. pabaigoje išrinkta nauja bendruomenės valdyba aktyviai dirba bendruomenės labui: atnaujinti bendruomenės įstatai, vykdoma efektyvi komunikacija, pandemijos metu sutelktas gausus savanorių būrys, puikiai bendradarbiaujama su ambasada ir Konsulatu šalyje, vykdoma lituanistinė veikla.

JAV Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbonavičius paminėjo, kad didieji planuoti bendruomenės renginiai šiemet neįvyks – nukeliami į ateitį, dalis renginių įgaus virtualią formą. Pasidžiaugta pasiteisinusių, pandemijos pasekmėms švelninti sukurtu interneto puslapiu JAV, savanorių pajėgomis. Kanados Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Kazimieras Deksnys akcentavo, kad itin svarbus lieka pilietybės išsaugojimo klausimas, LR Seimo ir PLB komisijos veikla ateityje, informacijos, susijusios su LR Seimo rinkimais, savalaikė sklaida. Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenės atstovė Alvija Černiauskaitė, trumpai apžvelgusi situaciją šalyje ir bendruomenėje, paminėjo vykdytas ir tebevykdomas iniciatyvas, aktyvią bendruomeninę veiklą organizuojant repatriacinius skrydžius. Norvegijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Lina Baltrukonienė pasidžiaugė pandemijos atžvilgiu gera situacija šalyje, veikiančiomis mokyklomis. Optimistiškomis nuotaikomis ir lūkesčiais bendruomenėje pasidalino ir Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Emilija Pundziūtė-Gallois, kartu su Ukrainos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova pasidžiaugta prasminga tarpusavio pagalbos iniciatyva, skirta vyresniojo amžiaus žmonėms šalyje.

Susitikime pasidžiaugta 2019 m. vasarą įkurtu PLB Ateities fondu. Šio fondo, į kurį jau surinkta 13 tūkst. Eurų, tikslas – paremti PLB veiklas ateityje, tada, kai labiausiai to reikės. D. Henke paminėjo, kad pandemija pristabdė kaupiamąją fondo veiklą, tačiau, pasak. E. Garrick, PLB Valdybos narės, Finansų komisijos pirmininkės, fondas ir toliau laukia aukų.

D. Henke primena, kad jau rudenį pasirodys ilgai lauktas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeris ir pakvietė bendruomenių atstovus aktyviai teikti informaciją, rašyti straipsnius apie bendruomenėse vykdomas veiklas. Paminėta naujas, dar „dažais kvepiantis“ PLB interneto puslapis www.plb.lt, kuriame bus talpinama naujausia, aktualiausia PLB informacija.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kviečia puoselėti pandemijos metu tiek užsienyje, tiek Lietuvoje įprasmintą tautiečių solidarumą, aktyviai remti savanorystę ir drauge stiprinti pasaulio lietuvių balsą valstybės gyvenime.

Parengė Ispanijos LB vicepirmininkas Tomas Dinsmonas

PLB akcentuoja politinį nešališkumą ir kviečia aktyviai dalyvauti LR Seimo rinkimuose

Prasidėjus aktyviai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą agitacijai, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kreipiasi į visuomenę, lietuvių bendruomenes užsienyje ir kviečia aktyviai dalyvauti būsimuose rinkimuose akcentuodama organizacijos politinį nešališkumą, įtvirtintą Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Konstitucijos 4 straipsnyje:

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas nesieja savęs nei su kokia nors viena politine partija, grupe ar judėjimu, nei su kokia nors viena idėja bei pasaulėžiūra, nei su kokia nors viena religija.

„Pabrėžiame, kad esame nepolitinė organizacija, tad narių organizacijos vardu nedeleguojame ir rinkimuose dalyvauti neįpareigojame“, – teigia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Pasak D. Henke, šiuo metu ir toliau visi drauge turime puoselėti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vertybes, likti neabejingi gausiai ir aktyviai lietuvių diasporai pasaulyje, būti pilietiški bei atsakingi ir susitelkę stiprinti užsienyje gyvenančių lietuvių balsą Lietuvos valstybės gyvenime.

„Akcentuojame, jog jau šiais metais, šį rudenį, Lietuvos piliečiai, gyvenantys ir balsuojantys užsienyje, pirmą kartą turės galimybę rinkti vieną kandidatą iš 141 į LR Seimą pasaulio lietuviams skirtoje vienmandatėje apygardoje. Tai iš tiesų nepaprasta proga ir galimybė, „vienos Lietuvos idėjos“ simbolis ir užsienio lietuvių balso stiprinimas Lietuvos politinėje arenoje“, – sako PLB pirmininkė.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kviečia visus Lietuvos piliečius, turinčius balsavimo teisę, būti pilietiškus ir aktyviai reikšti savo pilietinę valią artėjančiuose LR Seimo rinkimuose. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra pasirengusi ir viliasi glaudžiai bendradarbiauti su visais demokratiškuose rinkimuose išrinktais LR Seimo nariais ir partijomis.