Prieš 100 metų, 1920 m. balandį, buvo išrinktas Steigiamasis Seimas, įtvirtinęs vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę. Kai tuomet tautiečiai kūrė Lietuvos Respubliką bei valstybės institucijas, grėsmių tykojo ne ką mažiau, tačiau buvo daug ryžto kurti modernią valstybę. Tai rodo ir sprendimas suteikti balso teisę moterims – net dvejais metais anksčiau, nei tai įvyko JAV. Iš tiesų, Lietuva buvo viena pirmųjų šalių pasaulyje, atvėrusių kelią moterims lygiateisiškai dalyvauti rinkimuose ir valstybės politiniame gyvenime. Jau tuomet pradėjo aiškėti, kad įpilietinta, įtinklinta diaspora valstybei yra didelis turtas. Tai atskleidė ir šį pavasarį kilusi Covid-19 pandemija, kuomet buvo pasitelkti pasaulio lietuvių tinklai, žinios ir resursai siekiant Lietuvą apsaugoti nuo pandemijos poveikio ir padėti sumažinti neigiamas pasekmes. Ir reikia pabrėžti, kad Lietuvos diasporos galimybės dar tikrai nėra iki galo išnaudotos.
2020 m. spalio 11 d. vyks rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Juose pirmą kartą istorijoje užsienyje balsuojantys Lietuvos piliečiai rinks savo atstovą į Seimą naujai suformuotoje Pasaulio lietuvių apygardoje. Jau įvyko pirmieji debatai ir vyksta susitikimai su kandidatais į Seimą šioje apygardoje. Rinkėjai jau šiandien kelia klausimus ir laukia atsakymų, kaip balsuos artėjančiuose rinkimuose, kada prasidės rinkėjų registracija, kur bus galima gauti išsamią informaciją apie rinkimus.
Balsuosiantys užsienyje nerimauja, kad registracija dar neprasidėjo. Į 2016 metais vykusius Seimo rinkimus registracija buvo pradėta jau gegužės mėnesio pradžioje, bet netgi tuomet kylantys techniniai nesklandumai registruojantis su Apple įrenginiais bei per iOS operacines sistemas buvo sunkiai šalinami dėl laiko stokos. Pasaulio lietuvių apygarda skiriasi nuo kitų, nes reikalinga išankstinė rinkėjų registracija ir balsavimas daugiausia vyksta paštu, todėl labai svarbu kuo anksčiau suteikti rinkėjams visą reikalingą informaciją apie rinkimus. Be to, kol neprasidėjo rinkėjų registracija, norintys iškelti savo kandidatūrą šioje apygardoje nepriklausomi kandidatai susiduria su didžiuliu iššūkiu, kadangi jiems reikia surinkti 1000 palaikymo parašų iš apygardos rinkėjų, o rinkėjai dar neužregistruoti.
Todėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovai Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijoje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašydami nedelsiant pradėti rinkėjų, ketinančių balsuoti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje, registraciją ir plačią užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių informavimo apie artėjančius Seimo rinkimus kampaniją. Taip pat svarbu, kad registracija būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė.
PLB atstovai Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijoje jau seniai kelia klausimą dėl internetinio balsavimo įteisinimo, kas ypač aktualu pandemijos sąlygomis. Lietuva nėra vienintelė šalis, kuriai tenka organizuoti rinkimus pandemijos akivaizdoje. Žiniasklaidoje skelbta, kad 56 šalys laikinai atšaukė arba nukėlė įvairaus lygio rinkimus. Lenkijoje neįvyko planuoti prezidento rinkimai, o Latvijoje į vasaros pabaigą buvo nukelti Rygos savivaldos rinkimai. Tuo tarpu Prancūzija dar šių metų pradžioje įteisino internetinio balsavimo galimybę užsienyje balsuojantiems piliečiams. Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas dar pernai pakvietė ES šalis sutelkti jėgas rinkimų Europoje apsaugai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen irgi akcentuoja būtinybę kovoti su dezinformacija ir stiprinti nacionalinių rinkimų saugumą europiniu lygiu. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžia, kad ateitis priklauso skaitmeninėms technologijoms ir mato Lietuvą kaip turinčią kuo didžiuotis skaitmeninimo srityje.
Deja, tenka apgailestauti, kad dėl ryžto veikti stokos seniai PLB prašytos internetinio balsavimo alternatyvos po pasaulį migruojantiems LR piliečiams, dėl kurios daugiau nei dešimtmetį plačiai diskutuota, vis dar neturime.
Birželio 8 d. Lietuvos ir Estijos rinkimų komisijų vadovai Laura Matjošaitytė ir Arne Koitmäe bei Latvijos Prezidento patarėja skaitmeninės politikos klausimais Ieva Ilves dalijosi įžvalgomis dėl koronaviruso pandemijos įtakos rinkimams, galimų pasekmių švelninimo ir aptarė balsavimo internetu pamokas. Estijos rinkimų komisijos pirmininkas Arne Koitmäe minėtame susitikime priminė, kad Estija naudojasi internetiniu balsavimu jau nuo 2005 m. „Šiais laikais internetu balsuoja daugiau nei 40% rinkėjų – tai populiariausias balsavimo metodas. Nors internetinis balsavimas tiesiogiai nepadidina rinkėjų aktyvumo, jis padeda išlaikyti stabilų rinkėjų skaičių ir suteikia jiems laisvės bei lankstumo pasirinkti, kada ir kur balsuoti. Mūsų tyrimai rodo, kad šis metodas neutralus lyties ir amžiaus atžvilgiu, ir nedaro įtakos žmonių politinėms nuostatoms. Galiausiai, šis metodas leidžia rinkėjams sutaupyti laiko ir pinigų – ypač patogus žmonėms su negalia bei emigrantams. Jei fizinis balsavimas užtrunka ilgiau nei 30 minučių, rinkėjai labiau linkę balsuoti internetu, o tai trunka tik tris minutes“.
Rinkimų duomenys rodo*, jog, 2005 m. įvedus internetinį balsavimą, Estijos rinkėjų aktyvumas išaugo nežymiai, tačiau išliko santykinai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.
Turime atkreipti dėmesį į balsavimo internetu pranašumą sprendžiant rinkėjų ir rinkimų pareigūnų sveikatos apsaugos klausimus pandemijos metu. Dėl koronaviruso gresia mažas rinkėjų aktyvumas, silpnesnis išrinktos valdžios mandatas ir dėl to pažeidžiamesnė demokratija. Elektroninės valdžios platformos ir egzistuojančios technologijų ekosistemos įgalina tolesnį Baltijos šalių skaitmeninimo procesą ir bendradarbiavimą Europos mastu kovojant prieš tokias naujas grėsmes, kaip dezinformacija – pavyzdžiui, dirbant su Prancūzija, kuri šiemet, kaip jau minėta, patvirtino balsavimą internetu konsuliniuose rinkimuose piliečiams, balsuojantiems užsienyje.
Gegužės mėnesį Niujorko lietuvių profesionalų klubo renginyje apie kibernetinį Lietuvos saugumą dalyvavęs buvęs KAM viceministras ir kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza papasakojo apie Lietuvos progresą kibernetinio saugumo srityje. Jis pažymėjo, kad per porą metų Lietuva šioje srityje tarptautiniuose reitinguose pakilo iš 57-tos vietos į 4-tą ir dabar jau yra aplenkusi net NATO kibernetinės gynybos centrą turinčią Estiją bei nusileidžia tik JAV, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.
Rinkėjų aktyvumas Baltijos šalyse:
*Nacionalinių rinkimų komisijų ir European Election Database duomenimis
Svarbu pažymėti internetinio balsavimo privalumus nacionalinio saugumo atžvilgiu – Estijai net ir pandemijos sąlygomis nebereikia stabdyti demokratinių valstybės procesų ir nukelti rinkimų.
Lietuvos Respublikos Seimas svarsto internetinio balsavimo įstatymo projektą ir yra numatęs balsavimą birželio 30 d. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, diskutuodama su Baltijos šalių rinkimų ekspertais, pabrėžė, kad, prieš pradedant techninių sprendimų vystymą ir testavimą, pirmiausia būtina sukurti įstatyminę bazę. Daugumos piliečių palaikymą ir pasitikėjimą, leidžiančius žengti tokį žingsnį, Lietuva turi jau ilgą laiką, tetrūksta politinio ryžto.
Norėtųsi, kad galėtume jau dabar pristatyti Lietuvą kaip žengiančią labai tvirtus žingsnius įvedant internetinį balsavimą šalyje, nes potencialą, įdirbį ir galimybes turime. Lietuvos nacionalinio saugumo kibernetikos ekspertai sutinka, kad 100 % saugumo užtikrinti neįmanoma, bet to neįmanoma padaryti ir visais kitais balsavimo būdais – ateinant į apylinkes ar balsuojant paštu. Birželio 9 d. vykę JAV Džordžijos valstijos rinkimai, kuomet rinkėjai nebeištvėrę valandas trukusių eilių liko nebalsavę, yra puikus nepavykusių rinkimų pavyzdys, nulemtas ne kibernetinio, o būtent fizinio viruso. Ekspertai tvirtina, kad Lietuva kibernetinį saugumą yra pajėgi užtikrinti ir kad tai yra tik politinio apsisprendimo klausimas.
Atminkime, kad auga nauja karta, kuriai dalykai apskritai neegzistuoja pasaulyje, jei jie nevyksta lengvai prieinamoje internetinėje erdvėje. Mes turime pareigą į mūsų valstybės demokratinius procesus įtraukti ateinančias kartas. Kitaip Lietuva ir toliau liks rinkėjų aktyvumo žemumose žvelgiant europiniu mastu.
Semkimės įkvėpimo ir ryžto iš Steigiamojo Seimo narių. Būkime XXI a. Jonais Basanavičiais ir Gabrielėmis Petkevičaitėmis-Bitėmis. Tęskime modernios Lietuvos kūrimą atliepdami laikmečio galimybes ir grėsmes.
Parengta pagal Dr. Rimvydo Baltaduonio pranešimą „Dėl pasirengimo Seimo rinkimams“ Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos posėdyje (2020-06-10).
