Paskutinė Prel. Edmundo Putrimo žinia šioje žemėje: Kalėdinis laiškas pasaulio lietuvių bendruomenėms
Mieli pasaulio lietuviai,
Prelato Edmundo Putrimo iškeliavimas amžinybėn pribloškė daugelį mūsų. Daugeliui jis buvo bičiulis, įsiklausantis mokytojas, palydėtojas.
Gerai žinome, kaip prelatas uoliai planavo savo laiką. Jis buvo parašęs jau ir Kalėdinį laišką pasaulio lietuvių bendruomenėms. Tegul šis laiškas keliauja kaip paskutinė prelato Putrimo žinia šioje žemėje.
Šventos Kalėdos byloja apie viltį, kad Dievas niekada nepalieka mūsų vienų. Noriu patikinti, kad darbas, kurį taip sąžiningai atliko prel. Putrimas – rūpinimasis pasaulio lietuvių sielovada – bus tęsiamas.
Arkiv. Gintaras Grušas
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas
Prel. Edmundo Putrimo sveikinimas
šv. Kalėdos 2022 m.
„Tuomet Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną, ir pargrįžo į Izraelio žemę. <…> Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų pranašo žodžiai: „Jį vadins Nazariečiu“ (Mt 2, 21–23)
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Sveiki sulaukę šv. Kalėdų!
Šiose Evangelijos eilutėse pasakojama, kaip Šventoji šeima, kadaise turėjusi nuo persekiojimo bėgti į Egiptą, pagaliau sugrįžta namo. Čia kalbama apie fizinį grįžimą, tačiau kad ir kur pasaulyje gyventume, visuomet galime sugrįžti prie savo šaknų, branginti ir puoselėti savąją tapatybę bei kultūrinį paveldą.
Viešėdamas Lietuvoje popiežius Pranciškus kvietė atsigręžti į savo Tėvynės ir šeimos istoriją, domėtis tėvų ir senelių pasakojimais, pasisemti iš jų išminties. Kalėdų laikas labai tinkamas susirinkus prie bendro stalo kalbėtis apie Lietuvą, apie tikėjimą, prisiminti protėvių tradicijas. Ypatingai norisi perduoti pastiprinimo žodį jauniems žmonėms, jaunoms šeimoms, kad gyvenant svetur pakaktų jėgų išlaikyti savo tautinę tapatybę.
Taip pat norisi padėkoti visiems lietuviškų bendruomenių, parapijų, misijų nariams, lituanistinių mokyklų darbuotojams ir pedagogams, kurie pasiaukojančiu darbu augina ir puoselėja lietuvybės daigus, išlaiko gyvą lietuvių kalbą. Ačiū parapijų kunigams, kapelionams ir visiems, kurie perduoda bažnytines tiesas, evangelizuoja jaunąją kartą. Tai svarbiausi lietuvybės ramsčiai išeivijoje, kuriantys lietuviškumo salas, kuriose galime jaustis kaip namuose.
Kalėdų laike vieni kitiems palinkėkime ramybės ir taikos. Prie Kalėdų stalo susėskime vienybės, susitaikymo ir vilties dvasioje, maldoje prisimindami ir mūsų brolius bei seseris Ukrainoje.
Prelatas Edmundas J. Putrimas
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams
Lapkritį Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaida pristabdė branduolinį šantažą
Lietuvos kariuomenės analitikai lapkričio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo sumažėjusį dezinformacijos srautą. Buvo fiksuoti 335 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, tuo tarpu spalio mėnesį buvo fiksuota daugiau – 399.
Pastebėta, kad branduolinės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos retorika bei „nešvarios bombos“ naratyvas Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje buvo pristabdytas ir nebedominavo, palyginus su spalio mėnesiu. Toks pokytis pastebėtas po JAV centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus Williamo Burnso susitikimo su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu Ankaroje lapkričio mėnesio viduryje.
Gynybos sektoriui lapkritį kaip ir spalį skirtas didžiausias priešiškos informacijos spaudimas, nors bendras atvejų skaičius gynybos temomis pastarąjį mėnesį ir mažėjo. Karo Ukrainoje kontekste Rusijos režimo valdomoje žiniasklaidoje lapkritį ir toliau aktyviai skleisti melagingi naratyvai apie NATO kaip grėsmę pasauliniam saugumui, kurtas NATO kaip nedemokratiško aljanso įvaizdis bei NATO, kuris iš karo Ukrainoje siekia finansinės naudos.
Analitikai vertina, kad lapkričio mėnesio neigiamos informacinės veiklos atvejams daugiausia įtakos turėjo G20 viršūnių susitikimas Indonezijoje, Lenkijoje nukritusių raketų incidentas, Europos sąjungos (ES) gynybos ministrų susitarimas dėl Ukrainos karių apmokymo misijos „EUMAM Ukraine“, NATO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija-raginimas Rusiją paskelbti teroristine valstybe ir Europos Parlamento paskelbtas sprendimas pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe.
Kremliaus propaganda lapkritį reagavo į G20 viršūnių susitikimą, kurį išnaudojo stiprinti negatyvių žinučių sklaidai NATO-Rusijos konfrontacijos tema. O G20 susitikimo dieną, lapkričio 15 d., nukritusių raketų incidentas Lenkijoje prie Ukrainos sienos tapo viena iš priežasčių vykdyti informacinį puolimą prieš NATO. Aljansas apkaltintas neva bandymu pasinaudoti incidentu kaip pretekstu ir pritraukti dar daugiau NATO karių prie Ukrainos konflikto sienų. Įvykis Lenkijos pasienyje išnaudotas ir priešiškai komunikacijai apie Baltijos šalis skleisti. Spekuliuota žinutėmis, esą, Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys siekia įtraukti NATO į tiesioginį karinį konfliktą su Rusija, be to, tai, esą, Baltijos šalių provokacija.
Lapkritį ir toliau skleisti kaltinimai NATO ir Lietuvai bei Lenkijai, planuojant pulti Baltarusiją. Aktyviai tęstas nepagrįstas NATO-Baltarusijos konfrontacijos aštrinimas. Tam pasitelktos įvairios žinutės. Viena pagrindinių – NATO, o vietomis tik Lenkija su Lietuva, kelia grėsmę Baltarusijai. Skleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad Lietuvoje reziduojanti Baltarusijos opozicija planuoja jėga nuversti valdžią, o Lietuva tokius planus, neva, remia. Naratyvas — NATO kėsinasi užpulti Baltarusiją — skleistas Baltarusijos ir Rusijos režimų kontroliuojamais žiniasklaidos kanalais.
Propagandinių šaltinių dėmesio taikiklyje atsidūrė ir Lietuvos ketinimai įsigyti didelio mobilumo raketines artilerijos sistemas HIMARS (M142). Ši žinia priešiškoje informacinėje aplinkoje išnaudota skleisti menkinančią informaciją apie Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Sulaukta gynybos sektoriaus ir Lietuvos socialinės gerovės supriešinimo, akcentuojant, kad užuot spręsdamos opias ekonomines ir socialines problemas dėl įsiplieskiančios energetikos krizės, Lietuva perka brangią karinę techniką.
Lietuvoje vykdant sovietinių propagandinių skulptūrų, šlovinančių šalies okupaciją, demontavimui, Rusijos propaganda siekė išnaudoti šią temą, formuojant neigiamą Lietuvos įvaizdį. Spekuliuota manipuliatyviu naratyvu, esą, Baltijos šalyse daugybė žmonių prieštarauja sovietinių paminklų griovimui, tačiau vis tiek vykdoma taip vadinama „derusifikacijos“ politika.
Lapkritį labiau nei kitais mėnesiais Lietuva ir kitos Baltijos šalys kaltintos etninės diskriminacijos, rusakalbių, gyvenančių šiose šalyse, persekiojimu. Akcentuota, esą, regione didėja destruktyvus priekabiavimas prie Rusijos tautiečių, rusiškai kalbantys žmonės kasdieniame gyvenime tampa Vakarų informacinių operacijų, nukreiptų prieš Rusiją, taikiniu.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO ir ES reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, manipuliuoti istoriniais faktais, plėtoti tikrovės neatitinkančią, vienašališką faktų interpretaciją.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pataria atsakingai vertinti ir vartoti informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, ypač gaunamą iš socialinės medijos platformų. Rekomenduoja pasitikėti oficialių Lietuvos Respublikos institucijų informacija. Jeigu informacija jums kelia bet kokių įtarimų, ieškokite informacijos patvirtinimų bent keliuose oficialiuose arba atsakingos žiniasklaidos šaltiniuose. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už dezinformacijos platinimą, todėl būkime atidūs ir netapkime priešiškos informacinės veiklos įrankiu.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento informacija
Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijos posėdyje aptarta pažanga diasporos politikos įgyvendinimo srityje ir parama Ukrainai
Gruodžio 16 d. įvyko Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pirmininkaujamos Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijos posėdis, kurio metu aptarta pažanga diasporos politikos įgyvendinimo srityje ir Lietuvos Respublikos bei Lietuvos diasporos parama Ukrainai.
„Kadangi artėja šv. Kalėdos ir laukia Kalėdų stebuklas, tad kitų metų viltis ir vienintelis palinkėjimas – Ukrainos pergalė. Pergalė šlykštaus melo ir brutalaus žiaurumo kare, kurį turi laimėti Ukraina, turime laimėti prieš Rusijos agresorių mes visi, – teigė komisijos pirmininkę pavaduojanti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. – Mūsų visų pareiga išlieka, kad ir gyvenant gal kiek toliau nuo karo zonos, skleisti teisingumo ir neišvengiamos Ukrainos pergalės žinią. Turime nepavargti remti Ukrainą. Dėkoju visiems lietuvių bendruomenių nariams, pavieniams asmenims už solidarumą ir už visokeriopą telktį Ukrainai. Svarbiausia – nesustokime!“
Pasaulio Lietuvių Bendruomenei surinkus informaciją apie kraštų lietuvių bendruomenių paramą Ukrainai, identifikuojama nuo pat karo pradžios teikiama įvairialypė pagalba Ukrainai:
- Politinė, visuomeninė parama;
- Humanitarinė;
- Finansinė;
- Visapusiška pagalba karo pabėgėliams ir nuo karo nukentėjusiems žmonėms;
- Dezinformacijos ir melagienų apie karą atskleidimas;
- Lietuviai iš įvairių valstybių vyksta į Ukrainą padėti kariauti.
Posėdyje Ministrė Pirmininkė pristatė ir Lietuvos Vyriausybės darbus remiant Ukrainą Rusijos karinės agresijos akivaizdoje, padėkojo diasporai už drąsiai reiškiamą pilietinę poziciją bei teikiamą paramą Ukrainai ir ukrainiečiams.
Aptariant nuveiktus darbus įgyvendinant Vyriausybės programą diasporos politikos srityje, premjerė I. Šimonytė, taip pat švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pristatė XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus diasporai aktualiausiais klausimais: stiprinant lituanistinį švietimą užsienyje, siekiant įtraukti diasporą į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą bei įgyvendinant „sugrįžtančios Lietuvos“ idėją. Taip pat posėdyje aptartas pasirengimo referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo procesas.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė paminėjo, kad taip pat svarbu telkti dėmesį ne tik į aukštos kvalifikacijos žmonių pritraukimą į Lietuvą, bet ir apskritai teikti visokeriopą paramą visiems norintiems sugrįžti diasporos lietuviams ir jų šeimoms. Taip pat siūloma apsvarstyti inicijuoti nuotolinį protų sugrįžimą į Lietuvą, diasporos lietuvių įdarbinimą Lietuvoje jiems gyvenant užsienio valstybėse.
Premjerė pažymėjo, kad ši Vyriausybė toliau didelį dėmes skirs diasporos politikai, sieks stiprinti valstybės ir gausių, plačiai po pasaulį pasklidusių lietuvių bendruomenių ryšį bei kiek įmanoma labiau didinti paslaugų prieinamumą Lietuvos diasporai.
Posėdžio metu užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pristatė Užsienio reikalų ministerijos parengtą Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams veiksmų plano projektą 2023-2025 m., pabrėžė, kad į jo įgyvendinimą jau įsitraukė 32 valstybės institucijos ir 18 savivaldybių ir sakė, kad jog ateityje šis skaičius turėtų dar didėti.
Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisiją sudaro septyni Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nariai, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas ir į diasporos politikos įgyvendinimą įsitraukusių Lietuvos Respublikos ministerijų ir įstaigų, kitų diasporos organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vadovai. Jos paskirtis – užtikrinti Vyriausybės dialogą su Lietuvos diasporos organizacijomis, svarstyti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos diasporos politikos ir jos strategijos įgyvendinimo veiksmų plano bei jo vykdymo.
Primename, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė iki 2023 m. sausio 6 d. renka aukas Ukrainos lietuviams: https://plb.lt/donate/ (norint auką atlikti kortele, rinkitės PayPal opciją, kurioje suteikta galimybė pasirinkti mokėjimo kortelę neregistruotiems PayPal naudotojams)
Visos šventiniu laikotarpiu į PLB sąskaitą surinktos lėšos bus skirtos Ukrainoje gyvenantiems lietuviams įsigyti pirmojo būtinumo prekių ir reikmenų.
Parengta remiantis posėdžio metu vykusiomis diskusijomis ir LR Vyriausybės informacija.
Skaudi netektis Pasaulio Lietuvių Bendruomenei – mirė prelatas Edmundas Putrimas
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė giliai liūdi netekusi prelato Edmundo Putrimo, ilgamečio nuoširdaus savo kolegos, bendraminčio, dvasinio ramsčio, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegato užsienio lietuvių sielovadai.
Prelatas Edmundas Putrimas gimė 1959 m. rugsėjo 3 d. Toronte, Kanadoje. 1980-aisiais įstojo į Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, o 1985 m. popiežiaus Jono Pauliaus II Romoje buvo įšventintas kunigu. 2003 m. paskirtas prelatu.
Nuo 1995 m. dalyvavo Kanados lietuvių bendruomenės valdybos darbe, buvo aktyvus Kanados lietuvių bendruomenės narys. Nuo 1997 m. dalyvavo įvairių kadencijų PLB valdybų darbe, buvo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Sielovados ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas. Vėliau, nuo 2003 m., įsitraukė ir į Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos darbą.
Edmundas Putrimas priklausė Šiaurės Amerikos Ateitininkų tarybai, taip pat buvo vienas iš steigėjų Labdaros ir paramos dvasinės pagalbos jaunimui centro Klaipėdoje, aktyviai bendradarbiavo su tarptautine organizacija „Santa Marta Grupe“, kuri kovoja prieš pasaulinio masto prekybą žmonėmis.
Dvasininkas daug metų sėkmingai dirbo su išeivijos jaunimu, organizavo stovyklas. 1988–1991 m. buvo tikybos mokytojas Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, lietuvių kilmės jaunuolius, atvykusius į gimnaziją iš Pietų Amerikos mokė lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos. Jis tapo Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo, kuris organizuojamas jau daugiau kaip 20 metų, iniciatoriumi ir pradininku. Nuolat skyrė ypatingą dėmesį jaunosios kartos dvasiniam ugdymui, tautiškumui, siekė, kad lietuvių bendruomenėse išaugtų jaunimas, perimantis mūsų tautos vertybes, gebėsiantis tęsti bendruomeninę veiklą.
Šviesaus atminimo prelatas dalijosi savo žiniomis ir išminimi, visada rasdavo tinkamus sprendimus nelengviems klausimams spręsti. Edmundas Putrimas dirbo visa širdimi atsidavęs veiklai lietuvių bendruomenėje, tai liudija ir jo žodžiai „..nuoširdžiai džiaugiuosi galėdamas visus šiuos metus remti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idealus.“ Edmundo Putrimo mirtis – didžiulė ir skaudi netektis Pasaulio Lietuvių Bendruomenei.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems.
Užgeso Lietuvos švyturys Australijoje visuomenininkas, buvęs Krašto valdybos pirmininkas Antanas Čibiras
Nuoširdžiai liūdime netekę PLB XVI Seimo nario, aktyvaus lietuvybės puoselėtojo, Australijos lietuvių bendruomenės nario, buvusio bendruomenės Krašto valdybos pirmininko Antano Čibiro.
Antanas Čibiras savo gyvenimu ir ilgamete nenuilstama visuomenine veikla liudijo meilę Lietuvai. Tebūnie Antano Čibiro atminimas – įpareigojimas mums tęsti lietuvybės išsaugojimo ir puoselėjimo darbus visame pasaulyje.
Reiškiame gilią užuojautą Antano Čibiro žmonai Diane Čibiras, vaikams, artimiesiems, Australijos lietuvių bendruomenei ir visiems, turėjusiems galimybę pažinoti šią išskirtinę asmenybę.
PLB valdyba
Sveikiname ukrainiečius su Nepriklausomybės diena / Вітаємо українців з Днем Незалежності
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė sveikina ukrainiečius su jų Nepriklausomybės diena.
Išreiškiame solidarumą ir paramą ukrainiečių tautai vardan demokratijos, laisvės ir taikos. Ukrainiečiai parodė pasauliui, kad kovos už šias vertybes.
Mes, lietuviai, palaikome visa širdimi Ukrainą!
PLB XVII Seimas priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos palaikymo:
Susitikimas su LR Krašto apsaugos ministerija: aptarti strateginiai planai ir PLB dalyvavimas stalo pratybose
Vienas pagrindinių PLB tikslų ateinantiems 3 metams: veiksmingas diasporos piliečių įsitraukimas į šalies gynybą ir efektyvus potencialių agresorių atgrasymas.
rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje privalome išlikti budrūs, atsparūs hibridinėms atakoms ir pasirengę pilietiniam pasipriešinimui. Aktyvi, kritiškai mąstanti, gintis gebanti ir pasiruošusi visuomenė gali suveikti kaip atgrasymo priemonė. Potencialūs agresoriai, matydami visuomenės pasiryžimą priešintis, gali būti labiau linkę atsisakyti invazinių ketinimų.
Tuo tikslu, 2022 m. rugpjūčio 4 d. PLB valdybos nariai Irma Petraitytė-Lukšienė ir Laurynas Gerikas susitiko su LR Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos politikos grupės atstovu Andriumi Vaivada.
Susitikimo metu pristatytos PLB XVII Seimo priimtos rezoliucijos dėl pilietinio susitelkimo ir Ukrainos palaikymo, aptartas PLB ir visų kraštų galimas indėlis stiprinant piliečių atsparumą ir pilietinę valią, suderintos PLB įsitraukimo galimybės KAM-VRM stalo pratybose, vyksiančiose šių metų rugsėjo 15 d.
KAM Gynybos politikos grupė yra atsakinga už nuoseklią mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo politiką, strategijų kūrimą ir jų įgyvendinimą, įtraukiant pilietines ir kitas organizacijas. Kaip pabrėžia KAM, šalies gynyba yra efektyvi tada, kai joje dalyvauja visi piliečiai pagal savo galimybes ir gebėjimus.
Todėl viena iš PLB užduočių bendradarbiaujant su KAM ir kitomis susijusiomis organizacijomis parengti ateinančių 3 metų strateginį planą, kaip PLB galėtų prisidėti prie pilietinio susitelkimo perduodant pilietinio pasipriešinimo žinias ir įgūdžius diasporoje.
Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ rasite čia.
Primename, kad PLB XVII Seimas priėmė keturias susijusias rezoliucijas:
DĖL KEIČIAMO VISUOMENINIŲ REIKALŲ KOMISIJOS TIKSLO
DĖL GEDIMINO LEGIONO PALAIKYMO
Visos rezoliucijos pasiekiamos:
https://plb.lt/seimai-category/xvii-seimas/
PLB Seimas, aukščiausias PLB valdymo organas, yra šaukiamas kas treji metai. Tai vienas svarbiausių įvykių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikloje. PLB Seimas sprendžia visus PLB klausimus, renka PLB valdybą, Kontrolės komisiją ir PLB Konfliktų sprendimo komitetą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės XVII Seime išrinkta nauja valdyba ir pirmininkė
Liepos 20 d. PLB XVII Seimo nariai, vedami simbolinio šių metų šūkio “Quo Vadis PLB”, trečiai kadencijai pirmininkę išrinko Dalią Henkę. Naujoje valdyboje iš viso dirbs pasaulio lietuvių atstovai iš trijų kontinentų.
„Lenkiuosi ir dėkoju už Seimo pasitikėjimą. Norėčiau mums visiems, Lietuvos ir pasaulio lietuviams, palinkėti vienybės ir dar labiau telktis, nes reikia nugalėti agresorių. Norėčiau visus kandidatus pakviesti dirbti į komisijas bendram darbui. PLB valdyba ir toliau skirs ypatingą dėmesį ryšio su Lietuvos Respublikos institucijomis stiprinimui. Mūsų visų misija yra dirbti Vardan Tos Lietuvos.“, – sako išrinktoji PLB pirmininkė.
PLB pirmininkės pavaduotoju vienbalsiai išrinktas sporto komisijos pirmininkas Laurynas Misevičius iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Likusią valdybą sudarys Aurelija Orlova (PLB viešieji ryšiai), Irma Petraitytė-Lukšienė (visuomeninių ir specialių projektų reikalai), Ernesta Kazlauskaite-Tsakona (finansų ir lėšų telkimo sritis), Alvija Černiauskaitė (švietimo sritis), Jūratė Caspersen (kultūros sritis), Aušra Andriuškaitė (PLB plėtros ir tvarumo sritis), Laurynas Gerikas (ekonominio bendradarbiavimo sritis), Rimvydas Rubavičius (PLJS valdybos pirmininkas).
Seimo metu pateiktos 29 rezoliucijos, iš kurių 22 buvo priimtos. Tai buvo produktyviausias Seimas, koks yra buvęs.
Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose liepos 17–21 dienomis posėdžiavo lietuvių bendruomenių atstovai iš 37 pasaulio šalių. Jie diskutavo ir sprendė aktualius PLB organizacinius ir raidos klausimus, daug svarbių Lietuvos diasporai klausimų – pilietybės išsaugojimas, lietuvių bendruomenių stiprinimas, lituanistinis švietimas, tautinės tapatybės puoselėjimas, kitos diasporos politikos aktualijos.
Seime vykusioje spaudos konferencijoje liepos 21 d. pristatytos pagrindinės PLB veiklos kryptys ir tikslai 2022–2025 metams.
„Ačiū už bendrystę! Suskridome į Lietuvą, nes mums rūpi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvos ateitis ir ateinančių metų kryptys. Konstruktyviai aptarėme pilietinio susitelkimo, pilietybės ir tapatybės išsaugojimo, lituanistinio švietimo klausimus. Ypatingas dėmesys skirtas kraštų bendruomenių, LR institucijų ir skirtingų organizacijų tarpusavio bendradarbiavimui. Priimtos svarbios rezoliucijos
Konstruktyvūs siūlymai, ekspertinė internacionalinė patirtis ir bendrystė tai didžiulė Lietuvos jėga – pasaulyje, praplečiant Lietuvos sienas už geografinių ribų. Dėkoju kolegoms už įdirbį buvusioje valdyboje. Bus be galo malonu dirbti kartu su PLB valdyboje su tikrais profesionalais.
Vienykimės Vardan tos!“, – dėkoja išrinktoji PLB pirmininkė Dalia Henke.
PLB XVII Seimo akimirkos. Nuotraukų autorius Sigitas Čiapas.
PLB Seimas, aukščiausias PLB valdymo organas, yra šaukiamas kas treji metai. Tai vienas svarbiausių įvykių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikloje. PLB Seimas sprendžia visus PLB klausimus, renka PLB valdybą, Kontrolės komisiją ir PLB Konfliktų sprendimo komitetą.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra pelno nesiekianti organizacija, kurios misija – ugdyti ir išlaikyti užsienyje gyvenančiųjų lietuvybės dvasią.