Sekite mus

Lapkritį Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaida pristabdė branduolinį šantažą

2022-12-20 59 Views

Lietuvos kariuomenės analitikai lapkričio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo sumažėjusį dezinformacijos srautą. Buvo fiksuoti 335 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, tuo tarpu spalio mėnesį buvo fiksuota daugiau – 399.

Pastebėta, kad branduolinės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos retorika bei „nešvarios bombos“ naratyvas Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje buvo pristabdytas ir nebedominavo, palyginus su spalio mėnesiu. Toks pokytis pastebėtas po JAV centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus Williamo Burnso susitikimo su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu Ankaroje lapkričio mėnesio viduryje.

Gynybos sektoriui lapkritį kaip ir spalį skirtas didžiausias priešiškos informacijos spaudimas, nors bendras atvejų skaičius gynybos temomis pastarąjį mėnesį ir mažėjo. Karo Ukrainoje kontekste Rusijos režimo valdomoje žiniasklaidoje lapkritį ir toliau aktyviai skleisti melagingi naratyvai apie NATO kaip grėsmę pasauliniam saugumui, kurtas NATO kaip nedemokratiško aljanso įvaizdis bei NATO, kuris iš karo Ukrainoje siekia finansinės naudos.

Analitikai vertina, kad lapkričio mėnesio neigiamos informacinės veiklos atvejams daugiausia įtakos turėjo G20 viršūnių susitikimas Indonezijoje, Lenkijoje nukritusių raketų incidentas, Europos sąjungos (ES) gynybos ministrų susitarimas dėl Ukrainos karių apmokymo misijos „EUMAM Ukraine“, NATO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija-raginimas Rusiją paskelbti teroristine valstybe ir Europos Parlamento paskelbtas sprendimas pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe.

Kremliaus propaganda lapkritį reagavo į G20 viršūnių susitikimą, kurį išnaudojo stiprinti negatyvių žinučių sklaidai NATO-Rusijos konfrontacijos tema. O G20 susitikimo dieną, lapkričio 15 d., nukritusių raketų incidentas Lenkijoje prie Ukrainos sienos tapo viena iš priežasčių vykdyti informacinį puolimą prieš NATO. Aljansas apkaltintas neva bandymu pasinaudoti incidentu kaip pretekstu ir pritraukti dar daugiau NATO karių prie Ukrainos konflikto sienų. Įvykis Lenkijos pasienyje išnaudotas ir priešiškai komunikacijai apie Baltijos šalis skleisti. Spekuliuota žinutėmis, esą, Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys siekia įtraukti NATO į tiesioginį karinį konfliktą su Rusija, be to, tai, esą, Baltijos šalių provokacija.

Lapkritį ir toliau skleisti kaltinimai NATO ir Lietuvai bei Lenkijai, planuojant pulti Baltarusiją. Aktyviai tęstas nepagrįstas NATO-Baltarusijos konfrontacijos aštrinimas. Tam pasitelktos įvairios žinutės. Viena pagrindinių – NATO, o vietomis tik Lenkija su Lietuva, kelia grėsmę Baltarusijai. Skleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad Lietuvoje reziduojanti Baltarusijos opozicija planuoja jėga nuversti valdžią, o Lietuva tokius planus, neva, remia. Naratyvas — NATO kėsinasi užpulti Baltarusiją — skleistas Baltarusijos ir Rusijos režimų kontroliuojamais žiniasklaidos kanalais.

Propagandinių šaltinių dėmesio taikiklyje atsidūrė ir Lietuvos ketinimai įsigyti didelio mobilumo raketines artilerijos sistemas HIMARS (M142). Ši žinia priešiškoje informacinėje aplinkoje išnaudota skleisti menkinančią informaciją apie Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Sulaukta gynybos sektoriaus ir Lietuvos socialinės gerovės supriešinimo, akcentuojant, kad užuot spręsdamos opias ekonomines ir socialines problemas dėl įsiplieskiančios energetikos krizės, Lietuva perka brangią karinę techniką.

Lietuvoje vykdant sovietinių propagandinių skulptūrų, šlovinančių šalies okupaciją, demontavimui, Rusijos propaganda siekė išnaudoti šią temą, formuojant neigiamą Lietuvos įvaizdį. Spekuliuota manipuliatyviu naratyvu, esą, Baltijos šalyse daugybė žmonių prieštarauja sovietinių paminklų griovimui, tačiau vis tiek vykdoma taip vadinama „derusifikacijos“ politika.

Lapkritį labiau nei kitais mėnesiais Lietuva ir kitos Baltijos šalys kaltintos etninės diskriminacijos, rusakalbių, gyvenančių šiose šalyse, persekiojimu. Akcentuota, esą, regione didėja destruktyvus priekabiavimas prie Rusijos tautiečių, rusiškai kalbantys žmonės kasdieniame gyvenime tampa Vakarų informacinių operacijų, nukreiptų prieš Rusiją, taikiniu.

Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO ir ES reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, manipuliuoti istoriniais faktais, plėtoti tikrovės neatitinkančią, vienašališką faktų interpretaciją.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pataria atsakingai vertinti ir vartoti informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, ypač gaunamą iš socialinės medijos platformų. Rekomenduoja pasitikėti oficialių Lietuvos Respublikos institucijų informacija. Jeigu informacija jums kelia bet kokių įtarimų, ieškokite informacijos patvirtinimų bent keliuose oficialiuose arba atsakingos žiniasklaidos šaltiniuose. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už dezinformacijos platinimą, todėl būkime atidūs ir netapkime priešiškos informacinės veiklos įrankiu.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento informacija