Kaip viena didelė lietuviška šeima

Į liepos 2–5 dienomis vykusį Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimą Panevėžio rajone, Bistrampolio dvare, atvyko net keturi atstovai iš tolimosios Australijos, tarp jų ir Lietuvių Bendruomenės (LB) ir Lietuvių  Jaunimo Sąjungos (LJS) pirmininkai.

Australijos Lietuvių Bendruomenė įkurta 1950 metais, kai buvo reorganizuota 1929 metais Sidnėjuje įkurta Australijos lietuvių draugija. Įkūrus bendruomenę, buvo steigiamos bendruomenės apylinkės, renkama apylinkių vadovybė, bendruomenės gyvenimas tapo aktyvesnis. Nors Australijos lietuvius skiria dideli atstumai, jie įstengia susirinkti kartu į Melburne, Sidnėjuje, Adelaidėje, Kanberoje ar Džilonge vykstančius Lietuvių Bendruomenės susirinkimus. 1968 metais Australijos lietuviai įkūrė Australijos lietuvių fondą, kuris veikia iki šiol. Fondo lėšomis remiamos lietuviškos mokyklos, finansuojami įvairūs bendruomenės kultūriniai renginiai, Australijos lietuvių fondas skyrė lėšų ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklai paremti. 1961 metais Melburne buvo įkurtas lietuvių kredito kooperatyvas „Talka“, kuris iš metinio pelno remia Australijos lietuvių veiklą. Aktyviai veikia ir Australijos lietuvių jaunimas. Jaunimo Sąjunga, turinti skyrius Adelaidėje, Melburne ir Sidnėjuje, buvo įkurta 1973 metais. Australijos jaunimas aktyviai įsitraukęs į Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos veiklą, dalyvauja rengiant Jaunimo Sąjungos kongresus, buvo pagrindiniai PLJS X kongreso, kuris vyko Australijoje, organizatoriai. Būtina paminėti ir ilgametes veiklos tradicijas turinčią Australijos Lietuvių Skautų Sąjungą, į jos kas dveji metai organizuojamas stovyklas suvažiuoja lietuviai iš visos Australijos.

Suvažiavimo metu turėjome progos pasikalbėti su Australijos Lietuvių Bendruomenės pirmininku Andriumi Vaitiekūnu ir Australijos Lietuvių Bendruomenės nare, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nare ir Finansų komisijos pirmininke Egle Garrick, sužinoti daugiau apie Australijos lietuvius, jų veiklą, artimiausius bendruomenės planus. Andrius ir Eglė ne tik aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, prisideda organizuojant Lietuvių dienas, sporto šventes, tačiau yra ir aktyvūs skautų organizacijos nariai.

Andrius Vaitekūnas paminėjo, kad Australijos Lietuvių Bendruomenės pirmininko pareigas pradėjo eiti neseniai, nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. 2016 metus Australijos lietuviai užbaigė gausa renginių, kuriuose dalyvavo Australijos Lietuvių Bendruomenės nariai, svečiai iš kitų šalių. Tai ir Australijos lietuvių dienos, 66-oji lietuvių sporto šventė, po jų – Skautų stovykla. Vienas iš svarbiausių renginių – Australijos Lietuvių Bendruomenės Krašto Tarybos XXIX suvažiavimas, kuriame ir buvo išrinkta nauja Lietuvių Bendruomenės Valdyba ir pirmininkas. Australijos lietuviai džiaugiasi, kad į šiuos renginius atvyko ir kartu su jais dalyvavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, kad ji galėjo pabūti kartu, susipažinti, pamatyti, kaip veikia lietuvių bendruomenė.

Australijos Lietuvių Bendruomenės valdybos rinkimai vyksta kas dveji metai. 2016 metų pabaigoje išrinktą naują Valdybą sudaro: Andrius Vaitiekūnas (pirmininkas), Zita Prašmutaitė, Eugenijus Klimas, Dennisas Gaylardas (Dennis Gaylard), Gaila Muceniekas, Antanas Čibiras, Andy Mašanauskas ir Ramutis Zakarevičius.

Naujoje Valdyboje 5 nariai yra iš Melburno, vienas iš Sidnėjaus ir vienas iš Kanberos. Kadangi atstumai dideli, 5 susirenka Melburne, o kiti du prisijungia konferencinio skambučio būdu. Iš Valdybos narių tik Ramutis Zakarevičius yra gimęs Lietuvoje, praėjusią kadenciją jis buvo Valdybos pirmininku ir dabar liko Valdyboje, perduoda savo patirtį ir žinias naujai Valdybai. Visi kiti Valdyboje – jau gimę Australijoje. Reiktų paminėti, kad ne visi Valdybos nariai yra lietuviai, štai Dennis Gaylard yra australas, netgi neturintis lietuviškų šaknų, tačiau su Lietuva jį sieja lietuvė žmona. Andrius Vaitiekūnas pasakoja, kad Valdyba renkasi kas šešios savaitės. Pirmojo posėdžio metu buvo pasiskirstyta pareigomis ir aptartos veiklos gairės. Vienas iš svarbiausių artimiausių Valdybos darbų – tai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas. Andrius Vaitiekūnas sako, kad norėtųsi, jog minėjimai būtų surengti visoje Australijoje, ir Valdybos nariai svarsto, kaip tai padaryti. Galimi renginių scenarijai buvo aptarti suvažiavime, į kurį atvyko lietuviai iš visų bendruomenės apylinkių, dalyvavo ir Australijos Lietuvių Fondo, kuris yra pagrindinis bendruomenės veiklos rėmėjas, pirmininkas. O garbės generalinė konsulė Danutė Marija Levickis inicijavo lietuvių, gyvenančių Melburne, susitikimą, kurio metu taip pat buvo svarstomos idėjos, kaip paminėti  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Australijoje. Kartu su Australijos lietuviais minėti svarbios Lietuvai datos 2018 m. vasario mėn. atvyks ir užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, todėl viena iš Australijos lietuvių užduočių – suorganizuoti viceministro vizitą, susitikimus ne tik su atskirų apylinkių lietuviais, bet ir su Viktorijos valstijos (kuriai priklauso Melburnas) valdžios atstovais.

Australijos Lietuvių Bendruomenės valdyba savo posėdyje svarstė ir metų veiklos planus, diskutavo apie numatytus suorganizuoti bendruomenės renginius 2018 metais. Andrius Vaitiekūnas papasakojo, kad vienas iš planuojamų renginių – bendruomenės narių pobūvis, skirtas pagerbti ilgus metus aktyviai lietuvių bendruomenėje veikusiems lietuviams, padėkoti už jų atsidavimą bendruomenei. Planuose numatytas ir reprezentacinės knygos apie Australijos Lietuvių Bendruomenę leidimas. Knyga būtų dovana bendruomenės nariams ir svečiams, Australijos valdžios atstovams, supažindintų juos su svarbiausiais įvykiais bendruomenėje ir iškiliais bendruomenės nariais. Numatomas ir bendras su latviais ir estais renginys, skirtas kartu paminėti Baltijos šalių nepriklausomybei.

Australijos lietuviai svarsto sumanymą Kanberos nacionaliniame parke pasodinti medį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Eglė Garrick pritarė šiai idėjai ir paminėjo, kad, pavyzdžiui, Kanberos miniatiūrų (miniatiūrinių pastatų) parke (angl. Cockington green garden), yra eksponuojamas ir Kanberoje gyvenančio Mindaugo Mauragio sukurtas Trakų pilies maketas.

O Kanberos centre esančiame parke Glebe park stovi bronzinė Ievos Pocius sukurta skulptūra Eglė – žalčių karalienė. Jos postamente yra anglų kalba trumpai aprašyta legenda. Šią skulptūrą Australijos Lietuvių Bendruomenė dovanojo Australijos 200 jubiliejaus proga.

Andrius Vaitiekūnas pirmą kartą dalyvavo lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavime, susipažino su įvairių šalių lietuvių bendruomenių pirmininkais, atvykusiais į suvažiavimą iš 26 šalių. Andrių Vaitiekūną nustebino, kad beveik visi įvairių šalių lietuvių bendruomenėms atstovaujantys dalyviai yra gimę Lietuvoje ir priklauso vadinamajai „trečiajai“ emigracijos bangai. Tik vienas kitas, kaip jis ir Eglė, yra jau gimę ne Lietuvoje. Andriui buvo įdomu susipažinti, pabendrauti, sužinoti, kaip skirtingose šalyse veikia lietuvių bendruomenės, pasidalinti patirtimi. Andrius atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Australijos Lietuvių Bendruomenė yra jau keliasdešimt metų veikianti organizacija, turinti susiklosčiusias ilgametes tradicijas, ilgus metus veikiančias organizacijas, šokių kolektyvus, taip pat Fondą, kuris finansuoja lietuvių bendruomenės veiklą, o daugelis Europos šalių lietuvių bendruomenių yra jaunos, palyginti neseniai susikūrusios, tik buriasi, steigia lituanistines mokyklas. Štai ir atstovė iš Armėnijos pirmą kartą atvyko į suvažiavimą sužinoti apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklą, iš kitų šalių lietuvių bendruomenių pirmininkų išgirsti, kokie pirmieji žingsniai, ką reikia daryti, norint įsteigti lietuvių bendruomenę. Taigi lietuvių bendruomenės labai skirtingos, todėl tokie metiniai suvažiavimai yra labai naudingi dalijantis patirtimi, gerąja praktika, aptariant galbūt ir bendrus projektus, renginius. Dar vienas pastebimas skirtumas, kurį įvardijo Andrius Vaitiekūnas, yra tas, kad Australijos Lietuvių Bendruomenės narių skaičius, skirtingai nei Europos šalyse susikūrusių lietuvių bendruomenių, mažėja. Didžioji dalis Australijos Lietuvių Bendruomenės narių yra vaikai ar provaikaičiai vadinamosios „dipukų“ bangos, atvykusios į Australiją po II pasaulinio karo ir, gimę Australijoje, jie jau ne taip gerai kalba lietuviškai.

Pasak Eglė Garrick, gali atrodyti, kad Australijoje yra gausi lietuvių bendruomenė, nes veikia chorai, tautinių šokių grupės, skautų būriai ir pan. Toks įspūdis susidaro todėl, kad žmonės yra aktyvūs ir visi noriai ir aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose. Kaip pavyzdį Eglė pamini Andrių Vaitiekūną, kuris pagal profesiją yra teisininkas, teisės mokslų daktaras, dėsto universitete, vadovauja lietuvių bendruomenei, šoka tautinių šokių grupėje, dainuoja chore ir yra skautas! Kaip juokauja Eglė, atrodytų, kad bendruomenėje yra keletas Andrių Vaitiekūnų. Nors Kanberoje lietuvių nėra daug, tačiau jie yra aktyvūs: jeigu yra 80 lietuvių, tai 79 iš jų dalyvauja visuose renginiuose. Eglė sako: „Mes esame kaip viena didelė lietuviška šeima.“

Suvažiavime Eglė Garrick ne tik atstovavo Australijos Lietuvių Bendruomenei, tačiau kaip Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narė ir Finansų komisijos pirmininkė perskaitė pranešimą apie  PLB veiklos finansavimą ir lietuvių bendruomenių solidarumo įnašą. Suprantama, kad šalių lietuvių bendruomenių galimybės surinkti mokestį yra skirtingos. Kita problema, kad kartais būna neįmanoma surinkus sumokėti (kaip, pavyzdžiui, Pietų Amerikos šalių bendruomenių atveju). Tačiau Eglė pamini, kad ją liūdina klausimai, kodėl viena ar kita bendruomenė turėtų mokėti solidarumo mokestį. Bendruomenės nariai turi suprasti, kad esame kartu, esame viena organizacija ir visi turime ją išlaikyti ir stiprinti. Eglė įsitikinusi, jog „solidarumo mokestis yra labai svarbus simbolis, kad mes priklausome organizacijai, norime jai priklausyti, tai yra mūsų organizacija ir mes turime ją remti“.

Parengė Virginija Grybaitė

pasauliolietuvis.lt

Australijos lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavimas Melburne

Dr. Rasa RUSECKAITĖ-PETRAITIS
Australijos Lietuvių Bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkė

Šių metų rugsėjo 22 d. Melburne įvyko Australijos lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavimas, kurį suorganizavo ALB Švietimo taryba. Renginio rėmėjai – Australijos Lietuvių Fondas ir Lietuvių klubas Melburne. Į suvažiavimą atvyko atstovai iš Melburno, Sidnėjaus, Adelaidės, Hobarto ir Perto mokymo įstaigų.

Į renginį buvo pakviesta ir ponia Virginija Rinkevičienė, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja. Labai gaila, bet šį kartą ji negalėjo dalyvauti. Virginija mums atsiuntė sveikinimo žodį bei palinkėjo suvažiavimo metu pasikeisti vertinga patirtimi, aptarti lituanistinio švietimo aktualijas, nūdienos iššūkius ir problemas, išgeneruoti naujas idėjas artimiausiems darbams.

Dėl pablogėjusios sveikatos suvažiavime taip pat negalėjo dalyvauti ir gerbiamas Algimantas Taškūnas OAM, Lituanistinių studijų įkūrėjas ir vedėjas Tasmanijos universitete Hobarte. Algimantas savo pranešimą perdavė kolegei Reginai Share, kuri mums papasakojo apie lituanistinių studijų užuomazgą ir raidą Australijoje, o po to mielai pasidalino savo patirtimi ir mokymo metodika. Regina yra patyrusi pedagogė, dirbanti su suaugusiais studentais Hobarte.

Vėliau Ramona Ratas-Zakarevičienė (ALB Švietimo ir kultūros tarybos atstovė Sidnėjuje) skaitė paskaitą apie pirmąsias mokyklėles Sidnėjuje, kurių veikla prasidėjo labai seniai – net 1949 metais. Buvo be galo įdomu klausytis Ramonos pranešimo ir žiūrėti ankstesnių laikų fotografijas.

Lilija Kozlovskienė, buvusi ALB Švietimo ir kultūros tarybos pirmininkė, taip pat pasidalino savo patirtimi ir parodė daug įdomių nuotraukų, papasakojo apie tai, kaip vaikai ir jaunimas būdavo įtraukiami į lietuvišką veiklą, kultūrą, kalbą ir tradicijas ankstesniais laikais.

Paskui vyko mokymo įstaigų prisistatymas. Aušra Brazaitienė iš Melburno pristatė naujai susikūrusį vaikų būrelį „Pelėda“, kurio tikslas yra supažindinti vaikus su lietuvių kalba, lietuviškomis šventėmis, tradicijomis, kultūra, o svarbiausia – sujungti visus vaikus tolesnei draugystei. Paulius Petraitis papasakojo apie kalbos pamokas jaunimui ir suaugusiesiems Melburne, o Irmantas Domarkas – apie mokyklą „Baltiją“. Justė Stonienė iš Sidnėjaus pristatė savaitgalinę mokyklėlę, kuri jau labai seniai veikia Bankstauno (Bankstown) lietuvių klube, Dana Kalibatas papasakojo apie mokyklėlės veiklą Adelaidėje, o Ingrida Radzivanienė – apie besikuriančią mokyklėlę Perte.

Tuo pačiu metu vyko ir diskusijos. Mokytojai vieni kitiems uždavinėjo klausimus ir ieškojo atsakymų. Paaiškėjo, kad mes visi susiduriame su tomis pačiomis problemomis ir panašiais iššūkiais: mažėjančia tėvų ir mokinių motyvacija, nerealiais studentų lūkesčiais, pedagoginių žinių stoka bei mokymo priemonių stygiumi. Kai kurias problemas išspręsti galime ir patys, dėl mokymo priemonių ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursų galime kreiptis į Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, tačiau daugiausia pagalbos mes tikimės iš bendruomenių, tėvelių ir pačių moksleivių.

Tai buvo iš tiesų labai puikus ir naudingas renginys. Ačiū visiems dalyviams ir renginio rėmėjams. Galim tik pasidžiaugt, kad poreikis išlaikyti lietuvybę ir pas mus, Australijoje, auga ir kad ateityje tokių seminarų ir susibūrimų įvyks ir daugiau.

pasauliolietuvis.lt

Lietuviai Belgijoje

Belgijos Lietuvių Bendruomenė (BLB), neseniai atšventusi savo 70-metį, turi turtingą istoriją ir ne mažiau įdomią dabartį. Iki XIX amžiaus vidurio Belgijos vardą Lietuvoje garsino Leveno katalikiškasis universitetas (ol. Katholieke Universiteit Leuven), kuris buvo įkurtas 1425 m. ir atkurtas 1834 m. Jame studijavo nemažas būrys žymių lietuvių: Andrius Rudamina (1617 m.), A. Baranauskas (1864 m.),  kunigas (manoma, kun. J. Stankevičius) Montvydo slapyvardžiu (1899 m.), vėliau filosofai Pranas Kuraitis, Antanas Maceina, kunigai Antanas Maliauskis, Antanas Viskanta, Pijus Bielskus, Jurgis Galdikas ir kt. O 1909 m. P. Kuraičio ir A. Viskantos iniciatyva buvo įkurta studentų draugija „Lietuva“. 1911 m. įkurtas sąjūdis „Ateitis“. Per II pasaulinį karą lietuviams traukiantis į vakarus, Belgijos vyriausybė kvietė Vokietijos pabėgėlių stovyklose esančius žmones dirbti anglių kasyklose. Taip nemažas būrys lietuvių pateko į Belgiją ir apsigyveno netoli anglių kasyklų. Daugiausia lietuvių Belgijoje gyveno Limburgo ir Lježo provincijose. Manoma, kad tuo metu šalyje gyveno daugiau nei 2000 lietuvių.

1947 m. gruodžio mėnesį kun. Jono Danausko iniciatyva buvo įkurta Belgijos Lietuvių Bendruomenė. Jai penkiasdešimt trejus metus  (1947–2000 m.) vadovavo Stasė Baltus. Bendruomenės nariai puoselėjo lietuvybę, veikė šokių ir dainų ansamblis, buvo leidžiamas laikraštėlis „Gimtoji šalis“. Be to, ne kartą buvo rengiamos demonstracijos prieš Lietuvos okupaciją, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – renkama labdara Lietuvai. Žymiausi tuo metu Belgijoje gyvenę lietuviai – rašytojas Eduardas Cinzas, prozininkas dramaturgas Jurgis Smalstys, girininkas Aleksandras Tenisonas, poetė Zenta Tenisonaitė-Helemans.

BLB ypač atsinaujino Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. 2005 metais BLB įregistruota pagal Belgijos įstatymus kaip pelno nesiekianti organizacija. Bendruomenę papildė ir dabar dauguma jos narių sudaro EU institucijose dirbantys lietuviai. Nemažas būrys yra ir laikinai atvykusių dirbti, stažuotis, ir ilgam čia liekančių. Manoma, kad Belgijoje gyvena daugiau nei 3000 lietuvių, didžioji dalis įsikūrusi Belgijos sostinėje Briuselyje. Beveik visus vienija stiprus ryšys su Lietuva, nuolatinis lankymasis joje ir galimybė gyventi geriau, tapti atvirais pasaulietiškais europiečiais. Dauguma atvykusių lietuvių vaikų lanko tarptautinę Briuselio II Europos mokyklą, kurioje yra gimtosios – lietuvių – kalbos sekcija, kur pagrindiniai dalykai mokomi lietuvių kalba.

Dabar BLB jau vos spėja visur dalyvauti. Galima tik pasidžiaugti veiklų įvairove: Lietuvių kultūros centras, Keliautojų klubas, Tautinių šokių pamokos suaugusiesiems ir vaikams), Debatų klubas, „Belgijos mažylių klubas“ – kūdikiams ir mamytėms,  Kiemo klubas (ūgtelėjusiems mažyliams), Kino klubas, Kultūros vakarai, Protų kovos su Robertu Petrausku, choras „Be lietaus“, folkloro ansamblis „Rasos“, krepšinio ir futbolo komandos, kasmetinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kasmetinės Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo BeNeLux lietuvių sporto žaidynės, Joninės, parapijoje laikomos lietuviškos mišios, vyksta spektakliai, koncertai, susitikimai, minimos valstybinės šventės ir t. t. Bendruomenės šerdis – tai išsilavinę, kūrybingi ir savo laiko prasmingiems darbams negailintys žmonės. Bendrystė ir bendradarbiavimas yra stipriausi mūsų bendruomenės bruožai.

2015 m. atidarytas Lietuvių kultūros centras Belgijoje (LKCB). LKCB veikia bendruomenės biblioteka, šeštadieninės muzikos, šokių, teatro, dailės, logopedo pamokėlės mažiesiems. Ant nuomojamų LKCB patalpų durų yra iškabinta ir lietuviška vardinė lentelė. Šiose patalpose vyksta ir įvairios dirbtuvėlės, spektakliai, renginiai bendruomenei.

Kasmet labiausiai laukiamas ir gausiausią dalyvių būrį sutraukiantis renginys – lietuvių sporto žaidynės BeNeLux. Nuo 2005 metų gyvuojančios žaidynės buvo įsteigtos Belgijoje ir Liuksemburge dirbusių ambasadorių ir lietuvių inicityva. 2016 m. jose užsiregistravo daugiau nei 650 dalyvių iš aplinkinių valstybių ir net Šveicarijos. BeNeLux žaidynes sudaro apie 16 skirtingų sporto šakų: krepšinis, futbolas, lauko tenisas, stalo tenisas, badmintonas, plaukimas, tinklinis, estafetės, dviračių sportas, šaškės, šachmatai, lengvoji atletika (bėgimas), šias metais numatome išbandti šuolius į tolį, bėgimą su kliūtimis. Boulingas, fektavimas ir skvošas vykdavo NATO būstinėje. Taip pat vyksta regata ir orientacinio sporto varžybos. Žaidynės rengiamos jau trečius metus. Jas rengia trys kaimyninės valstybės: Belgija, Olandija ir Liuksemburgas. Olandijos Lietuvių Bendruomenė įsijungė nuo 2015 m. ir surengė nuostabias regatos ir orientacinio sporto varžybas. Regatą iniciavo ambasadorius Gediminas Varvuolis, o oreintacinio sporto varžybas – ambasadrius Darius Semaška (tuo metu buvęs Nyderlandų ambasadoriumi). Regata vyksta prie Arnemuideno miestelio, Verės mariose (Veersemeer). Jose kasmet dalyvauja apie 100 dalyvių. Regata – monotipinė,  lenktyniaujama „Belz 620“ bermudų šliupo tipo kylinėmis jachtomis. Distancija – apie pusę jūrmylės. BeNeLux žaidynės yra lietuvių ir jų draugų šeimų šventė. Nuostabiausias dalykas, kad kasmet nustebina vaikai savo sportiniais pasiekimais ir entuziazmu varžydamiesi ne tik su bendraamžiais, bet ir suaugusiaisiais.

Pagrindinės žaidynės vyksta Belgijoje. Nuo 2015 iki 2016 metų jos vyko NATO sporto centre, bet NATO būstinei kraustantis į naujas patalpas, žaidynes persikėlė pas gerus lietuvių draugus Diufelyje (Duffel). Diufelis yra vos 30 km nuo Briuselio. Tai vienintelis „lietuviškas“ miestelis Belgijoje, kuriame yra du lietuviški kryžiai ir kuris jau 25 metus švenčia Lietuvos nepriklausomybės dieną su lietuviškomis mišiomis ir kunigais, nors jame negyvena nė vienas lietuvis. Ten gyvena flamai Francina Baeten Van den Brande ir René Verbeke. 1993 m. atsitiktinai jie sutiko į bėda pakliuvusi lietuvių folkloro kolektyvą iš Vilniaus „Jievaras“ ir jiems pagelbėję susidraugavo. Folkloro kolektyvas neliko skolingas ir pakvietė Franciną su Rene į svečius. Apsilankę tik atgimusioje Lietuvoje ir pamatę posovietinę Lietuvą ir jos žmones, grįžę su dar keliomis šeimomis įkūrė „Flandrijos ir Lietuvos draugiją“: Belgijoje rinko labdarą, patys rengė kalėdinius renginius, bendradarbiavo su miestelio vienuolynais, ligoninėmis, merija. Miestelis garsus vienuolynais ir psichiatrinėmis ligoninėmis bei jose vykdoma medicinine moksline veikla. Iš ligoninių gaudavo labai gerus, bet naujais keičiamus baldus, brangias mobilias lovas, net renomobilį ir, viską patys savo rankomis sukrovę į sunkvežimius, siųsdavo į  Lietuvą. Vienuolynuose dar ir dabar yra atskira patalpa, kurioje renkama labdara Lietuvai. Nuo 2009 m. bendradarbiauja su Zarasų rajono Antazavės vaikų namais. Vaikai su mokytojais kasmet nemokamai atvežami autobusais į Belgiją, kur apgyvendinami belgų šeimose, keliauja ir pramogauja 10 dienų. Grįžta namo ne tik su lauktuvėmis, gera vasariška nuotaika, bet ir globojamos šeimos pavyzdžiu praturtėjusia užsienio kalba ir akiračiu. Nuoširdžiai dėkojame flamams Diufelyje. Tai puikus pavyzdys ir mums, lietuviams, kaip rūpintis vieniems kitais.

Platų atgarsį turi ir Belgijos lietuvių Joninės arba Rasos. Jos yra švenčiamos nuo 2003 metų. Ši šventė trunka dvi dienas Belgijos-Prancūzijos Ardėnų Maso (Meuse) upės slėnyje, nedideliame Prancūzijos miestelyje Lefure (Laifour). Tai labai graži, tačiau gana nuošali vieta, todėl vykstantieji kviečiami kooperuotis, o taip pat perspėjami, kad nesitikėtų ypatingo komforto (palapinės, miegmaišiai…). Tačiau ta naktis juk pati trumpiausia metuose ir ne miegoti visi suvažiuoja! Tą naktį juk neįmanoma pramiegoti vainikų plukdymo, stebulių deginimo, paparčio žiedo komandinio ieškojimo, tradicinių šokių maratono, studentiškų dainų prie laužo ir t. t. O rytą visi pasitinkam saulę pasveikinimu ir šviežiais prancūziškais pusryčiais prie upės…

Joninėse skamba senovės lietuvių dainos, o jas repetuojant visus metus gimė Belgijos lietuvių folkloro grupė „Rasos“. Dabar jau Belgijos lietuvių folkloro grupė nuo 2015 m. reguliariai renkasi kartą per savaitę dainuoti senųjų lietuvių dainų švęsti kalendorinių švenčių bei atrasti ir išgyventi mūsų protėvių pasaulio mistikos, dramų ir kasdienybės… Grupės pavadinimas atspindi jos ištakas ir pagrindinę misiją – kalendorinių švenčių, o ypač svarbiausios iš jų – Rasų ar Joninių organizavimą ir šventimą.

Tai ne vienintelė dainų lydima veikla. 2010 m. susikūrė choro studija „Be lietaus“.  Daugiausia dainuojama lietuviškai, harmonizuotas arba sudžiazuotas liaudies dainas, sutartines, Kernagio repertuarą ir kitas gražias dainas. Pasaulio lietuvių dainų šventėje 2018 m. pirmą kartą Belgijos lietuviams atstovaus ir pasirodys choras „Be lietaus“.

Dainų šventės Šokių dieną „Saulės rato ritimai“ dalyvaus ir Belgijos lietuvių tautinis šokių ansamblis „Lietavonis“, kuris susikūrė tik 2017 m. rudenį. Jame šoka beveik 10 porų. Nors kolektyvas dar tik mina pirmus žingsnelius ir rūpinasi kostiumų siuvimu, jau dabar yra kviečiamas ir laukiamas įvairiose šventėse. Pirmasis koncertas vyko Diufelyje Lietuvos 100-mečio minėjime, ansamblis pasirodė ir Europos Sąjungos institucijų rengiamose šventėse, minėjimuose.

Ne mažiau aktyvūs yra ir keliautojų klubo nariai. Nuo klubo veiklos pradžios 2009-aisiais suorganizuota net 90 žygių. Per pastaruosius trejus metus pėsčiomis, dviračiais, slidėmis nukeliavome apie 700 km Belgijoje, o taip pat Olandijoje, Liuksemburge, Vokietijoje.  Mūsų žygiuose per trejus metus dalyvavo apie 750 žmonių. Dažnai keliauta visomis šeimomis. Vyriausiam dalyviui 79 metai, jauniausiam – 2 mėnesiai. Didžiausias dalyvių skaičius žygyje 51 žmogus, mažiausias – 11.

Ateities planai? Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti ruošiame 100 km pėsčiųjų ir dviračių žygį. Taip ketiname 2018 m. rugsėjo mėnesį, dieną be mašinų, pradėti savo 10-ąjį veiklos sezoną.

Ne tik žygiai įrodo stiprią sportišką lietuvio dvasią. Briuselio lietuvių klubo „Green White“ idėja užsimezgė dar 2004 m., vis didėjant lietuvių, o kartu, žinoma, ir krepšinio entuziastų bendruomenei Briuselyje. Komanda bemaž kasmet dalyvauja įvairiuose turnyruose Belgijoje ir už jos ribų. Ją daugiausia sudaro ES institucijų, taip pat nuolatinės atstovybės Briuselyje darbuotojai.

Šiuo metu (2017/2018 m. sezoną) komanda dalyvauja Mėgėjų krepšinio turnyre (Groupement de Basket Ball Amateur, www.gbba.be). Komandai vadovauja jos įkūrėjas Robertas Lukaševičius. Krepšininkai taip pat dalyvauja jau kasmetiniais tampančiuose Nyderlandų lietuvių trijulių krepšinio turnyruose – 2017 m. užimta 1 vieta, o 2018 m. – subūrus dvi komandas – užimtos 2 ir 9 vietos (tarp 18 komandų).

Komanda atvira visiems lietuviams, norintiems rungtyniauti, tiesa – svarbu ir įsipareigojimas komandos nariams, rimtas požiūris į varžybas ir treniruotes, todėl daroma ir atranka į komandą. 2017/2018 m. sezoną „Green White“ pretenduoja į 1-ąją vietą (iki 2018 m. kovo 9 d. komandos sąskaitoje buvo 13 pergalių ir nė vieno pralaimėjimo). Beje, nors komanda išsiskiria turnyre amžiumi (vyriausiajam nariui – Vytautui Vaišnorui – net 62 metai), tačiau branda, komandinis jausmas, požiūris į krepšinį bei Lietuvoje išmoktos pamokos leidžia sėkmingai rungtyniauti su kur kas jaunesnėmis ekipomis.

Ant komandos marškinėlių ryškiai matomas užrašas „LIETUVA“ įpareigoja ne tik garsinti krepšinį ir Lietuvą aikštelėje, bet ir jos ribų. Komanda dalyvauja ir kituose renginiuose – tradiciniame sausio 13 d. bėgime Briuselyje, 100-mečio bėgime Briuselyje, BeNeLux žaidynėse, NATO krepšinio lygose, turnyruose.

Krepšinis – lietuvių religija, o belgai, galima teigti, meldžiasi futbolui. Briuselio lietuvių futbolo komandą galima vadinti Belgijos lietuvių futbolo rinktine. Komandą 2010 metais įkūrė futbolo entuziastas Linas Višomirskis. Atlikęs didelį ir ne visada matomą organizacinį darbą, Linas įtraukė komandą į vadinamąją Eurolygą – lygą, kurioje žaidžia ne klubai, o valstybės, t. y. komandose didžiąją dalį narių turi sudaryti tos valstybės piliečiai.

Reikia „degti“ tuo, ką darai. Nes tam atiduodame savo „kurą“ – laiką, jėgas, kurių reikia ir kitur. Bet tokie tie Belgijos lietuviai: lietuviški reikalai jiems svarbiausi.

Palčiai nuskambėjęs ir Briuselio debatų klubas, kurį iniciavo Arnoldas Pranckevičius. Briuselio debatų klubas siekia ne tik suteikti galimybę Belgijoje gyvenantiems lietuviams susitikti su įdomiais ir garsiais žmonėmis, pasidalinti įžvalgomis ir patirtimi su įvairių sričių autoritetais bei ekspertais, bet ir ugdyti kritinį mąstymą, toleranciją skirtingoms nuomonėms ir pažiūroms. Taip pat plėsti ne tik žinias, bet ir bendraminčių bei bičiulių ratą.

2009 metais įkurtas Debatų klubas veikia po bendruomenės sparnu, tačiau iš esmės yra nepriklausomas, pelno nesiekiantis, jokiai politinei jėgai ar valstybinei institucijai neatstovaujantis, visiems atviras forumas.

Kad bent kiek išliekamosios vertės ir istorijos liktų ateities kartoms, BLB 70-mečio proga buvo pristatytas dokumentinis filmas apie Belgijos lietuvius, sukurtas žymių Lietuvos menininkų Audriaus Gražio ir Henriko Gulbino. Audrius Gražys pasakoja: „Gyvenant Briuselyje buvau pakviestas prisijungti prie BLB veiklos kultūros srityje. Pasiūliau idėją sukurti filmą apie lietuvių bendruomenę Belgijoje. Imigracijos priežastis, darbą, ryšius su Lietuva, dalyvavimą bendruomenės veikloje. Deja, tuo metu negavome finansavimo. Filmas gimė tik po penkerių metų. Deja, į valandos filmą nebuvo galimybės sudėti visą medžiagą, kurią surinkome. Sutikome puikių žmonių, kurie, net nebūdami lietuviai, įsimylėję Lietuvą ir jos žmones. Ko gero, ne apie vieną iš jų būtų galima sukurti po atskirą filmą. Filmą lipdėme lyg mozaiką iš mažų gabaliukų, o viską sujungė istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus įžvalgos.“

Aprėbti ir aprašyti visą daugiašakę Belgijos Lietuvių Bendruomenės veiklą nėra taip paprasta. Kartais svečiai, atvykę iš Lietuvos, įsilieja į mūsų gretas ne kaip į emigrantų, bet kaip į aktyvių, vieningų tautiečių būrį.

Belgijos LB informacija ir nuotraukos

„Lietuviai pasaulyje“

pasauliolietuvis.lt

Mielai pasidalysime svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Nepaliaujamai skambantys Lietuvos aidai iš Argentinos

Deimantė ŽUKAUSKIENĖ

Radijas kiekvieno lietuvio namuose jau seniai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Laikui bėgant keitėsi ir radijo paskirtis: nuo informacijos perdavimo, gavimo iki auklėjamosios, skonio lavinimo, meno pažinimo. Tam, kad sužinotum, kas dedasi Lietuvoje ir pasaulyje, anksčiau reikėjo įsigyti radijo imtuvą, nustatyti radijo bangų šaltinį, dažnį, o šiandien ir to nebereikia, nes pasiklausyti ir netgi išvysti mėgstamą radijo laidą gali internetu. Pirmoji Lietuvos radijo transliacija įvyko 1926 metų birželio 12 dieną Kaune ir tapo vienu reikšmingiausių įvykių Nepriklausomos Lietuvos gyvenime. O su kokiais iššūkiais susidūrė lietuvių išeivija rengdama pirmąsias radijo laidų transliacijas už Atlanto? Šį kartą norėta prisiminti ir plačiau pristatyti Argentinos lietuvių bendruomenės radijo programą „Ecos de Lituania“ (isp. „Lietuvos aidai“).

„Lietuviškoji radijo valandėlė „Lietuvos aidai“ 1947 m. vieną kovo mėnesio sekmadienį paleido pirmuosius savo charakteringo maršo akordus, kurie nepaliaujamai skamba iki šios dienos[1]“,  – tokią informaciją apie pirmą ir vienintelę lietuvių radijo programą Argentinoje galima rasti knygoje „Lietuviai Argentinoje: 1918–1968 Lietuvos laisvės kovos metai“.

Pradžioje labiau atlikusi pažintinę, pramoginę funkciją, radijo programa tapo neatsiejama Argentinos lietuvių kultūrinio ir socialinio gyvenimo dalimi, nepakeičiama ir labai reikalinga bendruomenei komunikacijos priemone: „Pradžioje lietuviškos transliacijos tesitęsė tik 15 min. Bet greitu laiku toks laikotarpis pasidarė per ankštas. Nuo 1948 m. spalio pirmojo sekmadienio buvo pradėtas visas pusvalandis lietuviškos muzikos, dainos paskaitų ir žinių[2].“

Prie lietuvių radijo programos atsiradimo daug prisidėjo „Šv. Cecilijos“ choro nariai ir vadovas Vaclovas Rymavičius, kurie rūpinosi ne tik lietuviško žodžio, dainos sklaida, bet ir finansiniais ištekliais. Didžioji dauguma lietuviškoje radijo programoje dirbusių talkininkų buvo savamoksliai, tačiau kupini entuziazmo, jėgų, energijos nestokoję lietuviai. Numatoma programos struktūra paprasta – didžiausias dėmesys skiriamas vietos žinioms, bendruomenės reikalams aptarti, lietuviškos muzikos intarpams bei vietos lietuvių verslo reklamai. Kadangi dauguma radijo transliacijų išsilaikė (ir dabar išsilaiko) iš pinigų, gautų iš prekybos, pramonės ir įvairaus verslo reklamos, tai ir tos programos turinyje dominuoja tie patys skelbimai ir skelbiančiųjų skonį atitinkanti muzika. „Visas choras, ypatingai veiklesni jo nariai, iš kurių pažymėtini choro vadovas Vaclovas Rymavičius bei choristai Aleksa ir Juknevičius dėjo visas pastangas ir sudarė sąlygas, kad lietuviškos dainos aidai nuolat galėtų skambėti Argentinos erdvėje. Kaip kiti tautiniai darbai taip ir šis rado nuoširdų pritarimą ne tik lietuviškoje visuomenėje, bet taip pat ir lietuvių prekybininkų ir pramoninkų tarpe ir nemažas jų būrys iš pat pradžios pasižadėjo remti lietuvišką radio valandėlę duodamas skelbimais, kad tuo būtų garantuota finansinė pusė[3].“

Argentinos lietuvių išeivijos gyvenime radijas gimtąja kalba – vertinga priemonė lietuvybei palaikyti, išsaugoti, greitai ir plačiu mastu informuoti. Per radijo laidą atsiskleidė ir bendruomenės santykis su vietos valdžia, visuomenės veikėjais, įstaigomis ir aneksuota Lietuva: „Iki šiolei ta laisvė tebegalioja ir radio programose vis kovojama už Lietuvos laisvę. Per mūsų radio valandėlę yra išsitarę palankiai Lietuvos bylai, daug žymių ir įtakingų argentiniečių: aukšti politikai, valdininkai, karininkai, veikėjai, kurie vėliau sudarė Lietuvos Laisvės draugų ratelį, iki šios dienos padedančių kovoti už lietuvių teisių atgavimą.“[4]Okupacijos nepripažinimo politika buvo svarbi Lietuvos išeivijos diplomatams ir kitiems išeivijos atstovams, kėlusiems Lietuvos aneksijos klausimą , o taip pat ir radijo laidai „Lietuvos aidai“. „„Lietuvos aidai“ stengsis ir ateityje savo tautiečiuose įžiebti ir palaikyti Tėvynės meilę, suburti daugiau lietuviškų jėgų  bendram darbui ir bendriems tikslams, ir tam surasti kiek galima daugiau vietinių draugų, o ypatingai šiomis dienomis vyriausiam tikslui – laisvės akcijai ir galutiniam Lietuvos išsivadavimui[5].“

Jaunimas ir, ypač, vyresnioji karta noriai prisidėjo prie radijo programos organizavimo, palaikymo iki pat 1972 m., kai radijo transliacijos nutrūko.

Radijo transliacijos atnaujintos 2003 m. Argentinos lietuvių bendruomenės valdybos nario Juano Ignacio Fourmento Kalvelio dėka. Jeigu ne jo pasiryžimas ir noras būtinai išsaugoti šią laidą, tikriausiai Argentinos ir likusios Pietų Amerikos lietuviai būtų likę be vienintelės jiems skirtos radijo programos. O juk radijo laida – bene pagrindinis lietuvių bendruomenės informacijos, žinių šaltinis. Šiuo metu radijo transliacijos yra laikinai sustabdytos, tačiau artimiausiu laiku vėl planuojama pradėti transliacijas internetu iš Beriso miesto.

Per kelis dešimtmečius pasikeitė ir radijo laidos misija, klausytojai. „Ecos de Lituania“ programa siekiama saugoti, puoselėti savo lietuvišką tapatumą, papročius, tradicijas, skleisti žinią apie lietuvius Pietų Amerikoje, norima, kad Pietų Amerikos gyventojai daugiau sužinotų apie Lietuvą. „Ecos de Lituania“ pats svarbiausias uždavinys – jaunimo ugdymas tautine dvasia, jaunimo pritraukimas į lietuvių bendruomenių veiklą Pietų Amerikoje.

„„Ecos de Lituania“ yra orientuota į didesnį klausytojų skaičių, ji skirta ne tik lietuviams, bet ir vietiniams Argentinos gyventojams, norintiems gauti daugiau informacijos apie šalia gyvenančios tautos atstovus. Šiuo metu radijo laidos transliacijos tampa esmine lietuvių kultūrinės sklaidos priemone dėl leidinių stokos. Palyginti su ankstesniaisiais – tarpukario ar pokario – laikotarpiais, dabartinė leidybinė situacija yra katastrofiška. Argentinoje tegalima rasti trumpus organizacijų veiklą nušviečiančius laikraštukus ir elektroninį leidinį „El Guardian de los lituanos“. Pagrindiniu tokios situacijos kaltininku tampa lietuvių nutautėjimas, nenoras užsiimti atsakinga, daug laiko, jėgų reikalaujančia papildoma ir nemokama leidybine veikla.“[6]

„Lietuvos aidus“ nuo 2003 m. buvo galima išgirsti sekmadieniais nuo 19 iki 21 valandos Argentinos laiku (ir Lietuvos laiku pirmadieniais nuo vidurnakčio iki antros valandos nakties), nuo balandžio iki gruodžio mėnesio. Tuo metu keletą valandų radijo eteryje buvo skelbiama informacija apie Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių veiklą, renginius, žinios iš lietuvių gyvenimo Argentinoje ir Lietuvoje, supažindinama su Lietuvos istorija, muzika, tautosaka, geografija, pateikiami lietuviškų patiekalų receptai, sporto naujienos. Tai pat pateikiama aktuali informacija Lietuvos pilietybės klausimu.

Pagrindinė radijo programos „Ecos de Lituania“ kalba – ispanų. Pabrėžtina, jog lietuvių kalba iš Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių gyvavimo jau yra pasitraukusi – dauguma lietuvių ar jų palikuonių lietuviškai kalbėti nebemoka. Ispanų kalba pasirinkta dar ir dėl to, jog siekiama pritraukti kuo daugiau klausytojų, kuriems laida apie Lietuvą ir lietuvius būtų aktuali ir patraukli. Taip pat siekiama, kad Pietų Amerikos žmonės suprastų, apie ką yra kalbama transliacijose. Kitas motyvas – sudominti lietuvių kalba taip, kad kada nors tarpusavyje vėl būtų komunikuojama protėvių kalba.

Be Juano Ignacio Fourmento Kalvelio, radijo laidą „Ecos de Lituania“ dar vedė Isabel Kalvelis ir Juanas José Fourmentas, kūrę reportažus, kalbėję su lietuvių bendruomenės nariais. Radijo programos kūrėjų kolektyvas po truputį augo, prie kelių programos entuziastų prisidėjo nemažai jaunųjų reporterių ne tik iš Argentinos, bet ir  iš kitų šalių: Brazilijos, Urugvajaus, Venesuelos, JAV, Lietuvos. „Radijo valandėlė“ buvo itin intensyvi ir apėmė daug temų, kurios aktualios visiems besidomintiems Lietuva ar lietuvių bendruomenių gyvenimu Pietų Amerikoje. 2005 m. sukurta „Ecos de Lituania“ internetinė svetainė, kurią artimiausiu metu planuojama atgaivinti, atnaujinti.

Lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania“ ne kartą įvertinta įvairiomis nominacijomis, įtraukta į „municipalinio paveldo“ sąrašus ir apdovanota premijomis už lietuvybės išsaugojimą ir puoselėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir pačioje Pietų Amerikoje, tiesa, daugiausia vienoje kategorijoje – kaip geriausia kitataučių radijo programa.

2006 m. „Ecos de Lituania“ įvertinta premija „Gaviota Federal“ („Federacinė žuvėdra“) kaip geriausia  metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių kategorijoje. Taip pat lietuviškai radijo valandėlei Čako (Chaco) provincijoje, Resistencia mieste buvo įteikta „Dorado“ premija.

2007 m. buvo įteikta „Lanín de Oro“ („Auksinis Lanín“) premija už geriausią 2006–2007 metų Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje. Be to, radijo programa laimėjo „Guemes, Heroe Nacional“ premiją Saltos mieste (Argentinos šiaurėje) ir „Tehuelche“ nacionalinį apdovanojimą Argentinos Patagonijoje[7].

Per keletą metų radijas gavo ne vieną apdovanojimą „Faro de Oro„ („Auksinis švyturys“), kuris įteiktas Mar del Platos mieste. Tai viena iš svarbiausių radijo ir televizijos premijų visoje šalyje. Konkurse dalyvavo 1,000 programų iš visos Argentinos.

2013 m. vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje laimėjo dar vieną premiją – „Antena Vip“ („Antena“) – kaip geriausia metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje[8].

Radijo laidos vedėjas Juanas Ignacio Fourmentas Kalvelis turi gerų naujienų: „Ecos de Lituania“ transliacijos iš Argentinos Beriso miesto atnaujinamos nuo šių metų gegužės mėnesio. Tai bus jau 16 laidos sezonas. Planuojama transliuoti internetu kiekvieną ketvirtadienį po valandą laiko.

Juano Ignacio Fourmento Kalvelio sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga: „Norėčiau palinkėti kantrybės, stiprybės, kad gyvuotų Lietuva, kad visi lietuviai kartu mylėtume Lietuvą ir dirbtume kartu už lietuvybės išlaikymą, jos skleidimą, stiprybę. Norėčiau, kad lietuviai, gyvenantys Lietuvoje, daugiau sužinotų apie užsienio lietuvius, mūsų darbą, kad užsienyje gyvenantys yra jau trečia, ketvirta karta lietuvių, kurie myli Lietuvą ir jaučiasi lietuviais, o ne tiktais galvoja apie Lietuvos pilietybės suteikimą, bet kadangi mylime šį kraštą – norime būti jos dalimi.“

[1] Lietuviai Argentinoje: 1918–1968 Lietuvos laisvės kovos metai / [paruošė ir redagavo Jonas Papečkys]. – Rosario : Rosario lietuvių bendruomenės leidinys, 1968, p. 103.

[2] Ten pat, p. 104.

[3] Ten pat, p. 103.

[4] Lietuviai Argentinoje: 1918–1968 Lietuvos laisvės kovos metai / [paruošė ir redagavo Jonas Papečkys]. – Rosario : Rosario lietuvių bendruomenės leidinys, 1968, p. 104.

[5] Ten pat, p. 105.

[6] Kazlauskaitė, A. (2011).Argentinos lietuvių bendruomenės kultūrinės tapatybės konstravimas ir kaita XIX a. pabaigoje–XXI.a. pradžioje. Oikos, 1 (11), p. 87.

[7] Ecos de Lituania. (2012). [interaktyvus], [žiūrėta 2020-03-14]. Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui. Prieiga per internetą: http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvos_aidai.

[8] Ecos de Lituania. (2012). [interaktyvus], [žiūrėta 2020-03-14]. Lietuvių namai. Prieiga per internetą: http://www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/index_files/ecos_de_lituania.pdf.

pasauliolietuvis.lt

„Pasaulio lietuviai ir Lietuva“ 

Mielai pasidalysime svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Lietuvių bendruomenė JAV aptaria veiklos rezultatus ir žvelgia į ateitį

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė šiuo metu jungia 47 kraštuose veikiančias lietuvių bendruomenes. Jau daugiau kaip 60 metų (įkurta 1951 metais) JAV veikia viena aktyviausių lietuvių bendruomenių, turinčių efektyviai organizuotą struktūrą, išlaikiusi gilias tradicijas, skatinanti bendruomenės narius saugoti tautines vertybes, puoselėti lietuvybę. Bendruomenės organizacinį branduolį sudaro 27 valstijose ir sostinėje Vašingtone veikiančios 52 apylinkės. Vyriausiasis JAV Lietuvių Bendruomenės organas yra Taryba, sudaryta iš 60 narių – 10 apygardų pirmininkų ir rinkimuose išrinktų narių, kurie nustato bendruomenės veiklos kryptis ir būdus. Tarybos nutarimus įgyvendina Bendruomenės Valdyba.

2019 m. spalio 11–13 dienomis Čikagoje vyko reikšmingas įvykis JAV Lietuvių Bendruomenėje – XXII Tarybos II sesija, sutraukusi ne tik atstovus iš visos šalies, bet ir sukvietusi gausų būrį garbių svečių, tarp kurių – LR Seimo nariai: Antanas Vinkus (LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas), Stasys Tumėnas (Komisijos pirmininko pavaduotojas),  Žygimantas Pavilionis (Komisijos narys), Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikai Rolandas Kriščiūnas, LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, l. e. LR generalinio konsulato Niujorke vadovės pareigas Gitana Skripkaitė,  LR garbės konsulė Pensilvanijos valstijoje Krista Bard, LR garbės konsulas Aspene (Kolorado valstija) Jonas Prunskis, Kanados Lietuvių Bendruomenės valdybos vicepirmininkė Joana Kuraitė-Lasienė, Lietuvių Fondo tarybos pirmininkė Audronė Karalius, Lietuvių Fondo valdybos pirmininkas Tauras Bublys ir daug kitų svečių.

Sesijos metu Valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius pristatė metinę veiklos ataskaitą, susitiko su apylinkių ir apygardų pirmininkais bei atstovais aptarti ateities veiklos planų. Sesijoje buvo priimti JAV Lietuvių Bendruomenės įstatų pakeitimai, bendruomenei aktualūs nutarimai visuomeniniais, kultūros, švietimo, finansų, organizaciniais ir kitais klausimais. Vienas aktualių klausimų, kuriuo buvo diskutuojama – Lietuvos pilietybės išsaugojimas. Tarybos nariai, atsižvelgdami į šio klausimo svarbą, įpareigojo JAV LB atstovus LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijoje kelti klausimą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo ir prašyti LR Seimo nagrinėti piliečių, norinčių išlaikyti pilietybę, atrankos būdus, apsiribojant tais, kurie gali įrodyti lietuviškos tapatybės išlaikymą savo šeimose ir geranorišką veiklą Lietuvos labui. Tokia atranka žymiai apribotų žmonių, atitinkančių pilietybės išsaugojimo sąlygas, skaičių ir patenkintų LR Konstitucijos „atskirų atvejų“ reikalavimą bei Pilietybės įstatymo „išimties tvarkos“ reikalavimą.

Šių metų vasarą LR Seimas priėmė Rinkimų įstatymo pataisas, sudariusias galimybę įsteigti specialią vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje galės balsuoti užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Spalio 8 d. Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose per paskutinius 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimus balsavo 52 812 rinkėjų, o per 2019 m. gegužės 26 d. rinkimus į Europos Parlamentą – 40 783 rinkėjai, tai yra daugiau negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (daugiau negu 30 794 rinkėjai), bendru sutarimu priėmė sprendimą 2020 metų Seimo rinkimams sudaryti Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą.

Sesijos metu Tarybos nariai pabrėžė, kad būtina raginti JAV gyvenančius lietuvius, turinčius LR pilietybę, aktyviai dalyvauti 2020 metais vyksiančiuose LR Seimo rinkimuose. Sesijoje buvo akcentuojama, kad lietuviai aktyviai dalyvauja ne tik lietuvių bendruomenės veikloje, tačiau ir  JAV visuomeniniame gyvenime. Valdyba buvo paraginta inicijuoti pilietinę akciją, raginančią JAV LB narius, kurie turi JAV pilietybę, dalyvauti ir aktyviai balsuoti kituose JAV Prezidento, Kongreso ir valstijų valdžios rinkimuose, būti veiklesniems Amerikos politiniame gyvenime,  kad Lietuva ir lietuviai taptų matomesni.

Sesijoje buvo apgailestauta, kad nors JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga ir yra labai patriotiška, tačiau atitolusi nuo JAV LB visuomeninės veiklos, todėl, siekiant parengti ir įtraukti jaunimą į lietuvių bendruomenės veiklą, išlaikyti bendruomenės veiklos tęstinumą, Valdyba buvo įpareigota kartu su JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga rengti seminarus, paskaitas, diskusijas. Taip pat buvo iškelta idėja 2020 metais organizuoti jaunimo atstovų sąskrydį, jo metu diskutuoti apie jaunimo poreikius, tapatybės išlaikymą. Taip pat sukurti jaunimo mentorystės programą, per socialinius tinklus skatinti jaunimo profesionalią ir visuomeninę veiklą.

Bendruomenė buvo paskatinta bendradarbiauti su kitomis Baltijos šalių organizacijomis, kurios rūpinasi Baltijos šalių laisve, įvaizdžiu ir gerove, kaip antai JBANC (Joint Baltic American National Committee), Baltic Call to Action, CEEC (Central and Eastern European Coalition), BAFL (Baltic American Freedom League) ir kt.

Atsižvelgiant į Lietuvos Prezidento raginimą siekti Europos Sąjungos lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat užtikrinti, kad nebūtų perkama jose pagaminta energija, JAV LB įpareigojo Valdybą raginti JAV lietuvius kreiptis į JAV kongresą bei dabartinę JAV administraciją dėl paramos šiai Lietuvos pozicijai.

Tarybos nariai svarstė LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narių Kęstučio Eidukonio ir Rimvydo Baltaduonio pavaduotojų pakeitimo klausimą: Vytas Maciūnas buvo paskirtas Kęstučio Eidukonio pavaduotoju Komisijoje, o Jonas Prunskis – Rimvydo Baltaduonio. Komisiją sudaro 10 LR Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą ir 10 Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos išrinktų atstovų iš užsienio lietuvių bendruomenių deleguotų kandidatų. Iš JAV Lietuvių Bendruomenės į Komisiją įeina 3 atstovai.

Didelis dėmesys Tarybos sesijoje buvo skiriamas švietimui ir kultūrai. Buvo pasiūlyta įsteigti komitetą, kuris kuruotų „Teatro kultūrines dirbtuves“ – skatinti vietinių teatro grupių kūrimąsi ir didinti jau veikiančių ansamblių profesionalumą, stengtis aktyvias grupes įtraukti į JAV LB veiklą, plėsti veiklos sritis, skatinti rengti kultūrines programas, pasirodymus kuo platesnei  publikai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad ne visos JAV lituanistinės mokyklos ir bendruomenės gali patenkinti suaugusiųjų poreikį mokytis lietuvių kalbos, todėl JAV Švietimo Tarybai pasiūlyta ieškoti galimybių kurti nuotolinio lietuvių kalbos mokymo programą suaugusiesiems. Akcentuota, kad būtina informuoti lituanistinių mokyklų mokytojus apie mokymus ir skleisti kitą aktualią informaciją.

Bendruomenės Organizacinių reikalų komisija pristatė Strateginio veiklos plano kūrimo gaires: iki 2019 m gruodžio 31 d. pateikti Organizacinių reikalų komisijai patvirtinti Strateginio planavimo darbo grupės sudėtį; iki 2020 m rugpjūčio 15 d. parengti strateginį planą, kuris bus svarstomas Tarybos Komisijose, bendruomenės apygardose, apylinkėse, ir iki 2020 m. rugsėjo 30 d. jos pateiks savo komentarus ir pasiūlymus. Strateginis planas bus tvirtinamas JAV LB XXII Tarybos trečios sesijos metu.

Taip pat buvo nutarta išversti į anglų kalbą leidinius „Kas yra JAV LB“, „Ką veikia JAV LB Taryba“ ir „JAV LB Krašto Valdybos pareigybės“ ir kartu su vadovėliais lietuvių kalba platinti apylinkėse bei diplomatinėse atstovybėse. Skirti didelį dėmesį JAV Lietuvių Bendruomenės įvaizdžio formavimui, įsteigti nuolatinį Lėšų telkimo komitetą, kuris rinktų lėšas bendruomenės veiklai. Patikrinti, ar visų apygardų 2018 m. valdybų rinkimai yra įvykę įstatuose nustatytais terminais, ir apie tai informuoti Tarybos Prezidiumą. Laiku neįvykus rinkiminiam Apygardos suvažiavimui, Valdyba įpareigota paskirti atstovą, kuris inicijuotų apygardos suvažiavimą ir apygardos valdybos rinkimus.

JAV LB Religinių reikalų komisija pasiūlė 2020 m. sausio 18–25 d. Krikščionių vienybės savaitės Čikagoje metu pravesti ekumenines pamaldas Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje (Marquette Park). Kviesti jaunimą aktyviai dalyvauti Krikščioniškojo jaunimo dienų reginiuose, vyksiančiose Pasaulio lietuvių centre Lemonte 2020 m. rugsėjo 19–20 dienomis, įtraukiant Maironio lituanistinę mokyklą, parapijas ir lietuviškas organizacijas. Aktyviai dalyvauti rengiant Sielovados konferenciją, kuri planuojama 2021 ar 2022 metais, koordinuojant šį renginį su Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatu užsienio lietuvių katalikų sielovadai, PLB valdybos nariu prelatu Edmundu Putrimu.

Sesijoje taip pat buvo pateikta informacija apie 2020 liepos 3–5 dienomis Filadelfijoje vyksiančią Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventę, kurią organizuoja JAV Lietuvių Bendruomenė kartu su Kanados Lietuvių Bendruomene ir Lietuvių tautinių šokių institutu. Šventėje laukiama apie 10,000  dalyvių, žiūrovų ir svečių iš viso pasaulio. Šventės kulminacija – liepos 5 d. įvyksiantis koncertas, kurio metu lietuviškame šokyje į spalvingą ir dinamišką derinį susilies beveik 2000 šokėjų.

Tarybos sesija vyko šiltoje ir draugiškoje aplinkoje. Iš įvairių JAV miestų susirinkę Tarybos nariai turėjo progą aplankyti lietuviškas Čikagos vietas, susipažino su Pasaulio lietuvių centro veikla.

Parengta remiantis JAV Lietuvių Bendruomenės informacija

Linos Žiogaitės nuotraukos  

pasauliolietuvis.lt

„Pasaulio lietuviai ir Lietuva“ 

Mielai pasidalysime svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Kai melas gali kainuoti gyvybę: dezinformacija apie koronavirusą sklinda lietuvių feisbuko grupėse

Koronavirusui COVID-19 sklindant po pasaulį, iš paskos ėjo ir dezinformacija. Patogiu jos taikiniu tapo Šengeno erdvės laikais pasklidusios Europos diasporos. Ne išimtis tapo ir Lietuva, kurios beveik penktadalis piliečių gyvena užsienyje.

„Vakar klausiau rusės medikės įrašo iš Tenerifės, kad medikai visiškai neapsaugoti, – rašoma viename iš kelių tūkstančių komentarų populiarioje lietuvių išeivių feisbuko grupėje. – Netgi mirštantiems įrašoma kita diagnozė, bet tik ne koronaviruso.“

Kažkas nuo žmonių yra slepiama, šis įrašas sufleravo. Siekiant sukelti sąmyšį ir sėti nepasitikėjimą, su Kremliumi siejamos dezinformacijos skleidimo struktūros ėmė naudotis koronaviruso pandemiją gaubiančia baime.

„Diaspora yra viena paveikiausių [grupių] dezinformacijai“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės viešųjų ryšių komisijos pirmininkas Vaidas Matulaitis.

Didžiausia grėsmė kyla dėl to, kad daugelis emigrantų išlieka rusakalbės žiniasklaidos įtakos sferoje.

„Diaspora yra viena paveikiausių [grupių] dezinformacijai“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės viešųjų ryšių komisijos pirmininkas Vaidas Matulaitis. / AP

„Ne paslaptis, kad daugelis vidutinio ar vyresnio amžiaus naujųjų laikų bangos emigrantų patogiau jaučiasi su turiniu rusų kalba“, – sako jis.

Todėl, V. Matulaičio teigimu, vadinamieji „feisbuko burbulai“, kuriems priklauso ir plačiai paplitusios diasporos grupės, „turi ypatingą svarbą“, skleidžiant dezinformaciją.

Kovo 16 d. išplatintoje ataskaitoje ES užsienio politikos padalinys Europos išorės veiksmų tarnyba informuoja, kad, siekdama Europoje platinti prieštaringas ir kenksmingas melagingas naujienas, Rusija pradėjo „didelio masto dezinformacijos kampaniją“.

„Pagrindinis Kremliaus dezinformacijos tikslas yra dar labiau pagilinti visuomenės sveikatos krizę Vakarų valstybėse, […] laikantis platesnės Kremliaus strategijos, siekiančios skaldyti Europos šalių visuomenes“, – teigiama ES pranešime.

Skleidžiamos dezinformacijos naratyvai įvairūs, pradedant teiginiais, kad naujasis virusas yra pramanas, ir baigiant gąsdinimais, kad tikrasis nuo infekcijos mirusių žmonių skaičius yra slepiamas.

Daugelis socialinėje žiniasklaidoje pasirodančių įrašų rusų kalba, taip pat prieštaringa ir klaidinanti informacija lietuvių ir rusų kalbomis sėkmingai skverbiasi į lietuvių diasporos grupes platformoje „Facebook“.

Kaip teigia grupės „Vakcina nuo vatnikų“ aktyvistai, nemažai grupių feisbuke kuriamos tik tam, kad vėliau būtų parduotos. / AP

Nuo pat Covid-19 pandemijos pradžios kai kurios iš šių grupių susiduria su jas užplūdusių netikrų paskyrų ir įrašų problema. Danutė Regelskienė yra viena iš keturių administratorių, prižiūrinčių 24 tūkst. narių turinčią feisbuko grupę „Vokietijos lietuviai“.

„Paskutiniu metu itin daug narių atėjo į grupę, teko pastebėti, kad dalis iš jų – vien skleisti dezinformacijos, – sako ji. – Ypač rusų kalba straipsnių daug, rusiškų vaizdo [įrašų] apie neva sąmokslus.“

„Blokuojame asmenis, besidalinančius [dezinformacija], nespėjame visų iškart patikrinti anketų. Juk mes taipogi dirbame darbus, tad dėkojame nariams, kurie praneša, – sako D. Regelskienė. – Trolių būdavo visada, paskutiniu metu – itin [daug]. Bet paskutiniu metu jie gudrūs – užblokuoja mus, kad nematytume anketų, o tada kelia savo įrašus.“

Nors diasporos nėra vienintelis ir netgi ne pagrindinis dezinformacijos sklaidos kanalas, feisbuko grupėms būdingas aukštas vartotojų aktyvumas, tūkstančiai narių, didesnis įrašų pasiekiamumas, lyginant su kitais puslapiais, ir beveik neredaguojama informacinė erdvė.

Didžiausia grėsmė kyla dėl to, kad daugelis emigrantų išlieka rusakalbės žiniasklaidos įtakos sferoje. / AP

Kaip teigia grupės „Vakcina nuo vatnikų“ aktyvistai, nemažai grupių feisbuke kuriamos tik tam, kad vėliau būtų parduotos.

„Vakcina nuo vatnikų“ yra vadinamųjų Lietuvos elfų, kovojančių su Rusijos troliais ir internetu platinama dezinformacija, grupė. Šių savanorių vykdoma veikla paplito prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai ėmus vykdyti agresyvią dezinformacijos kampaniją Europoje. Dauguma elfų yra linkę likti anonimais, taip siekdami apsaugoti savo tapatybę, atsižvelgiant į jautrų jų vykdomos veiklos pobūdį.

Šiuo metu daugėja su naujuoju koronavirusu susijusių grupių, kurios administruojamos „dažniausiai netikrų anketų, puslapių, – sako šios grupės atstovai. – Ir jei tokios grupės parduodamos – jas gali įsigyti mums priešiški asmenys.“

„Didžiausia grėsmė diasporai yra, kad jie informaciją apie Lietuvą gauna internetu“, o tuo galima lengvai manipuliuoti, sako vadinamieji elfai.

Anksčiau pramoginio-informacinio pobūdžio informaciją skelbę ir paveikslėliais bei citatomis apie Lietuvą besidaliję feisbuko puslapiai, kurie taip pat buvo pamėgti Lietuvos išeivių, per naktį pakeitė turinį į Rusijos propagandinio portalo „Sputnik“ platinamą dezinformaciją.

2019 m. sausį „Facebook“ paskelbė, jog pašalino 364 tokius „neautentiškus“ Rusijoje sukurtus, bet „Baltijos šalims, Rytų Europai“ ir kitiems regionams skirtus puslapius. Nors iš pažiūros panašūs į bendro pobūdžio informaciją platinančius puslapius, „Facebooko“ atstovų teigimu, jie buvo „susiję su „Sputnik“ darbuotojais“ ir „dažnai skelbdavo, pavyzdžiui, prieš NATO nukreiptas žinutes“.

Augant su Covid-19 susijusios dezinformacijos apimtims, tarptautinė bendruomenė vis aštriau kritikuoja tinklą „Facebook“ dėl negebėjimo reaguoti į netinkamą šios platformos naudojimą.

Kovo 19 d. Europos Sąjungos kovos su dezinformacija agentūra „EUvsDisinfo“ teigė, kad, „nepaisant viešai skelbiamų priemonių“, „Facebook“ ir kitos socialinės medijos platformos nesugeba užkirsti kelio „pavojingos su koronavirusu susijusios dezinformacijos sklaidai, nors šiam tikslui skiriami nemaži resursai.“

Rytų Anglijos universiteto tyrėjai dar vasarį perspėjo, kad žmonės, įtikėję sąmokslo teorijomis apie pandemiją, gali nesiimti apsisaugojimo priemonių. / AP

Lietuvos kariuomenės atstovai LRT.lt yra sakę, kad nuo vasario jau užregistruota apie 150 su COVID-19 susijusių informacinių incidentų lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

„Dezinformacija eina per daug grupių, kur tik nėra kontrolės, – sako vadinamieji elfai. – Tad žmogus klaidingą informaciją gali gauti keliais šaltiniais. Tada jis jau nežino, kas tiesa, ir pats gali patapti dezinformacijos skleidėju.“

Rytų Anglijos universiteto tyrėjai dar vasarį perspėjo, kad žmonės, įtikėję sąmokslo teorijomis apie pandemiją, gali nesiimti apsisaugojimo priemonių.

Tad socialiniuose tinkluose sklindanti dezinformacija ir melagingos naujienos gali kainuoti žmonių gyvybių, teigė tyrėjai.

Lietuvai paskelbus karantiną, tarp šalies „Facebooko“ vartotojų ėmė sklisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip iš užsienio grįžtantys lietuviai teigia, kad virusas tėra prasimanymas ir kad jie neketina laikytis kovo 16 d. šalyje paskelbto karantino.

Tai sukėlė nemažai priešiškų reakcijų socialinėje medijoje, komentatoriams raginant sulaikyti ar priverstinai uždaryti į šalį grįžtančius Lietuvos piliečius.

Toks ir yra bet kokios dezinformacijos kampanijos tikslas – sėti „susiskaldymą ir nepasitikėjimą“, „Deutsche Welle“ yra sakęs ES užsienio reikalų ir saugumo politikos atstovas Peteris Stano.

Lietuva antradienį įvedė griežtesnes karantino taisykles, taip pat numatančias ir priverstinę dviejų savaičių izoliaciją visiems iš užsienio grįžtantiems asmenims.

„Žmonės vis tiktai elgiasi neatsakingai, – pirmadienį kalbėdamas per LRT radiją sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Vien tie vaizdai, kurie yra žiniasklaidos užfiksuoti, kai žmonės sako „nėra čia jokio viruso, čia viskas yra išgalvota“ ir priima sprendimą nesilaikyti saviizoliacijos.

O tokį sprendimą, kuris didina viruso plitimo riziką, galėjo nulemti chaotiška reakcija visoje Europoje, asmeninis šališkumas, bet taip pat – ir priešiška dezinformacija.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.

https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1154788/kai-melas-gali-kainuoti-gyvybe-dezinformacija-apie-koronavirusa-sklinda-lietuviu-feisbuko-grupese?fbclid=IwAR11j8WktlGtGt1qTqHXUD39orKQOkgih0hmQkQ2kXIZx4sl34VVE_Cb7NQ

Italijos lietuviai kviečia piešti vilties piešinius ir taip palaikyti Lietuvą

Atskirti, bet neišskirti. Tokią žinią tautiečiams Lietuvoje užsienyje įsikūrę lietuviai. Jie ragina griežtai laikytis karantino nurodymų ir, remdamiesi savo patirtimi, tikina, kad tai nėra taip sunku, kaip galėtų pasirodyti.

„Mes taip jau gyvename, tai tikrai įmanoma. Nelaukite piko. Pradėkite dabar. Ne kariauti prašo, tik pabūti namie. Kad medikams kariauti būtų lengviau“, – iš Italijos rašo ten gyvenanti lietuvė.

Italijoje gimė ir padrąsinamoji vilties piešinių iniciatyva. Italijos lietuvių bendruomenė pakvietė visas pasaulio lietuvių šeimas prisidėti prie Italijoje prasidėjusios akcijos – piešti spalvotas vaivorykštes su užrašu „VISKAS BUS GERAI“ lietuviškai ir tos valstybės, kurioje gyvenate kalba.

Akcijos piešinio autoriai – sesuo ir brolis 7 metų Elena ir 5 metų Francesco Paolo Di Meglio.

„Virusas jau įrodė, kad nepaiso nei sienų, nei tautybės. Griežtos ir neišvengiamos prevencijos priemonės apribojo judėjimą visame pasaulyje. Tačiau jis negali mūsų išskirti! Būkime vieningi ir atsakingi. Viskas bus gerai, kad ir kur šiuo metu esame!“, – ragina Italijos lietuviai.

Piešinių ir jų autorių nuotraukas (arba tik piešinius nenorintiems viešinti vaikų nuotraukų) reikėtų siųsti adresu draugystestiltas2020@gmail.com nurodžius šalį, miestą ir autoriaus vardą bei amžių. Nuotraukos bus publikuojamos čia.

https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/1151768/italijos-lietuviai-kviecia-piesti-vilties-piesinius-ir-taip-palaikyti-lietuva

LRT pristato naują informacinę platformą „Lituanica“, skirtą pasaulio lietuviams

Nuo šiol užsienio lietuviai svarbiausias Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės naujienas galės susižinoti specialiai jiems skirtoje informacinėje platformoje – LITUANICA LRT.lt portale.

„Simboliška, kad tokia platforma atsiranda Lietuvai švenčiant Nepriklausomybės atgavimo 30-metį. XXI amžiaus Lietuva yra globali Lietuva, vienijanti po visą pasaulį kartu su pirmosiomis bei šiandienos emigracijos bangomis pasklidusius Lietuvos išeivius. Šiuo projektu norime pasiųsti jiems žinią, kad po visą pasaulį išsibarstę išeiviai yra labai svarbi Lietuvos dalis, su kuria norime palaikyti ryšį“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Naujojoje LRT LITUANICA platformoje adresu www.lrt.lt/lituanica bus pateikiamos išeiviams aktualios Lietuvos naujienos, analizuojami įvairūs jiems svarbūs klausimai, taip pat skelbiama pasaulio lietuvių bendruomenių informacija, pasakojimai apie užsienyje gyvenančius lietuvius, vyks pasaulio lietuviams skirtos televizijos LRT LITUANICA transliacijos. LRT LITUANICA kurs žurnalistės Ugnė Jonaitytė ir Karolina Marcinkevičiūtė. Projekto naujienas taip pat galima sekti ir LRT LITUANICA „Facebook“ paskyroje.

„Labai vertiname LRT dėmesį, rodomą plačiai pasklidusios lietuvių išeivijos reikalams. Tokia platforma ir joje mezgamas dialogas yra labai svarbi ir reikalinga iniciatyva pasaulio lietuviams, kurie nenori nutolti nuo savo šaknų ir kurie nori būti Lietuvos informacinio lauko dalimi. Džiaugiamės, kad atsiras nauja platforma, kuri atlieps lietuvių diasporos informacinius poreikius ir stiprins jos ryšius su Lietuva“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Vaidas Matulaitis.

Kartu su naujosios LITUANICA pristatymu startuoja ir speciali „Ambasadorių“ kampanija, kuria LRT siekia padėkoti kiekvienam skleidžiančiam žinią apie Lietuvą. LRT LITUANICA kviečia iš portalo atsisiųsti specialų ambasadoriaus ženklelį, su juo nusifotografuoti ir nuotraukas bei trumpą prisistatymą atsiųsti portalo redakcijai (Lituanica@lrt.lt). Įdomiausios Lietuvos ambasadorių istorijos atsiras LRT.lt.

Naujoji LITUANICA nėra pirmasis LRT įgyvendintas projektas, skirtas Lietuvos išeiviams. Pernai kovo mėnesį buvo pradėtas specialus LRT projektas „4 milijonai“, įkvepiančias emigrantų istorijas kas savaitę pasakoja LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“.

Siekiant didinti visuomeninio transliuotojo LRT turinio prieinamumą, pernai taip pat buvo sukurta ypač didelio susidomėjimo sulaukusi LRT.lt portalo naujienų rubrika anglų kalba LRT English. LRT.lt portale naujienos yra pateikiamos ir rusų kalba. LRT.lt portalo turinys taip pat yra pasiekiamas ir per mobiliąją programėlę, kurioje galima skaityti tekstus, klausyti ir žiūrėti LRT mediatekos įrašus, stebėti tiesiogines LRT vaizdo transliacijas, klausyti LRT radijo programų.

Šiuo metu užsienio vartotojai, „Google Analytics“ duomenimis, sudaro apie 15 proc. LRT.lt portalo auditorijos srauto. Daugiausia vartotojų sulaukiama iš Jungtinės Karalystės, JAV, Norvegijos ir Vokietijos.

Visuomeninis transliuotojas LRT veikia trijose žiniasklaidos platformose (radijuje, televizijoje, naujienų portale) ir vienija septynis žiniasklaidos kanalus bei programas. LRT yra vienintelė visuomenės informavimo priemonė Lietuvoje, kuri naujienas transliuoja visą parą – jas kas valandą rengia LRT RADIJO žurnalistai.

Noriu padėti

Kviečiame prisijungti visus, galinčius ir norinčius padėti.

Grįžtame.LT platforma yra sukurta su tikslu padėti lietuviams susisiekti tarpusavyje, palaikyti vieni kitus bei kolaboruotis saugiam ir sparčiam grįžimui namo. Siekdami padėti tautiečiams, kurie šiuo metu yra bėdoje, kviečiame prisijungti visus savanorius, kelionių/skrydžių organizatorius, Lietuvos atstovybių užsienio valstybėse atstovus, Pasaulio lietuvių organizacijų ir apskritai bendruomenių narius prie šios platformos.

Prijungsime jus prie tinkamų kanalų, kuriais galėsite padėti savo žiniomis, kompetencijomis ir gera valia tiems, kuriems šiuo metu jūsų pagalba yra kritiškai svarbi.

Jeigu manote, kad galite padėti, parašykite laišką el. paštu info@griztame.lt informuodami apie tai, kuo galėtumėte prisidėti ir mes netrukus su jumis susisieksime dėl tolesnių žingsnių.

https://griztame.lt/pagalba?fbclid=IwAR0gPuxwk5xrO3GAEYquRk39VBEGfsdA5CZrp6_kcNEWCz7pBr4-l-v7ZvA