Koronavirusui COVID-19 sklindant po pasaulį, iš paskos ėjo ir dezinformacija. Patogiu jos taikiniu tapo Šengeno erdvės laikais pasklidusios Europos diasporos. Ne išimtis tapo ir Lietuva, kurios beveik penktadalis piliečių gyvena užsienyje.
„Vakar klausiau rusės medikės įrašo iš Tenerifės, kad medikai visiškai neapsaugoti, – rašoma viename iš kelių tūkstančių komentarų populiarioje lietuvių išeivių feisbuko grupėje. – Netgi mirštantiems įrašoma kita diagnozė, bet tik ne koronaviruso.“
Kažkas nuo žmonių yra slepiama, šis įrašas sufleravo. Siekiant sukelti sąmyšį ir sėti nepasitikėjimą, su Kremliumi siejamos dezinformacijos skleidimo struktūros ėmė naudotis koronaviruso pandemiją gaubiančia baime.
„Diaspora yra viena paveikiausių [grupių] dezinformacijai“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės viešųjų ryšių komisijos pirmininkas Vaidas Matulaitis.
Didžiausia grėsmė kyla dėl to, kad daugelis emigrantų išlieka rusakalbės žiniasklaidos įtakos sferoje.
„Ne paslaptis, kad daugelis vidutinio ar vyresnio amžiaus naujųjų laikų bangos emigrantų patogiau jaučiasi su turiniu rusų kalba“, – sako jis.
Todėl, V. Matulaičio teigimu, vadinamieji „feisbuko burbulai“, kuriems priklauso ir plačiai paplitusios diasporos grupės, „turi ypatingą svarbą“, skleidžiant dezinformaciją.
Kovo 16 d. išplatintoje ataskaitoje ES užsienio politikos padalinys Europos išorės veiksmų tarnyba informuoja, kad, siekdama Europoje platinti prieštaringas ir kenksmingas melagingas naujienas, Rusija pradėjo „didelio masto dezinformacijos kampaniją“.
„Pagrindinis Kremliaus dezinformacijos tikslas yra dar labiau pagilinti visuomenės sveikatos krizę Vakarų valstybėse, […] laikantis platesnės Kremliaus strategijos, siekiančios skaldyti Europos šalių visuomenes“, – teigiama ES pranešime.
Skleidžiamos dezinformacijos naratyvai įvairūs, pradedant teiginiais, kad naujasis virusas yra pramanas, ir baigiant gąsdinimais, kad tikrasis nuo infekcijos mirusių žmonių skaičius yra slepiamas.
Daugelis socialinėje žiniasklaidoje pasirodančių įrašų rusų kalba, taip pat prieštaringa ir klaidinanti informacija lietuvių ir rusų kalbomis sėkmingai skverbiasi į lietuvių diasporos grupes platformoje „Facebook“.
Nuo pat Covid-19 pandemijos pradžios kai kurios iš šių grupių susiduria su jas užplūdusių netikrų paskyrų ir įrašų problema. Danutė Regelskienė yra viena iš keturių administratorių, prižiūrinčių 24 tūkst. narių turinčią feisbuko grupę „Vokietijos lietuviai“.
„Paskutiniu metu itin daug narių atėjo į grupę, teko pastebėti, kad dalis iš jų – vien skleisti dezinformacijos, – sako ji. – Ypač rusų kalba straipsnių daug, rusiškų vaizdo [įrašų] apie neva sąmokslus.“
„Blokuojame asmenis, besidalinančius [dezinformacija], nespėjame visų iškart patikrinti anketų. Juk mes taipogi dirbame darbus, tad dėkojame nariams, kurie praneša, – sako D. Regelskienė. – Trolių būdavo visada, paskutiniu metu – itin [daug]. Bet paskutiniu metu jie gudrūs – užblokuoja mus, kad nematytume anketų, o tada kelia savo įrašus.“
Nors diasporos nėra vienintelis ir netgi ne pagrindinis dezinformacijos sklaidos kanalas, feisbuko grupėms būdingas aukštas vartotojų aktyvumas, tūkstančiai narių, didesnis įrašų pasiekiamumas, lyginant su kitais puslapiais, ir beveik neredaguojama informacinė erdvė.
Kaip teigia grupės „Vakcina nuo vatnikų“ aktyvistai, nemažai grupių feisbuke kuriamos tik tam, kad vėliau būtų parduotos.
„Vakcina nuo vatnikų“ yra vadinamųjų Lietuvos elfų, kovojančių su Rusijos troliais ir internetu platinama dezinformacija, grupė. Šių savanorių vykdoma veikla paplito prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai ėmus vykdyti agresyvią dezinformacijos kampaniją Europoje. Dauguma elfų yra linkę likti anonimais, taip siekdami apsaugoti savo tapatybę, atsižvelgiant į jautrų jų vykdomos veiklos pobūdį.
Šiuo metu daugėja su naujuoju koronavirusu susijusių grupių, kurios administruojamos „dažniausiai netikrų anketų, puslapių, – sako šios grupės atstovai. – Ir jei tokios grupės parduodamos – jas gali įsigyti mums priešiški asmenys.“
„Didžiausia grėsmė diasporai yra, kad jie informaciją apie Lietuvą gauna internetu“, o tuo galima lengvai manipuliuoti, sako vadinamieji elfai.
Anksčiau pramoginio-informacinio pobūdžio informaciją skelbę ir paveikslėliais bei citatomis apie Lietuvą besidaliję feisbuko puslapiai, kurie taip pat buvo pamėgti Lietuvos išeivių, per naktį pakeitė turinį į Rusijos propagandinio portalo „Sputnik“ platinamą dezinformaciją.
2019 m. sausį „Facebook“ paskelbė, jog pašalino 364 tokius „neautentiškus“ Rusijoje sukurtus, bet „Baltijos šalims, Rytų Europai“ ir kitiems regionams skirtus puslapius. Nors iš pažiūros panašūs į bendro pobūdžio informaciją platinančius puslapius, „Facebooko“ atstovų teigimu, jie buvo „susiję su „Sputnik“ darbuotojais“ ir „dažnai skelbdavo, pavyzdžiui, prieš NATO nukreiptas žinutes“.
Augant su Covid-19 susijusios dezinformacijos apimtims, tarptautinė bendruomenė vis aštriau kritikuoja tinklą „Facebook“ dėl negebėjimo reaguoti į netinkamą šios platformos naudojimą.
Kovo 19 d. Europos Sąjungos kovos su dezinformacija agentūra „EUvsDisinfo“ teigė, kad, „nepaisant viešai skelbiamų priemonių“, „Facebook“ ir kitos socialinės medijos platformos nesugeba užkirsti kelio „pavojingos su koronavirusu susijusios dezinformacijos sklaidai, nors šiam tikslui skiriami nemaži resursai.“
Lietuvos kariuomenės atstovai LRT.lt yra sakę, kad nuo vasario jau užregistruota apie 150 su COVID-19 susijusių informacinių incidentų lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.
„Dezinformacija eina per daug grupių, kur tik nėra kontrolės, – sako vadinamieji elfai. – Tad žmogus klaidingą informaciją gali gauti keliais šaltiniais. Tada jis jau nežino, kas tiesa, ir pats gali patapti dezinformacijos skleidėju.“
Rytų Anglijos universiteto tyrėjai dar vasarį perspėjo, kad žmonės, įtikėję sąmokslo teorijomis apie pandemiją, gali nesiimti apsisaugojimo priemonių.
Tad socialiniuose tinkluose sklindanti dezinformacija ir melagingos naujienos gali kainuoti žmonių gyvybių, teigė tyrėjai.
Lietuvai paskelbus karantiną, tarp šalies „Facebooko“ vartotojų ėmė sklisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip iš užsienio grįžtantys lietuviai teigia, kad virusas tėra prasimanymas ir kad jie neketina laikytis kovo 16 d. šalyje paskelbto karantino.
Tai sukėlė nemažai priešiškų reakcijų socialinėje medijoje, komentatoriams raginant sulaikyti ar priverstinai uždaryti į šalį grįžtančius Lietuvos piliečius.
Toks ir yra bet kokios dezinformacijos kampanijos tikslas – sėti „susiskaldymą ir nepasitikėjimą“, „Deutsche Welle“ yra sakęs ES užsienio reikalų ir saugumo politikos atstovas Peteris Stano.
Lietuva antradienį įvedė griežtesnes karantino taisykles, taip pat numatančias ir priverstinę dviejų savaičių izoliaciją visiems iš užsienio grįžtantiems asmenims.
„Žmonės vis tiktai elgiasi neatsakingai, – pirmadienį kalbėdamas per LRT radiją sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Vien tie vaizdai, kurie yra žiniasklaidos užfiksuoti, kai žmonės sako „nėra čia jokio viruso, čia viskas yra išgalvota“ ir priima sprendimą nesilaikyti saviizoliacijos.
O tokį sprendimą, kuris didina viruso plitimo riziką, galėjo nulemti chaotiška reakcija visoje Europoje, asmeninis šališkumas, bet taip pat – ir priešiška dezinformacija.
LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.
