Tag Archive: Dalia Henke

Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo artėjant – ką svarbu žinoti?

2024-ieji Lietuvai bus svarbių pasirinkimų metai – laukia ne tik LR Prezidento, Europos parlamento ir LR Seimo rinkimai, bet ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimą apibrėžiančio LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo. Jis vyks kartu su Prezidento rinkimais gegužės 12 d. ir nulems, ar kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę įgyjantys lietuviai galės išsaugoti Lietuvos pasą. Kodėl šis klausimas yra svarbus Lietuvai?

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad referendumu bus mėginama išspręsti ilgametę problemą, kai lietuviai, po 1990 m. kovo 11 d. įgiję kitos šalies pilietybę, netenka Lietuvos piliečio statuso.

Lietuva kasmet praranda maždaug po 1000 piliečių

Tai dabar numato LR Konstitucijos 12 straipsnis, kuris iš esmės ir įtvirtina draudimą Lietuvos piliečiams, susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms ir priėmus kitos šalies pilietybę, išsaugoti Lietuvos. Konstitucinės teisės ekspertų teigimu, ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu. „Dėl to kasmet Lietuvos pilietybę praranda daugiau kaip 1000 asmenų. 2019 m. vykusio referendumo metu didžioji dalis aktyvių Lietuvos piliečių pasisakė, kad tokia situacija jiems nėra priimtina, o Lietuvos pilietybės iš mūsų tautiečių atėmimas vien dėl to, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jie priėmė kitos šalies pilietybę, yra neteisinga praktika. Deja, tačiau beveik milijono balsų už Konstitucijos straipsnio keitimą nepakako, nes referendumu spręsti keliamo klausimo priėmimo kartelė yra itin aukšta. Laukia antrasis bandymas, kuris, labai tikiuosi, bus sėkmingas.“, – sako D.Henke.

Daugiau piliečių – daugiau galimybių Lietuvai

Anot pašnekovės, pilietybės išsaugojimo klausimas yra svarbus ne tik lietuvių išeivijos atstovams, kuriuos draudimas turėti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę tuo pat metu paveikia tiesiogiai, bet ir visai lietuvių tautai, jos ateičiai, nes dabartinės demografinės tendencijos lemia nuolat mažėjantį Lietuvos piliečių skaičių, kurie pilietybę įgauna gimimu.

„Esame likusi viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios pilietybė prarandama paprasčiausiai įgijus kitos šalies pilietybę. Taip silpniname savo valstybę, nes kuo Lietuvos piliečių bus daugiau, kuo jie bus plačiau pasklidę ir labiau girdimi, tuo stipresni ir saugesni būsime, tuo daugiau galimybių Lietuvai atsivers.

Pavyzdžiui, JAV ir Lietuvos pilietybę turintys lietuviai turi daug daugiau galimybių daryti įtaką mūsų šaliai svarbiems politiniams procesams už Atlanto nei turintys tik lietuvišką pasą. Taigi – tai ir mūsų šalies politinės įtakos klausimas. Dėl dabartinio požiūrio į pilietybę šioje srityje prarandame galimybes“, – įsitikinusi D.Henke.

Pribrendo metas pokyčiams?

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės manymu, Lietuva yra per maža valstybė, kad galėtų lengva ranka atstumti savo piliečius – kad ir kur jie gyventų ar kokią pilietybę – jei tik ji nėra nedraugiškų šalių – beįgytų. Net ir gerokai didesnės valstybės sau to neleidžia ir brangina visus savo piliečius.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė pateikia Lenkijos pavyzdį – pačioje Lenkijoje gyvena beveik 40 mln. gyventojų, dar pusė tiek – diasporoje. Ir Lenkijos valstybės įstatymai saugo kiekviena lenką, kad lenkai gyvendami svetur išsaugotų Lenkijos pilietybę.

„Tai rodo tam tikrą valstybės požiūrį į savo piliečius, jų vertinimą. Tačiau Lietuvoje šio klausimo per 30 nepriklausomybės metų vis dar nesugebėjome išspręsti. Tai yra liūdna, nes, kaip bebūtų, pilietybė yra svarbiausias žmogaus ryšys su savo valstybe, o su daugybe savo tautiečių šį ryšį nutraukiame. Kai buvo formuluojamos su pilietybe susijusios Konstitucijos nuostatos, situacija turbūt labai skyrėsi nuo dabartinės, tad yra suprantamas svarbiausio šalies dokumento autorių atsargumas ir konservatyvus požiūris į pilietybę. Visgi šiuo metu situacija yra gerokai pasikeitusi, o dėl pasenusios nuostatos Lietuva kasmet praranda daugybę savo piliečių. Tą reikia keisti“, – sako D.Henke.

Pašnekovė pažymi, kad šiuo metu jau yra apie 50 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie pagal dabar galiojančias išimtis turi Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes.

Kokie dažniausiai keliami klausimai, susiję su pilietybės išsaugojimu?

Visgi pilietybės išsaugojimo klausimas daliai visuomenės kelia ir tam tikrų abejonių bei nuogąstavimų. Pilietybė reiškia tam tikrus įsipareigojimus šaliai, tad keliamas klausimas, kuriai šaliai dvi ar daugiau pilietybių turintis asmuo teiktų pirmenybę potencialių ginčų ar šalių interesų susikirtimo atveju, kurioje valstybėje atliktų karinę tarnybą, jei tokia pareiga kiltų?

Jei šalys tarpusavyje turėtų nesutarimų tam tikrais klausimais, o kitą pilietybę įgijęs, kartu turėdamas ir Lietuvos, asmuo galėtų dalyvauti abiejų valstybių politiniame gyvenime – kurios poziciją palaikytų?

Pilietybės išsaugojimo skeptikai taip pat apeliuoja į bendrą pilietybės instituto prasmę ir reikšmę. Pagrindu pilietybei, pagal vieną iš požiūrių, galima būtų laikyti realų ir apčiuopiamą asmens dalyvavimą valstybės socialiniame, ekonominiame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. Pagal tokį suvokimą, vien tik lietuviškos šaknys automatiškai Lietuvos pilietybės negarantuoja – jei lietuvis pasirenka gyventi, dirbti ir įvairiais kitais būdais susisieti su kita šalimi, jai įsipareigoti įgydamas tos šalies pilietybę, o savo gimtinei paprasčiausiai jaučia nostalgiją ar meilę – kad ir koka stipri ji bebūtų – tai dar nėra pakankamas pagrindas Lietuvos pilietybei išsaugoti.

Tokios pozicijos šalininkai teigia, kad galimybė išsaugoti pilietybę D. Henke minimų demografinių problemų nespręstų, o paprasčiausiai jas maskuotų didesniu kiekiu Lietuvos piliečių „ant popieriaus“, kurie realiai gyvena, dirba, vartoja, moka mokesčius, kuria šeimas ir socialinius ratus, balsuoja, kur nors Norvegijoje ar JAV, tačiau stalčiuje taip pat turi Lietuvos pasą. Jis, Konstitucijos keitimo oponentų manymu, nėra savaime suprantama duotybė ar teisė, ne simbolinį, o labai konkretų faktinį ryšį su šalimi liudijantis, dokumentas, todėl neturėtų tapti vertingu suvenyru ar paprasčiausiai „planu B“.

Klausimas bus sprendžiamas referendume

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę.

Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Lietuvos piliečiams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Toks pakeitimas pagrindiniame šalies įstatyme suteiktų galimybę išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

Daugiau informacijos apie referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo www.referendumas2024.lt

Šaltinis: https://lietuva.lt/

Dalia Henke: labai svarbu yra stiprinti pilietišką diasporą

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pasakoja apie atsinaujinusios PLB valdybos tikslus, referendumą dėl pilietybės ir planuojamus renginius, skirtus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 65-mečiui paminėti.

Eglė KONAGIS

 PLB.LT

Septynioliktojo pasaulio lietuvių Seimo metu išrinkta naujoji valdyba, Jums trečiai kadencijai patikėtas PLB pirmininkės postas. Kokie pagrindiniai naujosios, atsijauninusios valdybos tikslai?

Naujoji valdyba pagal PLB XVII Seimo priimtas rezoliucijas yra apsibrėžusi penkias strategines kryptis, kuriomis bus vykdoma veikla iki 2025 metų. Pilietybės išsaugojimas, parama Ukrainai ir Lietuvai, lituanistinis švietimas, tapatybės stiprinimas bei pasiruošimas pilietiniam pasipriešinimui atėjus dienai X ir PLB stiprinimas yra šios kadencijos temos.

Žvelgiant į 2024 metų LR prezidento rinkimus ir planuojamą kartu su jais skelbti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pataisų įteisinančių galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies, labai svarbu yra stiprinti pilietišką diasporą. Mūsų užduotis yra pasiekti kuo daugiau balsavimo teisę turinčių ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, kad jie aktyviai dalyvautų rinkimuose bei referendume.

 Kaip žinome, kartu su 2019 metų prezidento rinkimais jau vyko referendumas, tačiau neužteko balsų, kad būtų priimta nuostata ir pakeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri leistų išplėsti Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybes, tapus kitos šalies piliečiu. Kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis, referendumui taikomi aukšti reikalavimai: jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių LR piliečių, o kad referendumui pateiktas sprendimas būtų priimtas, jam pritarti turi ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių (tai yra maždaug 1 300 000 balsų). Daugiausia balsų referendume, žinoma, bus surenkama Lietuvoje, o mums svarbu, kad kuo daugiau užsienyje gyvenančių ir balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių pasinaudotų savo rinkimų teise ir dalyvautų referendume dėl pilietybės išsaugojimo.

Kas jau konkrečiai pasiekta, kad referendumas 2024 metais įvyktų?

Lietuvos Respublikos Seimas dar nepriėmė sprendimo skelbti referendumą, bet yra sudaryta darbo grupė, kuri Seimo valdybai ruošia dokumentus ir teisės aktus. Pagal pataisytą referendumo įstatymą, referendumas turėtų būti skelbiamas dvylika mėnesių iki referendumo vykdymo, taigi vėliausiai 2023 metų gegužės mėnesį – taip 2022 metų spalio pabaigoje pranešė darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė.

Jau yra beveik susitarta dėl referendumo formuluotės, kuri turėtų būti kuo labiau supaprastinta ir lengvai suprantama visiems balsuojantiems.

Konstituciniame įstatyme būtų apibrėžta, kad galima turėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos, taip pat NATO bei Europos ekonominės zonos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių pilietybes. Taip pat apibrėžta, kad negalima turėti buvusių Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtų organizacijų, tokių kaip Nepriklausomų valstybių sandraugos, valstybių ir Lietuvos pilietybes, nepamirštant išimčių, taikomų lietuvių tremtiniams, politiniams kaliniams bei jų vaikams ir vaikaičiams ir tiems lietuviams, kurie išvyko iki 1990 metų. Šios išimtys galioja jau ir dabar.

Mums labai svarbu, jog pačioje formuluotėje liktų teiginys, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant.

 Viliamės, kad valstybės vadovams, valdantiesiems, opozicijai ir visoms partijoms pavyks vieningai komunikuoti aiškinant rinkėjams referendumo svarbą ir reikšmę, kad pagaliau būtų išspręstas pilietybės išsaugojimo klausimas, svarbus ir būtinas Lietuvai ir jos ateičiai.

2019 metų rinkimuose pasitaikė atvejų, kai ne visi norėję balsuoti užsienyje galėjo pasinaudoti savo rinkimų teise.

Išties labai svarbu užtikrinti, kad 2024 metų rinkimai vyktų sklandžiai. Visų pirma yra būtina, kad rinkėjus informacija pasiektų laiku. Kuo anksčiau bus aišku, koks biudžetas bus skirtas informacijos sklaidai, ir kuo anksčiau pradėsime komunikacinę kampaniją, tuo daugiau piliečių, gyvenančių užsienyje ir Lietuvoje, galėsime paraginti eiti balsuoti. Labai svarbu, kad užsienyje balsuojantiems rinkėjams registruotis nebūtų sudėtinga. Turime pasirūpinti, kad balsuojantiems laiku būtų pristatyti balsavimo biuleteniai.

 Rinkėjų skaičius šiame referendumą turi lemiamą reikšmę.

Taip, ir čia taip pat slypi pavojus, kad tas skaičius galimai nėra tikslus. Pasitaiko atvejų, kai išvažiavę gyventi į užsienį nėra deklaravę savo išvykimo. Taip pat yra didelė tikimybė, kad užsienyje mirę asmenys nėra išbraukti iš gyventojų registro sąrašų, todėl gali būti įskaičiuoti kaip potencialūs rinkėjai. Nėra paprasta, bet tiesiog būtina patikslinti rinkėjų sąrašus Registrų centre, kad potencialių rinkėjų sąrašas būtų teisingas. Tai vienas didžiausių referendumo iššūkių – sutvarkyti rinkėjų sąrašus.

Balsavimas internetu daugeliui palengvintų dalyvavimą rinkimuose. Kokios būtų galimybės jau 2024 metais balsuoti internetu?

Vien Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 tūkst. (pagal vietinių dokumentų registracijas) Lietuvos Respublikos piliečių (žinoma, ne visi turi balsavimo teisę). Kadangi kiekvienas balsas referendumui yra labai svarbus, kiekvienam rinkėjui turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti rinkimuose. Balsavimas internetu yra labai patrauklus ir palengvintų dalyvavimą rinkimuose ir referendume užsienyje.

Šiuo metu yra pavesta Vyriausiajai rinkimų komisijai parengti internetinio balsavimo galimybių studiją ir atsakyti į klausimus, ar techniškai būtų įmanoma tai padaryti ir kaip užtikrinti balsuojančiojo anonimiškumą. Anoniminis balsavimas kol kas yra iššūkis.

Ne vienam lietuviui, iki šiol dėl įvairių priežasčių įgijusiam kitos šalies pilietybę ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus praradusiam Lietuvos pilietybę, kyla klausimas, ar būtų įmanoma susigrąžinti Lietuvos pilietybę, jei referendumo rezultatai būtų teigiami.

Tiesa, kad neretas mielai susigrąžintų Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu tik būtų tokia galimybė. Šis pakeitimas irgi turėtų būti numatytas.

Kaip Jūs manote, ar prieš 2019 metų informacinę kampaniją buvo skirta pakankamai dėmesio diskusijoms apie tai, kiek svarbu yra Lietuvai, kad jos piliečiai galėtų turėti Lietuvos ir kitų valstybių pilietybes ?

Turime pripažinti, kad ne kiekvienas pilietis, atėjęs balsuoti į referendumą, supranta, kas yra tas konstitucinis įstatymas. Kokią įtaką gimstant įgytos pilietybės išsaugojimas turi Lietuvos ateičiai – taip pat labai svarbus visuomenės diskusijos aspektas. Pasikeitus geopolitinei situacijai, keičiasi ir žmonių gyvenimai. Esame maža tauta, todėl turime stengtis išsaugoti kiekvieną savo pilietį, suteikiant jam galimybę bet kada vėl pasirinkti gyventi Lietuvoje, grįžti su šeima ir neturėti problemų dėl to, kad kažkada dėl tam tikrų aplinkybių atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. Pasas ir yra tas pagrindinis ryšys su Valstybe.

Taip pat turime suvokti, kad Lietuvos pilietybę turintis ir užsienyje gyvenantis asmuo ir savo vaikus registruoja Lietuvos piliečiais – šitaip užtikriname lietuvių tautos jei ne augimą, bent jau išsaugojimą. Kur tie vaikai ateityje gyvens ir kaip save pasaulyje matys, iš dalies priklauso ir nuo to, ar jiems bus sudarytos galimybės išlikti dalimi Lietuvos esant jos piliečiais.

Viešų diskusijų šiomis temomis vis dar labai trūksta. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kartu su savo partneriais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, „Global Lithuanian Leaders“, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija kovo 30 dieną Vilniuje rengia forumą tema „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę – kokia nauda Lietuvai“.

 Kokios kitos strateginės kryptys, kuriomis naujai išrinkta PLB valdyba dirbs toliau?

Lietuvybės ir tapatybės stiprinimas bei lituanistinis švietimas – tai prieš 65 metus įkurtos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pamatas, aktualus ir šiais laikais. Sėkmingas lituanistinių mokyklų visame pasaulyje gyvavimas ir naujų kūrimasis yra stabilus pagrindas stiprinant lietuvišką tapatybę, perduodant lietuviškas tradicijas vaikams. Lietuvių kalbos, mūsų tradicijų mokymas užtikrina, kad diasporoje gimę ir gyvenantys vaikai jaustų ryšį su Lietuva ir matytų joje savo vietą.

Solidarumo su Ukraina palaikymas ir stiprinimas – dar viena PLB valdybos veikimo kryptis. Jau nuo 2014 metų palaikome Ukrainą, rašydami įvairias rezoliucijas ir teikdami visokeriopą pagalbą. Lietuvių bendruomenės įvairiuose kraštuose teikia politinę, visuomeninę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai, visapusišką pagalbą karo pabėgėliams ir nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Dezinformacijos bei melagienų apie karą atskleidimas yra taip pat svarbus, solidarizuojantis su karo niokojama Ukraina. Labai dažnai toji pagalba yra labai praktiška: lietuviai, vis dar mokėdami rusų ir tos šalies, kurioje gyvena, kalbas, pabėgėliams iš Ukrainos padėjo ir tebepadeda vertėjaudami ar pagelbėdami susigaudyti naujosios šalies situacijoje.

Neseniai baigėme pinigų rinkimo akciją, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos Ukrainoje likusioms lietuvių šeimoms. Iš viso surinkta virš trijų tūkstančių JAV dolerių, kartu su Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininke svarstoma, kaip geriau lėšas paskirstyti. Labai skirtingi poreikiai: vienam reikia įsigyti vaistų, kitam – susimokėti už šildymą.

Lietuvos saugumas ir mūsų susitelkimas dieną X, jeigu karas išplistų už Ukrainos ribų – dar viena strateginė kryptis. Jau dabar įvairiose, ypač arčiau Ukrainos esančiose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, justi, kad vis sunkiau pabėgėliams surasti gyvenamąją vietą, tenka glaustis pas pažįstamus ar tolimus gimines.

Jeigu šeimoms reikėtų palikti Lietuvą, pirmiausia pagalbos ranką ištiestų diasporoje susitelkę lietuviai, ieškodami savo tautiečiams būsto, vertėjaudami, savo gyvenamosiose valstybėse siekdami politinio palaikymo Lietuvai etc. Mūsų tikslas yra sukurti aiškią strategiją, kokie veiksmai būtų reikalingi dieną X, ją paskleisti tarp lietuvių bendruomenių, kad reikalui esant visi žinotume, ką būtina padaryti. Kitaip tariant, turime būti pasiruošę suteikti humanitarinę ir kitokią pagalbą Lietuvai ir pabėgėliams iš Lietuvos.

Dar viena darbo kryptis – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės tvarumas ir stipri PLB būstinė Lietuvoje. Nuo 1993 metų turime savo atstovybę LR Seimo trečiuosiuose rūmuose. Nuo 2009 metų neatlygintinai pareigas ėjusią atstovybės vadovę Vidą Bandis neseniai pakeitė socialinės ir ekonominės politikos ekspertė, visuomenės veikėja, buvusi Prezidento Valdaus Adamkaus patarėja Skirma Kondratas.

Šios pareigos yra itin svarbios PLB, nes būtent per atstovybę Vilniuje įgyvendinami projektai, palaikomi ryšiai su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, dalyvaujama diasporai aktualiuose posėdžiuose bei diskusijoje, bendradarbiaujama su Seimo ir Vyriausybės nariais. Mūsų užduotis yra užtikrinti, kad šis tarsi tiltas tarp diasporos ir Lietuvos užtikrintų geresnį lietuvių bendruomenių interesų atstovavimą įvairiose Lietuvos institucijose. Kartu su PLB valdybos nariais intensyviai dirbama ir dviejose komisijose: LR Seimo ir PLB komisijoje ir Lietuvos diasporos reikalų koordinacinėje komisijoje. Čia svarbu paminėti, kad kitų šalių diasporos, pavyzdžiui, latvių ar airių, tokio darbo su Seimu ir Vyriausybe formato neturi. Taigi čia matome labai didelį potencialą.

Kokie didžiausi renginiai laukia pasaulio lietuvių 2023 metais? 

Iš tiesų laukia gražus jubiliejus. 65 metų PLB gyvavimo proga žadama pastatyti Vienybės angelą Trakų Angelų kalvoje. Jo projektas jau žinomas, dabar renkamos lėšos jam įgyvendinti. Data jau irgi numatyta – rugpjūčio 3 dieną planuojamas atidarymas. Paskui iki rugpjūčio 6 dienos Palangoje vyks Pasaulio lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų lyderių suvažiavimas, kurio metu bus diskutuojama aktualiais diasporos klausimais.

Birželio 14–20 dienomis vyks septynioliktasis Lietuvių pasaulio jaunimo kongresas Bostone, vėliau persikelsiantis į Kanadą, o uždarymas vyks Monrealyje. Tai renginys, iš kurio išauga nauji PLB bendruomenės lyderiai. Įdomu, kad tradiciškai tokie kongresai leisdavo jauniems lietuviams susirasti vienam kitą, susipažinti, gal net sukurti šeimą.

Tradicinis lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“ šių metų rugsėjį vyks egzotiškoje šalyje. Vaikai, jų mokytojai, tėvai ir bendruomenės kviečiami apsilankyti Egipte.

Vasario mėnesį vyks pirmosios Azijos lietuvių bendruomenių sporto žaidynės.

Vokietijoje, Hiutenfelde, kur ir įsikūrusi garsioji Vasario 16-osios gimnazija, rugsėjo 14–17 dienomis vyks Europos kultūros dienos, kur susitiks lietuviški chorai ir šokių kolektyvai. Tai bus savotiškas pasiruošimas jubiliejinei 2024 metų Dainų šventei, kuriai sukaks 100 metų.

Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: PASAULIOLIETUVIS.LT

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.

PLB pirmininkės Dalios Henke sveikinimas Kovo 11-osios proga

Kovo 11-oji mums atnešė naują pradžią ir viltį. Visi mes esame šios valstybės kūrėjai ir nesvarbu, kur gyventume, tad didžiuokimės mūsų žmonių drąsa ir jų pasiekimais. PLB valdybos vardu sveikiname Kovo 11-osios proga visus pasaulio lietuvius vaikų bendra daina „AŠ TIKIU“!

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke

PLB pirmininkės Dalios Henke sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos progra

„Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vardu nuoširdžiai sveikinu visus mokytojus ir ypatingai tuos kurie dirba lituanistinėse mokyklose ir perduoda lietuvišką žodį, mūsų tradicijas mūsų ateities kartoms. Ačiū jums! Būkite sveiki, laimingi ir saugūs“, – sveikina PLB pirmininkė Dalia Henke.

Dalia Henke. Šv. Velykos – kaip atskaitos taškas vilčiai ir ramybei, kurios dabar ypač reikia visiems

Šv. Velykos, kaip atskaitos taškas vilčiai ir ramybei, kurios dabar ypač reikia visiems. Ir tiems, kurie kovoja už savo ir mūsų laisvę Ukrainoje, ir tiems, kurie visomis išgalėmis remia drąsius kovotojus ir tuos, kurie bėga nuo karo siaubo Ukrainoje.

Pagrindinė užduotis politikams ir tiems, kurie daro sprendimus, kad kuo greičiau baigtųsi šis karas.

Dėkoju už visokeriopą telktį Ukrainai, svarbiausia – nesustokime! Ukraina tikrai laimės, padėkime jos didvyriams. Padėkime bėgantiems nuo karo baisybių, kad jaustųsi saugiai.

Užsienyje gyvenantys lietuviai teikia visokeriopa humanitarinę pagalbą Ukrainai: renkamos lėšos ir finansiškai remiami įvairūs projektai, perkami ir siunčiami medikamentai, tvarsčiai, higienos priemonės, vaikams maistas, kariuomenei apsaugos liemenės, apranga ir kiti reikmenys.

Daug kas priglaudė pas save mamas su vaikais, moteris ir aktyviai remia bėgančius iš Ukrainos.

Vykdoma ir aktyvi politinė parama: organizuojami mitingai, juose aktyviai dalyvauja lietuviai, rašomi laiškai ir kreipimaisi į gyvenamųjų šalių vadovybes bei žiniasklaidą, NATO, Raudonąjį kryžių, JTO, kovojama su dezinformacijos, daromas viešas spaudimas kompanijoms, kurios dirba Rusijoje ir taip toliau.

Lietuvos diasporos telktis Ukrainai galimai viršijo visus lūkesčius. Kaip prieš 1990 m., taip ir šiomis savaitėmis įrodėme, kad Lietuvos diaspora ginsis ir gins Lietuvą, taip kaip dabar Ukrainą.

Tad palinkėkime vieni kitiems drąsos, susitelkimo, ramybės ir sveikatos. Viltingų ir šviesių šventų Velykų!

PLB pirmininkė Dalia Henke sveikina pasaulio lietuvius šv. Velykų proga

PLB pirmininkės D. Henke sveikinimas Kovo 11-osios proga

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė smerkia Rusijos agresiją ir karinius veiksmus prieš Ukrainą

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atviras kreipimąsis:

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vardu reiškiame solidarumą su Lietuvos Respublikos Prezidentu, Lietuvos Respublikos Seimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Kartu su visu demokratiniu pasauliu smerkiame Rusijos agresiją ir karinius veiksmus prieš Ukrainą.

Besąlygiškai palaikome nepriklausomos Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir drąsius bei taikius jos žmones, ypač Ukrainos lietuvių bendruomenę.

Tik vieningai ir kartu veikdami galime pasipriešinti karui, kuris kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvos bei Baltijos šalių saugumui, Europai ir visam pasauliui.

Kreipiamės į visus pasaulio lietuvius ir lietuvių bendruomenes prašydami aktyviai raginti gyvenamų šalių vyriausybes solidarizuotis su Ukraina ir palaikyti jos žmonių siekius apginti savo valstybę.

Pagarbiai
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vardu

Dalia Henke
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė

……………………………………………………………………

The Lithuanian World Community condemns Russia’s aggression and military action against Ukraine

Public Statement

On behalf of the Lithuanian World Community, we express our solidarity with the President of the Republic of Lithuania, the Seimas of the Republic of Lithuania and the Government of the Republic of Lithuania.

Together with the entire democratic world, we condemn Russia’s aggression and military action against Ukraine.

We unconditionally support the sovereignty, territorial integrity and courageous and peaceful people of the independent State of Ukraine, and especially the Lithuanian community in Ukraine.

We can only resist the war that threatens not only Ukraine but also the security of Lithuania and the Baltic States, Europe and the world if we act unanimously and stand together.

We appeal to all Lithuanians and Lithuanian communities around the world to actively urge the governments of their countries of residence to show solidarity with Ukraine and to support the aspirations of its people to defend their country.

Dalia Henke
President of Lithuanian World Community on behalf of the Board of the Lithuanian World Community

Dalia Henke. Ką išmokome iš 2019-ųjų referendumo ir kas toliau?

Iki 2019 m. diskusijos ir svarstymai pilietybės išsaugojimo klausimu truko ištisą dešimtmetį. Jos tęsiasi ir toliau, nes klausimas liko neišspręstas.

LR Seimo nariai 2019 m. referendumo būdu nusprendė atsiklausti Lietuvos piliečių, ar pritaria LR Konstitucijos 12 straipsnio antrojo sakinio pakeitimui, jog po 1990 metų kovo 11 d. Lietuvos piliečiams, išvykusiems į ES, NATO ir EBPO šalis ir priimant tų šalių pilietybę, kartu galima būtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę.

Galimos kelios priežastys, kodėl gi nepavyko 2019 m. pakeisti LR Konstitucijos 12 straipsnio: visų pirma – buvo per vėlai paskelbtas referendumas ir visa informacinė piliečių Lietuvoje ir užsienyje kampanija. Antra – rinkėjus klaidino pasirinkta sunki ir paini formuluotė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nevieningi šiuo klausimu buvo LR vadovai ir partijų lyderiai.

Apibūdinant vykusį referendumą, tai buvo istorinė pilietiškumo pergalė, nors ir nepavyko pakeisti 12 LR Konstitucijos straipsnio. Tai, kad to nepavyko padaryti, nebuvo jokia staigmena. Bet rezultatai tiek užsienyje surinktais balsais, tiek pačioje Lietuvoje akivaizdžiai parodė, jog diasporai itin rūpi Lietuva, ir ji gali ženkliai prisidėti prie procesų Tėvynėje, būdama integruota į Lietuvos politinį-visuomeninį lauką. Referendumas buvo įpareigojantis Lietuvos piliečių atsakymas Lietuvos politikams. O kas toliau?  Referendumo rezultatai – didžiulis netikėtumas: tai beveik milijonas balsų „už“ (956.564 balsų „už pilietybės išsaugojimą“, t.y. beveik 74 proc. iš visų balsavusiųjų) yra akivaizdus įrodymas, kad pilietybės išsaugojimas yra visgi visai Tautai aktualus klausimas ir daugiausia balsavo gyvenantys Lietuvoje. Dialogas toliau turi būti plėtojamas visais lygmenimis, nuo savivaldos iki aukščiausių šalies vadovų. Tai ne vien tik teisinis klausimas, o ateities Lietuvos vizijos sudedamoji dalis.

I. Visi valstybės vadovai kartu su teisininkais turi susitarti, kad Pilietybės išsaugojimas yra prioritetinis valstybės ateities klausimas.

Susitarimas turi būti pasiektas aukščiausiu mūsų valstybės lygmeniu, sukviečiant prieš tai platesnėms diskusijoms teisės ekspertus, politikus, intelektualus, lietuvių bendruomenių lyderius ir tai galėtų ateityje tapti nacionaliniu susitarimu tarp visų partijų ir valstybės vadovų. Sutarus ir susitarus, būtina vieninga ir aiški vieša komunikacija. Daugybinės pilietybės klausimas jau išspręstas 22 ES šalyse ir tai mums turėtų tapti geru pavyzdžiu.

Tautos mandatas jau buvo gautas 2019 m. ir politikai, Konstitucinio teismo teisėjai, valstybės vadovai turi tai pagaliau įgyvendinti.

II. Referendumo formuluotė turi neklaidinti žmonių, turi būti aiški ir suprantama kiekvienam.

Gal užtektų atsiklausti tautos, ar pritaria, kad būtų išbrauktas vienintelis žodis iš LR Konstitucijos 12-ojo straipsnio. Tai žodis “atskirus”, kuris neva ir trukdo, po kelių LR Konstitucinio teismo išaiškinimų, išsaugoti pilietybę priėmus kitų, Lietuvai draugiškų valstybių, pilietybes. Svarbu į visą referendumo pasiruošimo darbo grupę įtraukti ir PLB atstovus, turinčius patirtį buvusiame referendume.

III. Išankstinė visuomenės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje referendumo Informavimo kampanija su savo atitinkamu biudžetu.

Plačios diskusijos Lietuvos regionuose, video aiškinamosios žinutės per soc. medijas būtų didelė pagalba, kad žmonės daugiau suprastų apie sprendžiamą klausimą ir jo svarbą Lietuvos ateičiai. Turime patirties, nes PLB kartu su užsienio lietuvių bendruomenėmis beveik metus dirbo skleisdama informaciją apie referendumą ir pačius rinkimus jau nuo 2018 m. Tik paskutinėmis savaitėmis plačią informavimo kampaniją vykdė URM, LR ambasados (LT diplomatinės atstovybės) ir Vyriausybės kanceliarija. Buvo svarbus kiekvienas balsas, ir mes dėjome didžiules pastangas, siekdami aktyvaus piliečių dalyvavimo.

IV. Ankstinti dokumentų siuntimą paštu (iš esmės pertvarkant visą sistemą), nes, deja, ne visi užsienyje gyvenantys LR piliečiai galėjo pasinaudoti savo pilietine teise.

Buvo sunkumų registruojantis rinkimams, nes užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams yra privaloma registruotis VRK puslapyje prieš kiekvienus rinkimus kaskart iš naujo (ir prieš 2020 m. LR Seimo rinkimus). Galimybė naudoti jau buvusių rinkimų registracijas sumažintų galimų klaidų pildant formas tikimybę.

Buvusiame referendume nepavyko surinkti pakankamai balsų tam, kad perkoptume ypač aukštai iškeltos kartelės reikalavimus (50 proc. + 1 visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų, t.y. apie 1.300.000 balsų, kurie būtų „už”) ir pakeistume LR Konstitucijos 12-ojo straipsnio antrąjį sakinį. Tad svarbu būtų taip pat peržiūrėti galimybę dėl tokios aukštos KARTELĖS nuleidimo.

V. Dėl pašto tarnybų darbo ypatumų ir milžiniškų atstumų kai kuriuose regionuose ir šalyse tautiečių nepasiekė balsavimo biuleteniai arba juos užpildžius ir išsiuntus sugrįžo balsuotojams atgal. Tai yra įsisenėjusi problema ir efektyviausias jos sprendimas – elektroninio / internetinio saugaus ir anoniminio balsavimo galimybė pradžiai –balsuojantiems užsienyje.

VI. Nustatyti tikslų balsavimo teisę turinčių piliečių skaičių, nuo kurio priklauso reikiamų balsų skaičius vertinant referendumų ir Konstitucijos keitimo legitimumą. Dabar vykstantis gyventojų surašymas ir patikslintas balsavimo teisę turinčių piliečių skaičius bus be galo svarbus visiems referendumams ateityje.

Ruošiamės referendumui, kuris, tikėtina, bus organizuojamas jau 2024 m. Nors į Lietuvos piliečiams Seimo užduotą klausimą 2019 m. jau yra gautas aiškus ir įpareigojantis atsakymas: pilietybės išsaugojimo klausimą būtina spręsti greičiausiu įmanomu būdu. Tai daryti įpareigoja aktyviai referendume balsavę Lietuvos piliečiai.

Referendumo sąlygoms nepasikeitus, greičiausiai nei vienas referendumas ir ateityje negalėtų būti sėkmingas.

Mūsų, lietuvių, pasaulyje visai nedaug, pagal gyventojų skaičių galima palyginti su Berlynu, todėl turime dėti visas pastangas, kad nemažėtų Lietuvos piliečių ateityje, kad visi sutelktai dirbtume Lietuvos gerovei stiprinant diasporos ir tėvynės ryšius. Tad pilietybės išsaugojimo klausimas toliau lieka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės darbotvarkėje, tik dabar jau su daug stipresniu Lietuvos piliečių 956.564 balsų pastiprinimu.

PLB valdybos sveikinimas su Vasario 16-ąja