Sveikiname pasaulio lietuvius su kovo 11-ąja, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena!
Mieli lietuviai visame pasaulyje,
Kovo 11-oji tai diena, suteikusi mums naują pradžią ir viltį.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrime svarbų vaidmenį atliko ir mūsų diaspora. Esame kartu savo valstybės kūrėjai, globėjai ir gynėjai, nepaisant to, kur gyvename.
Šiandienos geopolitinė situacija vėl mus kviečia vienytis kartu saugoti ir ginti Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.
Šiemet minime jau 35-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines laisvės kelią, kurį kartu nuėjome ir kurį privalome išsaugoti ateities kartoms.
Tegul tų laikų žmonių drąsa įkvepia mus šiandien ginti demokratines vertybes, laisvę, mūsų šalies ir mūsų kaimynų suverenitetą bei nepriklausomybę.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikinu visus su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Kovo 11-ąja!
Dalia Henke
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė
Su Valstybės ir Tautiškos giesmės diena!
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sveikinimus su Valstybės diena siunčia tiesiai iš Šokių dienos Vilniuje ir kviečia jungtis giedoti Tautišką giesmę visame pasaulyje liepos 6-tą dieną, 21.00 LT laiku.
Pasaulio lietuviai didina indėlį į šalies saugumą – tarsis, kaip padėti Lietuvai iškilus karo grėsmei
Nestabili geopolitinė situacija bei didėjantys neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie aktyviai kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeistųjų ar pabėgėlių priėmimą, aktyvų finansinės pagalbos Lietuvai rinkimą kriziniu laikotarpiu ir kitus šiuo metu svarbiausius užsienio lietuvių indėlio į Lietuvos saugumą klausimus bus diskutuojama jau liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės organizuojamame forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“
Liepos 1 dieną įvykusiame forume, kuris yra svarbi Dainų šventės dalis, dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Ekonomikos ir inovacijų̨ ministrė Aušrinė Armonaitė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke (Vokietija), prof. dr. Alfredas Bumblauskas, Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis ir kiti Lietuvos valstybės institucijų, organizacijų bei pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai.
Diskusijas moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis, rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Staponkutė, NVO Strateginių Iniciatyvų Centro direktorius Alkas Paltarokas.
Forumo metu buvo diskutuojama ne tik apie tai, ką pasaulio lietuviai gali padaryti dėl Lietuvos saugumo, kaip padėti ištikus krizei, bet ir apie Lietuvos pasiektą pažangą: inovacijas, galimybes investicijoms, naujų verslų atėjimui į mūsų šalį. Taip pat buvo kalbama apie visuomeninių organizacijų indėlį, prisidedant prie valstybės klestėjimo, Lietuvos santykį ir sąveikos kanalus su išeivijos atstovais.
Kaip pabrėžia Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, išeivijos lietuviai neramumų Europoje ir pasaulyje kupinu laikotarpiu yra itin svarbi Lietuvos stabilumo dalis, nes jie pasižymi atsparumu bet kokiai dezinformacijai, nukreiptai prieš Lietuvą.
„Kuo didesnis bus lietuviškos kultūros puoselėjimas tarp pasaulio lietuvių, tuo stipresnė bus Lietuva. Tad norint palaikyti valstybės klestėjimą, saugumą ir pažangą, būtina skatinti didesnį išeivijos įsitraukimą į įvairias Lietuvos gyvenimo sritis. Karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu kritiniu metu gebėti operatyviai tvarkytis, priimant karo pabėgėlius svečiose šalyse, kaip bendradarbiauti, integruojant nuo karo pabėgusias šeimas į jiems naują aplinką. Tad jei dar aktyviau stiprinsime pasaulio lietuvių ir Lietuvos ryšį, išeivijos atstovai galės bet kuriuo metu ištiesti pagalbos ranką bėdoje atsidūrusiems tautiečiams“, – sako D. Henke.
Būtinybę stiprinti pasaulio lietuvių ir Lietuvos ryšį pabrėžia ir Ukrainoje gyvenanti, šios šalies lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova, kuri lietuviškos kultūros puoselėjimui daug dėmesio skiria dalyvaudama Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos choro „Viltis“ ir folklorinio ansamblio ,,Sesulės“ veiklose.
Pasak D. Makarovos, matančios karo niokojamos šalies sunkumus iš arti, ypač svarbu skatinti atvirą pasaulio lietuvių dialogą su atsakingomis Lietuvos valstybės institucijomis, organizacijomis ir stiprinti visų tautiečių tarpusavio pagarbą, pasitikėjimą.
„Stiprinant ryšius su pasaulio lietuviais, Lietuvai bus kur kas lengviau kritiniu atveju. Pavyzdžiui, padėti kuo sklandžiau užsienio šalyse įsikūrusiems išeivijos lietuviams priimti nuo karo bėgančius žmones, ruošti humanitarines siuntas ir kas susiję su pirmąja medicinos pagalba. Ukrainos lietuvių patirtis yra be galo svarbi. Kiekvienas šioje šalyje gyvenantis tautietis gali aiškiai papasakoti, kodėl, tarkim, Lietuvos mokyklose, darželiuose ir kitose visuomeninėse įstaigose turėtų būti įrengtos slėptuvės. Arba kodėl visi gyventojai turėtų pasiruošti kuprines su dokumentais, įkrovikliu, vaistais, tvarščiais, maistu, vandeniu. Taip pat kodėl svarbu apmokyti žmones suteikti pirmąją medicinos pagalbą ar paskatinti atnaujinti turimus įgūdžius“, – sako D. Makarova.
Jai antrindama D. Henke priduria, kad dažniausiai ryšius su gimtine sėkmingai stiprina tie pasaulio lietuviai, kurie gerai žino šalies istoriją bei tradicijas.
„Kiekvieno pasaulio lietuvio ryšys su Lietuva bus stiprus, jei gebėsime savo tradicijas perduoti iš kartos į kartą. Efektyviausi rezultatai visada pasiekiami tik bendru darbu, tad akivaizdu, jog santykiai bei bendrystė ir ateityje nebus vangūs, jei atitinkamą indėlį įdės ne tik patys pasaulio lietuviai, bet ir įvairios Lietuvos valstybės institucijos bei organizacijos. Turime nieko nelaukdami, jau dabar labai aiškiai įsivardinti, kodėl mūsų valstybę turime ginti, kodėl turime tradicijas puoselėti ir išlaikyti savo identitetą. Tik taip kiekvienas Lietuvoje gyvenantis ar pasaulio lietuvis ir supras, kuo svarbus jo indėlis į valstybę”, – teigia D. Henke.
Toronto lietuvių jaunimo ansamblio „Gintaras“ meno vadovas Romas Jonušonis įsitikinęs, kad labai svarbu atrasti būdus, kaip teikti visokeriopą pagalbą Lietuvai ir lietuviams, vienytis ir būti vieningiems.
„Mus vienija dalyvavimas Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimuose ne tik, kur gyvename, bet ir kituose Šiaurės Amerikos miestuose, kur yra lietuvių bendruomenės. Tai įtraukia jaunimą į lietuviškos bendruomenės gyvenimą. Be abejo, ir kelionės, išeivijos šokių šventės, Lietuvos Dainų šventės pritraukia jaunimą ir skatina būti aktyviais nariais“, – sako R. Janušonis.
Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 461 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (33 proc.), Vokietijoje (13 proc.), Norvegijoje (11 proc.) ir Airijoje (10 proc.)
Išsamiau apie forumą – LRT laidoje „Svarbi valanda“ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000348701/pasaulio-lietuviai-pasigenda-informacijos-kaip-galetu-prisideti-karo-lietuvoje-atveju
Pasaulio lietuvių forumo „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“
Partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, Ekonomikos ir Inovacijų ministerija
Renginį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, Globali Lietuva, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvių fondas.
Akimirkos iš "Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą" šventės
Dalimamės nuotraukomis iš birželio 30 dieną, Vilniaus Rotušės aikštėje vykiusios Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvos Tautinių Bendrijų šventės „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“.
Dalia Henke. Mes visi esame Lietuvos vaikai!
Šiandien susitiko didžiulė Lietuvos šeima – nuo Australijos iki Pietų Amerikos: visa Europa, Kanada, JAV. Nežemiškas vienybės jausmas apėmė lankant visus pasaulio lietuvių paviljonus. Dar kartą supranti, kad nesvarbu, iš kurio pasaulio krašto atvyko lietuvis ar lietuvių palikuonys, visi kalbame viena, lietuvių, kalba. Visi esame Lietuvos vaikai.
O kai jauti, kad čia, mylimoje Lietuvoje, mūsų visų laukia, kad tai – mūsų tėvynė, mūsų namai, negali nuraminti iš jaudulio savo širdies ir jautrių minčių. Kur begyventum, džiaugiesi, kad grįžus namo, esi laukiamas savo gimtinėje, kad esi savo Lietuvos vaikas. Net ir tie, kurie nėra gimę Lietuvoje, supranti, kad jie visi nešioja Lietuvą savo širdyse.
Šiandien vyko lietuvybės šventė, mes šventėme Lietuvą. Išsibarstę lietuviai po platų pasaulį suteikia savo lietuviškajam pradui naujų, kitokių spalvų. Mes praturtiname Lietuvą pačiais įvairiausiais atspalviais, kurių įgauname gyvendami kituose kraštuose. Nepaisant mūsų skirtybių, visus vienija meilė, pagarba, pasididžiavimas Lietuva. Ir to niekas nepakeis.
Ačiū visiems dalyviams, visiems atėjusiems pabūti kartu, visiems, kurie apkabinote, nusišypsojote, pasilabinote. Ačiū visiems, kurie organizavote, kurie šokote ir dainavote, kurie savanoriavote, kurie palaikėte, kurie patarėte, kurie kritikavote, net ir tie, kurie pykote ir nevengėte piktesnio žodžio. Mes visi drauge padarėme mūsų šventę išskirtine!
Didelis dėkui mūsų prezidentams – Gitanui Nausėdai ir kadenciją baigusiam Valdui Adamkui: Jūsų sveikinimai palietė kiekvieną mūsų stygą, Jūsų nuoširdumas sugraudino iki širdies gelmių. Tikiu, kad ne vienas nubraukėme susikaupusią ašarą.
Abejų prezidentų sveikinimai ir dėmesys pasaulio lietuvių bendruomenei rodo, kokie svarbūs ir reikšmingi tapome Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime, puoselėjant lietuvybės geną.
Labai noriu palinkėti, kad prieš 6 metus mūsų pradėta šios unikalios pasaulio lietuvių dienos tradicija bus tęsiamos ir dar po 100 metų!
O jau rytoj, liepos 1 dieną, Vilniaus rotušėje mūsų visų laukią rimti pokalbiai ir diskusijos pasaulio lietuvių forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors joje negyvenu? “ Susitinkame, kad rastume atsakymus kartu!
Mes visi esame LIETUVA
Jūsų Dalia
Nuotraukos autorius: Dainius Čėpla
Dainų šventei į Lietuvą grįžta tautiečiai net iš 29 pasaulio šalių – sieks sujungti tautą
Birželio 30 d. Vilniuje įvyko neeilinis, mastu ir turiniu išsiskiriantis Pasaulio lietuvių bendruomenės organizuojamas renginys. Rotušės aikštėje įsikurs specialus paviljonų miestelis, kuriame šurmuliuos apie 650 atlikėjų, 37 tautinės bendrijos ir organizacijos iš 29 skirtingų pasaulio šalių – nuo kaimyninės Latvijos iki tolimos Australijos, JAV, Argentinos. Po pasaulį pasklidę lietuviai sugrįžta suburti tautą. Specialiai tam skirtoje pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienoje „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ jie dainomis, šokiais ir kita veikla rodys, kad net ir svetur gyvenantiems ar gimusiems lietuviams, Lietuva yra svarbi ir mylima.
Renginį, kuris yra šimtmetį mininčios Dainų šventės dalis, atidarys šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, o jame dalyvaus lietuvių tautinės bendrijos net iš keturių pasaulio žemynų – Šiaurės ir Centrinės Amerikos (JAV, Kanados, Meksikos), Pietų Amerikos (Argentinos, Brazilijos, Čilės, Kolumbijos, Venesuelos, Urugvajaus ), Australijos, Europos (Jungtinės Karalystės, Airijos, Švedijos, Islandijos, Suomijos, Belgijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Ispanijos, Ukrainos, Graikijos, Kipro, Italijos, Vokietijos, Turkijos, Lenkijos, Latvijos). Jame taip pat pasirodys grupė „The Roop“.
Vilniaus Rotušės aikštėje nuo 13.00 iki 18.30 val. veiks paviljonų miestelis, kuriame įvairių šalių lietuvių bendruomenės dalinsis patirtimi, kaip užsienio šalyse gyvena ir puoselėja lietuvišką kultūrą, ugdo bendruomeniškumą, pilietiškumą ir patriotiškumą. Bendruomenės kartu su savo šalių menininkais pristatys įspūdingiausius projektus, iškilius pasaulio lietuvius ir jų pasiekimus, garsinančius Lietuvą užsienyje. Lankytojų lauks gyvosios dirbtuvės ir atviros maisto degustacijos.
Didžiojoje Rotušės aikštės scenoje vyks pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų pasirodymai. Juos rengs Argentinos lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“, Kyjivo (Ukrainos) Maironio lietuvių kultūros draugijos choras „Viltis“, Čikagos (JAV) šokių kolektyvas „Suktinis“, Stokholmo (Švedijos) liaudies šokių kolektyvas „Baltija“ ir kiti.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke teigimu, po pasaulį išsibarstę lietuviai – ypatingi: dainomis, šokiais ir iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis puoselėdami lietuvybę, jie išlieka ypač stiprūs ir atsparūs bet kokiam kiršinimui ir mūsų demokratijos silpninimui.
„Pasaulio lietuviai nori parodyti, kad turime vertinti savo šaknis ir žinoti istoriją bei tradicijas. To neapleisti ir visa tai perduoti iš kartos į kartą“, – sako D. Henke.
D. Henke jau daugybę metų gyvendama Vokietijoje taip pat aktyviai puoselėja lietuviškas tradicijas – šoka Hamburgo tautinių šokių kolektyve „Gintaras“. Šis kolektyvas pasirodymą surengs ir pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienoje Vilniuje.
„Mūsų kolektyvas jungia jau kelias skirtingas kartas ir migracijos bangas, nes jis yra susikūręs dar prieš Lietuvai atkuriant Nepriklausomybę. Vilniaus Rotušės aikštėje vyksiančiame renginyje, pasirodysime su nuotaikingu šokiu „Bajorėlis“, – sako D. Henke.
Per lietuvišką šokį ateina ir kalba, ir tradicijos
Būtinybę neapleisti lietuviškų tradicijų bei perduoti jas iš kartos į kartą pabrėžia kiekviena pasaulio lietuvių tautinė bendrija. Tad jaunimui jos skiria ypač daug dėmesio.
2003-aisiais įkurto Stokholmo liaudiškų šokių kolektyvo „Baltija“ ir vaikų šokio kolektyvo „Vijurkas“ vadovė Jurga Laurenčikienė pastebi, kad norint, jog lietuviški šokiai ar dainos sudomintų jaunąją kartą, o lietuviškumas tarp pasaulio lietuvių klestėtų, svarbu sukurti patrauklią aplinką, kur vaikai sutinka panašumų turinčius bendraamžius draugus ir su jais smagiai leidžia laiką.
„Svarbu ne tik kviesti šokti lietuviškus šokius ar dainuoti dainas, tačiau ir organizuoti bendras išvykas, stovyklas. Tai labai padeda pritraukti vaikus ir paauglius į lietuvišką aplinką. Dabar dalį paauglių išties sunku prikalbinti lankyti lietuvių kalbos pamokas, bet šokti pas mus jie vis dar mielai eina, nes čia yra sukurta jiems artima bendruomenė. O per lietuvišką šokį ateina ir kalba, ir tradicijos“, – sako J. Laurenčikienė.
Stokholmo liaudiškų šokių kolektyvas „Baltija“ renginyje „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ parodys pagal Klaipėdos krašto dainą sukurtą šokį „Runda“, o vaikų šokio kolektyvas „Vijurkas“ šoks Linksmapolkę.
Aktyviai lietuvišką kultūrą puoselėja ir dėmesio jaunajai kartai svarbą išskiria ir pačio tolimiausio krašto, Australijos Sidnėjaus moterų folkloro dainų grupės „Atspindys“ vadovės Kristina Cox-Rupšienė ir Marina Cox-Taylor. Joms jaunosios kartos lietuviškumą geriausiai ugdyti sekasi per skautų veiklą.
„Mes pačios užaugome su lietuviškomis tradicijomis, lankėme savaitgalio mokyklėlę, šokome lietuvių tautinius šokius, buvome ir tebesame Australijos Lietuvių skautės. Na, o norint įskiepyti meilę Lietuvai savo vaikams, vedame juos taip pat į mokyklėlę, šokius ir skautus. Žinoma, tradicijas tęsiame namuose, per šventes.
Mums ugdyti jaunosios kartos požiūrį į lietuvių kalbą ir tradicijas geriausiai pavyksta per skautų veiklą, kurių programose vaikai susipažįsta su Lietuvos istorija, geografija, papročiais. Vartojame lietuvių kalbą kiek galime daugiau ir mokome lietuviškų dainų. Įdomu tai, kad vaikai stebėtinai greitai išmoksta dainas ir didžiuojasi tuo. Svarbiausia – visi puikiai moka ir gieda Lietuvos himną“, – pasakoja Australijos lietuvės.
Pasaulio lietuvių bendruomenės organizuojamos tautinių bendrijų dienos „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, Ekonomikos ir Inovacijų ministerija
Renginį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, Globali Lietuva, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvių fondas.
Nuoraukų autorius: Dalia Martusevičiūtė
KVIEČIAME Į PLB AMBASADAS DAINŲ ŠVENTĖS METU
Pirmoji ambasada. Liepos 2 d. 18 val. alaus baras „Būsi trečias“ (arba B3), Totorių g. 18, Vilnius, II aukštas.
Mielieji, visos šventės metu, PLB valdyba planuoja turėti savotiškas „Ambasadas“, skirtingose Vilniaus vietose. Jose galėsime susitikti, pabendrauti, pasivaišinti, atsigaivinti, pasidžiaugti ir pratęsti šventės siautulį! Kviesime dalintis savo energija, dainomis ir šokiais ten, kur mums visiems bus linksma ir gera būti kartu.
https://www.facebook.com/share/p/epbngm2oM4nxmNaa/
Pirmoji PLB Ambasada – alaus bare „Būsi trečias“ (Totorių g. 18, Vilnius). Populiariai vadinamas „B3″.
Nuo 18 val. antras aukštas – mūsų: dainuosime, šoksime, trypsime, linksminsimės į valias, kol nepatrūksime! Dėl jautrių kaimynų, nelabai turėsime galimybių linksmintis baro kiemelyje, bet tokiai šauniai kompanijai kaip mūsų bus smagu – nesvarbu, kur turėti gerą laiką. Sujunkime lietuvišką šėlsmą.
Pasaulio lietuvių forumas liepos 1d. PROGRAMA
Liepos 1 d. pasaulio lietuviai kviečiami į FORUMĄ „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?” Vilniaus rotušėje.
Pagrindinis forumo tikslas – rasti atsakymus! Ieškosime jų diskusijose, ginčuose, dialoguose, pranešimuose. Ieškosime aktyviai, kupini motyvacijos, perspektyvos, su stipriais argumentais ir dideliu idėjų alkiu. Dėliosime pagrįstus veiksmus ir konkrečius žingsnius, kurie įprasmins kiekvieno diasporos nario indėlį tampant naudingu mylimai Lietuvai.
Atskleisime Lietuvos valstybės santykį su diaspora. Ir šio atradimo fone kursime atvirą dialogą su atsakingomis Lietuvos valstybės institucijomis, organizacijomis bei sieksime sutvirtinti mūsų visų tarpusavio ryšius, pagarbą ir pasitikėjimą. Skatinant didesnį užsienio lietuvių įsitraukimą į įvairias Lietuvos gyvenimo sferas.
Forumas bus transliuojamas gyvai per www.lrt.lt portalą.
PROGRAMA:
Vilniaus rotušėje liepos 1 d. 10.00–22.00 val.
„Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?”
10.00–10.30 Registracija Vilniaus rotušės fojė.
10.30–11.00 Atidarymas.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke (Vokietija), LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR ekonomikos ir inovacijų̨ ministrė Aušrinė Armonaitė.
Moderuoja Mindaugas Jackevičius LRT.LT vyr. redaktorius (Lietuva).
11.00–11.20 Įvadinis pranešimas. Ar mes vieni kitus gerai pažįstame? Kaip diaspora anksčiau prisidėjo prie Lietuvos vystymosi? Kaip kiekvienas galėtų būti naudingas dabar ir ateityje?
Pranešimą skaito Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Alfredas
Bumblauskas (Lietuva).
11.20–11.50 Visuomeninių organizacijų galia ir nauda.
Diskusijoje dalyvauja Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke (Vokietija), Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkė Agita Beržanskaitė (Nyderlandai), „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) vadovė Marija Šaraitė (Lietuva).
Moderuoja dr. Dalia Staponkutė, rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė, kultūrologė ir buvusi žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyr. redaktorė (Kipras).
11.50–12.00 Pertraukėlė
12.00–12.30 Lietuvos valstybės santykis ir sąveikos kanalai su savo diaspora.
Diskusijoje dalyvauja LR ekonomikos ir inovacijų̨ ministrė Aušrinė Armonaitė (Lietuva), užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas (Lietuva) ir kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Moderuoja Jolita Zykutė, žurnalistė, rašytoja, Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalo „Informacijos“ redaktorė (Vokietija).
12.30–13:00 Pažangi šiandienos Lietuva. Naujovės, investicijų galimybės. Diskusijoje dalyvauja LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė- Rasmussen (Lietuva / Belgija), Finansų valdymo paslaugų centro UAB „Aurita“ savininkė ir vadovė, verslininkė Vaida Butkuvienė (Lietuva), VšĮ „Inovacijų agentūra“ direktorė Romualda Stragienė.
Moderuoja Mindaugas Jackevičius, LRT.LT vyr. redaktorius (Lietuva).
13:00–14:00 Pietūs
14.00–14.30 Grįžimas ne tik į Dainų šventę. Kaip Lietuvoje laukiami parvykstantys, gal ir ne fiziškai.
Diskusijoje dalyvauja Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius (Lietuva), Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas (Lietuva), LR Seimo ir PLB komisijoje Pietų Amerikos atstovas bei „Ecos de Lituania“ prodiuseris ir žurnalistas Juanas Ignacio Kalvelis (Argentina).
Moderuoja Mantas Simaitis, iniciatyvos „Galima ir čia” įkūrėjas (Norvegija).
14.30–15.30 Ką galiu padaryti dėl Lietuvos saugumo? Kova su informaciniu karu ir dezinformacija, parama Ukrainai, iš ukrainiečių diasporos išmoktos pamokos, visuotinis pasipriešinimas.
Diskusijoje dalyvauja Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys (Lietuva), Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis (Lietuva), Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis (Lietuva).
Moderuoja Edmundas Jakilaitis, žurnalistas (Lietuva).
15.30–16.00 Kavos pertrauka
16.00–16.30 Pilietiška diaspora. Ar tai realu be pilietybės? „Širdies“ pasas. Diskusijoje dalyvauja TV laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson (Lietuva) ir komunikacijos ir dizaino įmonių „Umlautmedia“ Vokietijoje ir Lietuvoje bendra steigėjas ir vadovas Rimas Čuplinskas (Lietuva/Kanada).
Moderuoja Alkas Paltarokas, VšĮ „Strateginių iniciatyvų centras“ direktorius (Lietuva).
16.30–17.00 Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą. Kuo galiu būti naudingas Lietuvai? Apibendrinamoji diskusija. Dalyvauja Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nariai.
Moderuoja Edmundas Jakilaitis, žurnalistas (Lietuva).
17.00–17.15 Pertraukėlė
17.15–17.45 Meninė programa. Saulė Kilaitė, Italijoje gyvenanti lietuvė smuikininkė.
18.00–22.00 Tinklaveika. Dūzgės, Lietuvos kulinarinio paveldo vaišės ir DJ Gintaras Sieniukevičius.
Renginį organizuoja – Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, Ekonomikos ir Inovacijų ministerija
Renginį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, Globali Lietuva, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvių fondas.
Dabartiniai partneriai:
Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Projektą finansuoja:
Lietuvos Kultūros Taryba,
Lietuvių Fondas,
Globali Lietuva,
Užsienio reikalų ministerija
Birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje - Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“.
2024 m. birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje – Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Šią Dainų šventės dieną susitinka visa Lietuva: jos regionai, Lietuvoje gyvenančių skirtingų tautų atstovai, po visą platųjį pasaulį pabirę lietuviai. Didžiausias visos Lietuvos susitikimas – esminė Dainų šventės dalis. Per dainą ir šokį vieni kitus atrandantys žmonės – šiandienos Lietuva.
Vilniaus rotušės aikštėje – Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ – suburs susipažinti dar artimiau. Visą dieną aikštėje veiks paviljonų miestelis, kuriame bendruomenės kartu su savo šalių menininkais pristatys įspūdingiausius projektus, iškilius pasaulio lietuvius ir jų pasiekimus, garsinančius Lietuvą užsienyje. Lankytojų lauks gyvosios dirbtuvės ir atviros maisto degustacijos, o didžiojoje aikštės scenoje – pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų pasirodymai.
Į Pasaulio lietuvių dieną birželio 30 d. atvyksta 33 meno kolektyvai. Ant scenos prie Vilniaus rotušės per vieną dieną stovės net 650 atlikėjų. Paviljonų miestelyje dalyvaus lietuvių bendruomenės iš 30 šalių.
Tegul kiekvienas išsivešime gerą emociją ir naujas pažintis.
Programa
2024-06-30 | 12-18.30 val. | Vilniaus Rotušės aikštė
Detaliau apie dalyvius skaitykite:
Renginį organizuoja
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, Ekonomikos ir Inovacijų ministerija
Renginį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, Globali Lietuva, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvių fondas.
Pasaulio lietuvių forumas per Dainų šventę: rasti atsakymą, kuo galiu būti naudingas Lietuvai
Liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančio pasaulio lietuvių forumo tikslas – kad kiekvienas dalyvis rastų konkrečius veiksmus nusakantį atsakymą, kuo gali būti naudingas Lietuvai, net jei joje negyvena, ir kad grįžęs į savo valstybę, skleistų gautąją informaciją tarp kitų diasporos narių. Taip bus įgyvendintas forumo šūkis „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“.
Jolita ZYKUTĖ
„Diasporos nariai Lietuvos dainų šventės pradeda laukti nuo tos akimirkos, kai paskelbiama, kokie kūriniai bus dainuojami, šokiai šokami. Nors dainininkai ir šokėjai pasklidę po visą pasaulį, kiekvienos repeticijos metu jie „nukeliauja“ į Lietuvą“, – sako Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke, pati taip pat šokanti lietuviškų tautinių šokių kolektyve. Ji pabrėžia, kad dalyvavimas Dainų šventėje – ilgo laukimo ir ruošimosi atomazga.
Du ypatingi renginiai pasaulio lietuviams Dainų šventės metu
Šiemet į jubiliejinę Dainų šventę dalyvauti ar ja pasidžiaugti atvykusiųjų lauks du ypatingi įvykiai: birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje – pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų renginys „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“, o liepos 1 d. Vilniaus rotušėje – to paties pavadinimo pasaulio lietuvių forumas.
Birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje įsikurs pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų paviljonų miestelis, kuriame vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę susipažinti su svarbiausiais pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų vykdomais projektais. Didžiojoje scenoje vyks mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.
Pirmąjį renginį „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“ 2018 m. prisimenant
Pirmasis „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“ renginys įvyko Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti skirtos Dainų šventės metu 2018 m., kai pirmą kartą dainų švenčių istorijoje pasaulio lietuviams ir Lietuvos tautinėms bendrijoms buvo skirta atskira šventės diena. Kaip prisimena šios idėjos autorė D. Henke, renginys atsirado iš noro parodyti lietuvių diasporos įvairovę ir kad Lietuva nėra apribota jos geografinio ploto. Sąmoningai siekta išnaudoti tai, kad Dainų šventė yra laikas, kai į Lietuvą suplūsta daugiausia diasporos – ir neseniai išvažiavę iš tėvynės, ir jau gimę užsienyje ir nei karto nematę Lietuvos. Antrasis renginys, kuris į Lietuvą sutraukia daugiausia užsienio lietuvių, yra Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, artimiausiu metu jos vyks 2025 m. Palangoje.
2018 m. lietuvių bendruomenės ir tautinės bendrijos prisistatė paviljonų miestelyje, vyko koncertiniai pasirodymai, o Vilniaus rotušėje buvo surengta pasaulio lietuvių dailininkų paroda. „Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, bet svarbiausia, kad visi dalyviai ir svečiai išsiskirstė su jausmu širdyje, kad pabuvome kartu kaip viena, susijungusi Lietuva“, – džiaugiasi D. Henke.
Šiemet Vilniaus Rotušės aikštėje vėl bus įrengtas paviljonų miestelis, kur dalyvaus lietuvių bendruomenės iš mažiausiai 30 valstybių ir Lietuvos tautinės bendrijos. Ant scenos šoks ir dainuos atlikėjai. Kai kurie jų dalyvaus ir Dainų šventės programoje, kiti atvyks specialiai į „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“ renginį.
Naujovė – pasaulio lietuvių forumas
Liepos 1 d. vyksiantis pasaulio lietuvių forumas skirtas tam, kad kiekvienas dalyvis susimąstytų ir rastų atsakymą į klausimą „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, net jei joje negyvenu?“. „Nors žodis „forumas“ skamba oficialiai, tikiuosi, kad jame dalyvausiantys Lietuvos valstybinių institucijų, įvairių organizacijų, diasporos atstovai kalbėsis išlaikydami Dainų šventės emociją ir bendrystės dvasią. Lauksime įtraukių, motyvuojančių, realią situaciją atspindinčių pasisakymų, pranešimų ir diskusijų, kad išryškėtų konkretūs, nors ir nedideli, bet pritaikomi kiekvieno diasporos nario gyvenime veiksmai. Kaip rodo Užsienio reikalų ministerijos atlikta Lietuvos diasporos apklausa, net 70 proc. apklaustųjų sakė prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo. Manau, kad kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis ar jo palikuonis, atvykęs į Dainų šventę, – gyvas liudijimas, kad jam rūpi Lietuva ir lietuvybė. Būtina išnaudoti progą ir pasiūlyti žmonėms įrankius, kad jie galėtų teikti naudą Lietuvai nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje gyvena“, – tiki PLB pirmininkė. Forumo metu taip pat bus siekiama atskleisti Lietuvos valstybės santykį su diaspora, kad atviro dialogo sąlygomis būtų sustiprinti Lietuvos valstybinių institucijų, įvairių organizacijų ir diasporos tarpusavio ryšiai, paskatintas didesnis užsienio lietuvių įsitraukimas į įvairias Lietuvos gyvenimo sferas.
Ar mes vieni kitus gerai pažįstame?
Įvadinį forumo pranešimą „Ar mes vieni kitus gerai pažįstame?“ skaitys prof. dr. Alfredas Bumblauskas, tyrinėsiantis, kaip diaspora anksčiau prisidėjo prie Lietuvos vystymosi, ką galime padaryti dabar ir galėsime ateityje. D. Henke sako: „Lietuva 33 metus gyvuoja kaip nepriklausomybę atkūrusi valstybė, per tą laikė pasikeitė ir ji, ir jos diaspora pasaulyje. Forumas sieks atskleisti tris pjūvius – ar Lietuva pažįsta savo diasporą, ar diaspora pažįsta šiuolaikinę Lietuvą, ir ar diasporos atstovai pažįsta vieni kitus, juk net kalbėdami ta pačia kalba, bet gyvendami skirtingose šalyse įgauname kultūrinių ypatumų. Pažinę vieni kitus galime geriau įgyvendinti savo tikslą – sujungti Lietuvą.“
Forumo diskusijų įvairovė
Diskusijoje „Visuomeninių organizacijų galia ir nauda“ dalyvausiantys PLB, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ atstovai pristatys savo veiklas ir teikiamą naudą Lietuvai.
Forumo metu su dalyviais diskutuos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, aiškindamiesi, koks Lietuvos valstybės santykis ir sąveikos kanalai su savo diaspora. PLB pirmininkė pabrėžia, kad būtina pasidžiaugti, koks ilgas kelias nueitas didinant Lietuvos valstybės dėmesį savo diasporai. 2023 m. Lietuvos vyriausybė ir savivaldybės iš savo biudžeto diasporos politikai skyrė 9,78 mln. eurų. Užsienio reikalų ministerijoje yra įsteigtas atskiras departamentas diasporai, Švietimo ministerijoje – atskiras skyrius užsienio lietuvių švietimui. D. Henke apgailestauja, kad didėjant darbo apimčiai Lietuvos diasporos organizacijų žmogiškieji ištekliai, deja, nedidėja. Savanoriaujantys žmonės dirba laisvalaikiu, po darbo, savaitgaliais, tad atsiranda perdegimo problema, ilgainiui menksta motyvacija, darbo kokybė. Būtina užsiimti bendruomenių lyderių auginimu.
Diskusijoje „Pažangi šiandienos Lietuva“ bus kalbama apie tai, kaip toli Lietuva nuėjusi ekonomikos srityje, kokios galimybės investuoti.
Į Lietuvą ketvirtus metus iš eilės grįžta daugiau Lietuvos Respublikos piliečių, nei išvyksta, tad diskusija „Grįžimas ne tik į Dainų šventę“ turėtų būti ypač aktuali. Užsienio reikalų ministerijos atstovai pristatys nuo 2024 m. vieno langelio principu veikiantį konsultacinį centrą „Grįžtu LT“. Savo patirtimi dalysis neseniai iš užsienio grįžusieji gyventi į Lietuvą, iniciatyvos „Globalūs regionai“ miestų ambasadoriai. PLB pirmininkė atkreipia dėmesį, kad kalbėti reiktų ne tik apie grįžimą, bet ir atvykimą – nes į Lietuvą persikelia ne tik iš jos išvykusieji, bet ir tie, kurie gimė kitose šalyse, tad galbūt netgi nelabai gerai moka lietuvių kalbą.
Ką galiu padaryti dėl Lietuvos saugumo
Viena rimčiausių forumo temų – ką galiu padaryti dėl Lietuvos saugumo? Diskusijoje dalyvaus Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Lietuvos Respublikos prezidentūros, Krašto apsaugos ministerijos atstovai. Bus diskutuojama apie kovą su informaciniu karu ir dezinformaciją, paramą Ukrainai, tolesnę PLB veiklą šioje srityje ir uždavinius, iš ukrainiečių diasporos išmoktas pamokas. „Kai 2014 m., po rusijos pirmosios invazijos į Ukrainą, Lietuvos saugumu besirūpinančių institucijų atstovai klausdavo, ar PLB mąsto, kaip prasidėjus karui rinktų finansinę pagalbą Lietuvai, priimtų sužeistuosius ar pabėgėlius, tokie klausimai atrodydavo kaip neįmanomas scenarijus. Po 2022 m. rusijos pradėto genocidinio karo Ukrainoje situacija kitokia – akivaizdu, kad turime būti pasiruošę kaip institucija, o kiekvienas diasporos narys turi žinoti, ką galėtų ir turėtų daryti jis“, – mintimis dalijasi PLB pirmininkė. Pasak jos, PLB yra paruošusi strategiją ir veiksmų planą, kuriuose numatytas PLB ir visos Lietuvos diasporos pasirengimas ir įsitraukimas į pilietinį pasipriešinimą ir visuotinę gynybą. Tai dar nėra viešai paskelbta, nes derinama su įvairiomis atsakingomis Lietuvos institucijomis ir lietuvių bendruomenėmis. Taip pat yra sukurta platforma www.laisvalt.org. D. Henke mano, kad kol bus atlikti ilgai užtrunkantys strategijos derinimo darbai, diasporai būtina jau dabar žinoti konkrečius veiksmus, kaip elgtis. Tai turėtų būti apkalbėta diskusijoje.
Gimtojo miesto ambasadoriai ir globalios kraštiečių bendruomenės
2018 m. paviljonuose renginio „Sujunk Lietuvą – aš esu Lietuva“ metu viena iš svarbiausių temų buvo 2019 m. vyksiantis referendumas dėl gimimu gautos pilietybės išsaugojimo. Šiame forume referendumo tema taip pat bus aktuali, bet šįkart bus aptariami jo rezultatai, aiškinamasi, ar pilietiška diaspora įmanoma be pilietybės.
Forumas bus užbaigtas diskusija „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą. Kuo galiu būti naudingas Lietuvai?“. PLB pirmininkė sako, kad yra daug atsakymų į klausimą „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai?“. Galvodama apie vieną lengviausiai įgyvendinamų būdų, kaip naudą Lietuvai galėtų teikti konkretus žmogus (jei neminėtume jo prisijungimo prie kokios nors diasporoje veikiančios organizacijos), D. Henke išskiria iniciatyvos „Globalūs regionai“ miestų ir rajonų ambasadorius ar globalių kraštiečių bendruomenes. Pvz., yra įsikūrusi Pasaulio alytiškių bendruomenė, kai kurie miestai garbės ambasadoriais skiria užsienyje gyvenančius kraštiečius. Iš Lietuvos išvykęs žmogus galėtų kreiptis į savo gimtąją savivaldybę, prisijungti prie ten įgyvendinamų globalių iniciatyvų, o galbūt jo kreipimasis paskatins vietos instituciją tokios iniciatyvos imtis.
Projektas „Pasaulio Lietuva.“
Renginį organizuoja:
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Dabartiniai partneriai:
Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Projektą finansuoja:
Lietuvos Kultūros Taryba,
Lietuvių Fondas,
Globali Lietuva,
Užsienio reikalų ministerija
- 1
- 2