Sekite mus

Pasaulio lietuvių forumas per Dainų šventę: rasti atsakymą, kuo galiu būti naudingas Lietuvai

2024-05-29 118 Views
Liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančio pasaulio lietuvių forumo tikslas – kad kiekvienas dalyvis rastų konkrečius veiksmus nusakantį atsakymą, kuo gali būti naudingas Lietuvai, net jei joje negyvena, ir kad grįžęs į savo valstybę, skleistų gautąją informaciją tarp kitų diasporos narių. Taip bus įgyvendintas forumo šūkis „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“. Jolita ZYKUTĖ PASAULIOLIETUVIS.LT

Liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančio pasaulio lietuvių forumo tikslas – kad kiekvienas dalyvis rastų konkrečius veiksmus nusakantį atsakymą, kuo gali būti naudingas Lietuvai, net jei joje negyvena, ir kad grįžęs į savo valstybę, skleistų gautąją informaciją tarp kitų diasporos narių. Taip bus įgyvendintas forumo šūkis „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“.

Jolita ZYKUTĖ

„Diasporos nariai Lietuvos dainų šventės pradeda laukti nuo tos akimirkos, kai paskelbiama, kokie kūriniai bus dainuojami, šokiai šokami. Nors dainininkai ir šokėjai pasklidę po visą pasaulį, kiekvienos repeticijos metu jie „nukeliauja“ į Lietuvą“, – sako Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke, pati taip pat šokanti lietuviškų tautinių šokių kolektyve. Ji pabrėžia, kad dalyvavimas Dainų šventėje – ilgo laukimo ir ruošimosi atomazga.

Du ypatingi renginiai pasaulio lietuviams Dainų šventės metu

Šiemet į jubiliejinę Dainų šventę dalyvauti ar ja pasidžiaugti atvykusiųjų lauks du ypatingi įvykiai: birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje – pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų renginys „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“, o liepos 1 d. Vilniaus rotušėje – to paties pavadinimo pasaulio lietuvių forumas.

Birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje įsikurs pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų paviljonų miestelis, kuriame vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę susipažinti su svarbiausiais pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų vykdomais projektais. Didžiojoje scenoje vyks mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.

Pirmąjį renginį „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“ 2018 m. prisimenant

Pirmasis „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“ renginys įvyko Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti skirtos Dainų šventės metu 2018 m., kai pirmą kartą dainų švenčių istorijoje pasaulio lietuviams ir Lietuvos tautinėms bendrijoms buvo skirta atskira šventės diena. Kaip prisimena šios idėjos autorė D. Henke, renginys atsirado iš noro parodyti lietuvių diasporos įvairovę ir kad Lietuva nėra apribota jos geografinio ploto. Sąmoningai siekta išnaudoti tai, kad Dainų šventė yra laikas, kai į Lietuvą suplūsta daugiausia  diasporos – ir neseniai išvažiavę iš tėvynės, ir jau gimę užsienyje ir nei karto nematę Lietuvos. Antrasis renginys, kuris į Lietuvą sutraukia daugiausia užsienio lietuvių, yra Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, artimiausiu metu jos vyks 2025 m. Palangoje.

2018 m. lietuvių bendruomenės ir tautinės bendrijos prisistatė paviljonų miestelyje, vyko koncertiniai pasirodymai, o Vilniaus rotušėje buvo surengta pasaulio lietuvių dailininkų paroda. „Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, bet svarbiausia, kad visi dalyviai ir svečiai išsiskirstė su jausmu širdyje, kad pabuvome kartu kaip viena, susijungusi Lietuva“, – džiaugiasi D. Henke.

Šiemet Vilniaus Rotušės aikštėje vėl bus įrengtas paviljonų miestelis, kur dalyvaus lietuvių bendruomenės iš mažiausiai 30 valstybių ir Lietuvos tautinės bendrijos. Ant scenos šoks ir dainuos atlikėjai. Kai kurie jų dalyvaus ir Dainų šventės programoje, kiti atvyks specialiai į „Aš esu Lietuva – sujunkime Lietuvą“ renginį.

Naujovė – pasaulio lietuvių forumas

Liepos 1 d. vyksiantis pasaulio lietuvių forumas skirtas tam, kad kiekvienas dalyvis susimąstytų ir rastų atsakymą į klausimą „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, net jei joje negyvenu?“. „Nors žodis „forumas“ skamba oficialiai, tikiuosi, kad jame dalyvausiantys Lietuvos valstybinių institucijų, įvairių organizacijų, diasporos atstovai kalbėsis išlaikydami Dainų šventės emociją ir bendrystės dvasią. Lauksime įtraukių, motyvuojančių, realią situaciją atspindinčių pasisakymų, pranešimų ir diskusijų, kad išryškėtų konkretūs, nors ir nedideli, bet pritaikomi kiekvieno diasporos nario gyvenime veiksmai. Kaip rodo Užsienio reikalų ministerijos atlikta Lietuvos diasporos apklausa, net 70 proc. apklaustųjų sakė prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo. Manau, kad kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis ar jo palikuonis, atvykęs į Dainų šventę, – gyvas liudijimas, kad jam rūpi Lietuva ir lietuvybė. Būtina išnaudoti progą ir pasiūlyti žmonėms įrankius, kad jie galėtų teikti naudą Lietuvai nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje gyvena“, – tiki PLB pirmininkė. Forumo metu taip pat bus siekiama atskleisti Lietuvos valstybės santykį su diaspora, kad atviro dialogo sąlygomis būtų sustiprinti Lietuvos valstybinių institucijų, įvairių organizacijų ir diasporos tarpusavio ryšiai, paskatintas didesnis užsienio lietuvių įsitraukimas į įvairias Lietuvos gyvenimo sferas.

Ar mes vieni kitus gerai pažįstame?

Įvadinį forumo pranešimą „Ar mes vieni kitus gerai pažįstame?“ skaitys prof. dr. Alfredas Bumblauskas, tyrinėsiantis, kaip diaspora anksčiau prisidėjo prie Lietuvos vystymosi, ką galime padaryti dabar ir galėsime ateityje. D. Henke sako: „Lietuva 33 metus gyvuoja kaip nepriklausomybę atkūrusi valstybė, per tą laikė pasikeitė ir ji, ir jos diaspora pasaulyje. Forumas sieks atskleisti tris pjūvius – ar Lietuva pažįsta savo diasporą, ar diaspora pažįsta šiuolaikinę Lietuvą, ir ar diasporos atstovai pažįsta vieni kitus, juk net kalbėdami ta pačia kalba, bet gyvendami skirtingose šalyse įgauname kultūrinių ypatumų. Pažinę vieni kitus galime geriau įgyvendinti savo tikslą – sujungti Lietuvą.“

Forumo diskusijų įvairovė

Diskusijoje „Visuomeninių organizacijų galia ir nauda“ dalyvausiantys PLB, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ atstovai pristatys savo veiklas ir teikiamą naudą Lietuvai.

Forumo metu su dalyviais diskutuos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, aiškindamiesi, koks Lietuvos valstybės santykis ir sąveikos kanalai su savo diaspora. PLB pirmininkė pabrėžia, kad būtina pasidžiaugti, koks ilgas kelias nueitas didinant Lietuvos valstybės dėmesį savo diasporai. 2023 m. Lietuvos vyriausybė ir savivaldybės iš savo biudžeto  diasporos politikai skyrė 9,78 mln. eurų. Užsienio reikalų ministerijoje yra įsteigtas atskiras departamentas diasporai, Švietimo ministerijoje – atskiras skyrius užsienio lietuvių švietimui. D. Henke apgailestauja, kad didėjant darbo apimčiai Lietuvos diasporos organizacijų žmogiškieji ištekliai, deja, nedidėja. Savanoriaujantys žmonės dirba laisvalaikiu, po darbo, savaitgaliais, tad atsiranda perdegimo problema, ilgainiui menksta motyvacija, darbo kokybė. Būtina užsiimti bendruomenių lyderių auginimu.

Diskusijoje „Pažangi šiandienos Lietuva“ bus kalbama apie tai, kaip toli Lietuva nuėjusi ekonomikos srityje, kokios galimybės investuoti.

Į Lietuvą ketvirtus metus iš eilės grįžta daugiau Lietuvos Respublikos piliečių, nei išvyksta, tad  diskusija „Grįžimas ne tik į Dainų šventę“ turėtų būti ypač aktuali. Užsienio reikalų ministerijos atstovai pristatys nuo 2024 m. vieno langelio principu veikiantį konsultacinį centrą „Grįžtu LT“. Savo patirtimi dalysis neseniai iš užsienio grįžusieji gyventi į Lietuvą, iniciatyvos „Globalūs regionai“ miestų ambasadoriai. PLB pirmininkė atkreipia dėmesį, kad kalbėti reiktų ne tik apie grįžimą, bet ir atvykimą – nes į Lietuvą persikelia ne tik iš jos išvykusieji, bet ir tie, kurie gimė kitose šalyse, tad galbūt netgi nelabai gerai moka lietuvių kalbą.

Ką galiu padaryti dėl Lietuvos saugumo

Viena rimčiausių forumo temų – ką galiu padaryti dėl Lietuvos saugumo? Diskusijoje dalyvaus Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Lietuvos Respublikos prezidentūros, Krašto apsaugos ministerijos atstovai. Bus diskutuojama apie kovą su informaciniu karu ir dezinformaciją, paramą Ukrainai, tolesnę PLB veiklą šioje srityje ir uždavinius, iš ukrainiečių diasporos išmoktas pamokas. „Kai 2014 m., po rusijos pirmosios invazijos į Ukrainą, Lietuvos saugumu besirūpinančių institucijų atstovai klausdavo, ar PLB mąsto, kaip prasidėjus karui rinktų finansinę pagalbą Lietuvai, priimtų sužeistuosius ar pabėgėlius, tokie klausimai atrodydavo kaip neįmanomas scenarijus. Po 2022 m. rusijos pradėto genocidinio karo Ukrainoje situacija kitokia – akivaizdu, kad turime būti pasiruošę kaip institucija, o kiekvienas diasporos narys turi žinoti, ką galėtų ir turėtų daryti jis“, – mintimis dalijasi PLB pirmininkė. Pasak jos, PLB yra paruošusi strategiją ir veiksmų planą, kuriuose numatytas PLB ir visos Lietuvos diasporos pasirengimas ir įsitraukimas į pilietinį pasipriešinimą ir visuotinę gynybą. Tai dar nėra viešai paskelbta, nes derinama su įvairiomis atsakingomis Lietuvos institucijomis ir lietuvių bendruomenėmis. Taip pat yra sukurta platforma  www.laisvalt.org.  D. Henke mano, kad kol bus atlikti ilgai užtrunkantys strategijos derinimo darbai, diasporai būtina jau dabar žinoti konkrečius veiksmus, kaip elgtis. Tai turėtų būti apkalbėta diskusijoje.

Gimtojo miesto ambasadoriai ir globalios kraštiečių bendruomenės

2018 m. paviljonuose renginio „Sujunk Lietuvą – aš esu Lietuva“ metu viena iš svarbiausių temų buvo 2019 m. vyksiantis referendumas dėl gimimu gautos pilietybės išsaugojimo. Šiame forume referendumo tema taip pat bus aktuali, bet šįkart bus aptariami jo rezultatai, aiškinamasi, ar pilietiška diaspora įmanoma be pilietybės.

Forumas bus užbaigtas diskusija „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą. Kuo galiu būti naudingas Lietuvai?“. PLB pirmininkė sako, kad yra daug atsakymų į klausimą „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai?“. Galvodama apie vieną lengviausiai įgyvendinamų būdų, kaip naudą Lietuvai galėtų teikti konkretus žmogus (jei neminėtume jo prisijungimo prie kokios nors diasporoje veikiančios organizacijos), D. Henke išskiria iniciatyvos „Globalūs regionai“ miestų ir rajonų ambasadorius ar globalių kraštiečių bendruomenes. Pvz., yra įsikūrusi Pasaulio alytiškių bendruomenė, kai kurie miestai garbės ambasadoriais skiria užsienyje gyvenančius kraštiečius. Iš Lietuvos išvykęs žmogus galėtų kreiptis į savo gimtąją savivaldybę, prisijungti prie ten įgyvendinamų globalių iniciatyvų, o galbūt jo kreipimasis paskatins vietos instituciją tokios iniciatyvos imtis.

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Renginį organizuoja: 

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Dabartiniai partneriai: 

Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Projektą finansuoja: 
Lietuvos Kultūros Taryba,
Lietuvių Fondas,
Globali Lietuva,
Užsienio reikalų ministerija