Tag Archive: PLB valdyba

DĖL SOLIDARUMO IR PALAIKYMO IZRAELIUI, IZRAELIO LIETUVIŲ IR LITVAKŲ BENDRUOMENĖMS

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba reiškia solidarumą ir palaikymą Izraeliui ir visiems jo žmonėms, ypatingai Izraelio lietuvių ir litvakų bendruomenėms. Reiškiame užuojautą visiems nuo smurto nukentėjusiems ir artimųjų netekusiems Izraelio žmonėms. Taip pat išsakome palaikymą Lietuvoje gyvenantiems žydų tautybės žmonėms.

Šiandien su blogiu kovoja ne tik Ukraina, bet ir „Hamas“ teroristų skerdynes patyręs Izraelis. „Hamas“ smogikai, kurie įvykdė kraupų išpuolį prieš Izraelio valstybę ir civilius gyventojus, taip pat viešai pakvietė savo rėmėjus visame pasaulyje su jais solidarizuotis.

Neleiskime mūsų įbauginti, būkime budrūs, susivienykime prieš tarptautiniu mastu organizuojamą terorizmą.

Pabrėžiame, kad Izraelio, kaip ir Ukrainos kova – tai mūsų visų bendra kova už demokratiją ir prieš totalitarinį terorizmą.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba

……………………………………………………………………………………………….

DECLARATION OF SOLIDARITY AND SUPPORT FOR ISRAEL AND ISRAELI LITHUANIANS AND LITVAKS

The Lithuanian World Community board expresses its solidarity and support for Israel and all its people, especially the Israeli Lithuanian and Litvak communities. We offer our condolences to all who have suffered from violence and those who have lost their loved ones. We also express our support for the Jewish people of Lithuania.

Today it is not only Ukraine that is fighting evil but also Israel, which endured the slaughter of innocents at the hands of Hamas terrorists during their recent murderous attack on Israel and its civilian population. Subsequently, Hamas publicly asked its sympathizers throughout the world to support them.

Let us not be intimidated, let us be vigilant and unite in the face of internationally sponsored terrorism.

We emphasize that Israel’s fight, like Ukraine’s, is our common fight for democracy and against totalitarian terrorism.

The Lithuanian World Community Board

Gyvenimas už 500 metrų nuo Lietuvos užaugino nuoširdžią Lietuvos patriotę

Punske gimusi ir užaugusi Ingrida Vaznelytė šiemet Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkės pareigas perleido Tomui Venslauskui, o pati nuo liepos tapo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstove Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje bei trečius metus tęsia veiklą kaip Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkė ir yra atsakinga už jaunimo sąjungų tinklo koordinavimą. 

Indrė PLIUŠKYTĖ-ZALIECKIENĖ

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyboje visada yra atstovas iš Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos, anksčiau tai būdavo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, bet šiemet valdyba nutarė, kad ši atsakomybė atitiks vicepirmininkui. Jaunimo atstovo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyboje atsakomybė yra užtikrinti, kad šios organizacijos bendradarbiautų.

Ingrida pastebi, kad įprastai apie lietuvius, gyvenančius etninėse  Lietuvos žemėse, yra pamirštama ir nekalbama. „Kadangi esu kilusi iš etninių Lietuvos žemių, man buvo asmeniškai svarbu užtikrinti, kad jų žodis būtų išgirstas“, – sako Punsko lietuvė.

Kalbamės apie tai, kaip Ingrida prisijungė prie išeivijos jaunimo iniciatyvų ir ką jai tai reiškia.

Visuomeninės veiklos pradžia – noras gerai praleisti laiką

Ingrida sakosi savo visuomeninės veiklos neplanavusi. Viskas prasidėjo nuo skelbimo apie jaunimo renginį, į kurį su draugais nuėjo neturėdama ką veikti. „Pasirodo, nuėjau į Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos suvažiavimą, kurio metu buvo renkama valdyba“, – šypsosi jaunimo atstovė Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje. Tą pačią dieną ji tapo Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos valdybos nare. O vėliau vienas įvykis vijo kitą ir jau viskas savaime ėmė rutuliotis, tarsi sukrito į savo vietas.

Maža Lietuvos salelė už Lietuvos ribų

Ingrida augo vos už puskilometrio nuo Lietuvos sienos: „Pro langą matydavau Lietuvą.“ Kelinta jos šeimos karta gyvena Punske, lietuvė negali tiksliai pasakyti, bet spėja, kad bent penkta. „Mano proproproseneliai čia gyveno, kol dar tai buvo Lietuvos teritorija, – sako jaunimo atstovė Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje. – Iš pradžių jie rimtai nežiūrėjo į vieną dieną atsiradusius sieną žyminčius kuoliukus.“ Lietuvė šypteli, kad jos protėviai tik praėjus kuriam laikui patikėjo, jog niekur fiziškai nepasitraukdami, jie visgi tapo kitos šalies gyventojais.

Punsko situacija unikali ir dabar. Šio krašto gyventojų skaičius siekia vos tūkstantį ir 75 procentai jų – lietuviai. Jau daugelį metų Punskas yra Lenkijos lietuvių veiklos centras, čia veikia lietuvių pradinė mokykla, lietuvių gimnazija, visose įstaigose skamba lietuvių kalba. Ką reiškia užaugti tokioje aplinkoje? Ingrida pasakoja nuo vaikystės mačiusi ant sienų kabančias tautines juostas, šokusi tautinius šokius ir dainavusi lietuviškas dainas. „Visi šnekame lietuviškai, tiksliau, dzūkiškai – ir šeimoje, ir su draugais“, – pasakoja I. Vaznelytė.

Turi stengtis, kad gyvendama Lenkijoje nepamirštų lenkų kalbos

Nuo pradinių klasių Ingrida įprato užduotis iš vadovėlių lenkų kalba versti į lietuvių kalbą ir didžiumą dalykų mokytis lietuviškai. „Su draugėmis susitariame, kad bent pusvalandį prisiversime pakalbėti lenkiškai, kad nepamirštume kalbos, nes jos įprastai nevartojame“, – šypsosi Ingrida ir priduria, kad jos situacija kiek skiriasi nuo draugių, išvažiavusių studijuoti į Vilnių, nes ji pasirinko logistikos inžinerijos studijas Balstogės technologijų universitete Lenkijoje. Tiesa, pirmaisiais studijų metais Ingridai buvo sunkiau kalbėti lenkiškai, bet vėliau apsiprato, o ir akcentas išnyko.

Lenkijoje – lietuvė, Lietuvoje – lenkė

Ji save vadina lietuve, gimusia Lenkijoje. Atvirauja vienu metu patyrusi identiteto lūžį, nes turėdama Lenkijos pasą Lietuvoje buvo laikoma lenke, Lenkijoje – lietuve. Paklausta, kokia kalba galvoja, sako, kad tai sunkus klausimas. „Kurį laiką mąsčiau, kad kokia kalba ilgiau nei savaitę kalbu, ta ir galvoju“, – sako Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkė. O vėliau, pasak Ingridos, ji sužinojusi būdą, kaip dvikalbiams žmonėms suprasti, kurie kalba jie iš tiesų galvoja – reikia atkreipti dėmesį, kokia kalba skaičiuoji spręsdamas matematikos uždavinį. „Taip supratau, kad iš tikro visada galvoju tik lietuviškai“, – juokiasi Ingrida. Anot jos, kartais tai sudaro sunkumų kalbant kitomis kalbomis. O jų ji moka keturias – be lietuvių ir lenkų, dar kalba angliškai ir turi rusų kalbos pagrindus.

Daugiakalbystė – būdas būti nepriklausomam

Paklausta, ką galvoja apie Lietuvoje gyvenantį jaunimą, kuris vis dažniau laisvalaikiu tarpusavyje šnekasi angliškai, buvusi Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė pacituoja lenkišką posakį, kurį čia pat išverčia: „Tamsiausia vieta yra po lempa.“ Ingrida nestebi to paties fenomeno tarp Lenkijos jaunimo, tačiau turi paaiškinimą, kodėl. Lenkijoje turinio kūrėjai Youtube kanalo vaizdo įrašus kuria lenkų kalba, beveik visi kino filmai dubliuojami lenkiškai, tad Lenkijos vaikams ir jaunuoliams, norintiems išmokti anglų kalbą, reikia specialiai ieškoti tam galimybių. „Man visada atrodė, kad Lietuvoje anglų kalbos lygis visada buvo daug aukštesnis nei Lenkijoje, – sako I. Vaznelytė. – O interneto amžiuje šis atotrūkis dar padidėjo.“ Nes turinio lietuvių kalba yra mažai, kino filmai dažniausiai ne dubliuojami, o subtitruojami, tad natūralu, kad anglų kalba vis dažniau skamba ir jaunimui bendraujant tarpusavyje. Tačiau Ingrida tai mato labiau kaip privalumą: „Nuostabus dalykas, kai nuo mažumės vaikai moka kalbėti daugiau nei viena kalba, nes tai atveria daug daugiau durų.“ Pabrėžusi didesnes studijų pasirinkimo galimybes daugiakalbiams jaunuoliams, Ingrida įžvelgia ir dar vieną privalumą. „Esi nepriklausomas nuo žinių viena kalba – gali jas žiūrėti bet kuria, kokią supranti, ir susidaryti savo asmeninę nuomonę apie kiekvieną įvykį“, –  sako I. Vaznelytė ir priduria, kad puoselėti gimtąją kalbą yra svarbu, tačiau ją sunku branginti, kai nereikia kovoti už galimybę ja kalbėti. „Ir tai galima sakyti ne tik apie kalbą, bet ir apie kultūrą“, – teigia Ingrida. Ji sakosi pastebėjusi, kad lietuviškos tradicijos dažnu atveju tampa svarbios tik tuomet, kai išvyksti į kitą šalį.

Subūrė visą miestelio bendruomenę bendram tikslui

Ingrida Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungoje praleido penkerius metus. Dvejus kaip valdybos narė, o trejus – pirmininkės poste. Per tuos metus ji užaugo kaip asmenybė, įgijo daug pažinčių.

Viena iš labiausiai praturtinusių patirčių Ingrida laiko Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso organizavimą. Ingrida didžiuojasi tuo, kad darbti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongrese pavyko surinkti itin gausų savanorių būrį. „Negalvojom, kad mūsų krašto jaunimas taip įsitrauks į šitą veiklą“, – sako I. Vaznelytė ir pasakoja, kad prieš kongresą aplankė Punsko Kovo 11-osios licėjų ir papasakojo apie tai, koks renginys vyks šią vasarą. „Užteko keliems žmonėms nusiųsti nuorodą, kad pasidalintų savo klasėse ar per savo draugus, ir netrukus jau turėjome šešiasdešimt savanorių!“ – prisimena Ingrida.

Komanda buvo labai stipri ir užsidegusi. „Buvo taip malonu, kad mūsų kraštas tarsi atgijo dėl to kongreso, nes po Covid-19 pandemijos buvom tikrai truputį apsnūdę“, – pasakoja jaunimo atstovė Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje. Ji prisimena, kad tąkart aktyviai dalyvavo ne tik jaunimas, bet ir visa bendruomenė – prisidėjo visi, kas tik galėjo, pavyzdžiui, ūkininkai pagamino pietus.

„Darbas Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungoje atidarė daug durų, pati pasikeičiau kaip žmogus, vieši pasisakymai nustojo kelti baimę“, – šypsosi Ingrida. Ji pripažįsta, jog keistai jautėsi perleisdama Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos vairą, tačiau suprato, kad jau buvo laikas užleisti vietą kitiems, „kad ir jiems atsivertų tos durys“.

„Mano vaikai turės mokėti lietuvių kalbą“

Lietuvybės puoselėjimą Ingrida savo šeimoje matė nuo mažumės. „Ir tėtis, ir senelis, ir sesuo, ir brolis šoko tautinius šokius, rengdavosi tautiniais drabužiais, – pasakoja I. Vaznelytė. – Man buvo taip gražu, norėjau daryti tą patį.“ Jos draugai irgi augo matydami tokį pavyzdį savo šeimose, tad Ingridos bendraamžius Punske vienijo panašūs pomėgiai ir suvokimas. „Nuostabus dalykas būdavo, kad gyveni užsieny, mokaisi lietuviškų dainų ir nuvažiuoji į Dainų šventę pasirodyti“, – prisimena Ingrida. Jai labai svarbu ir kad jos vaikai kalbėtų lietuviškai. „Nesvarbu, kas bus jų tėtis, – ar iš Brazilijos, ar iš Japonijos, ar iš Lenkijos, ar lietuvis – mano vaikai turės mokėti lietuvių kalbą, nes tai mano svarbi dalis, kurią noriu perteikti kitiems.“

Asmeniškai susitiko su dviem Lietuvos prezidentais

Užsienio lietuviams atveria daug galimybių. Ingrida prisimena kažkur nugirstą frazę: „Būti užsienio lietuviu – tai tarsi būti prabangaus privataus klubo nariu“. „Aktyvus užsienio lietuvis gali labai daug ką pamatyti ir daug nuveikti, – tvirtina I. Vaznelytė. – Pavyzdžiui, man pačiai Punske teko priimti Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongreso metu, o dar būdama moksleivė dalyvavau lituanistinių mokyklų suvažiavime prezidentūroje ir susitikau su Prezidente Dalia Grybauskaite.“

Dėl komandinio darbo atsikelia ir antrą nakties

Iniciatyvios lietuvės darbo kalendoriuje kartais nebūna laisvos vietos, tačiau labiausiai spėti atlikti visus darbus ir įsipareigojimus jai padeda ne kokie nors ypatingi laiko planavimo įrankiai, o komandinis darbas. „Komandoje visada vienas kitą papildai, padedi, pasidalini nuomonėmis“, – sako I. Vaznelytė. Jai gera žinoti, kad bet kada gali parašyti žinutę grupei „Ei, chebra, jei galit padėti, būtų nuostabu“, ir būti tikra, kad iškart sulauks atsakymo, kad vieni perims vieną dalyką, kiti – kitą. Ir taip darbai ištirpsta. „Komandinis darbas labai lavina“, – tvirtina Ingrida. Ji pati irgi visada skuba į pagalbą, nors dėl laiko zonų skirtumo kartais tenka į nuotolinius susitikimus jungtis antrą valandą nakties, kaip buvo planuojant šiųmetinį Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongresą, vykusį JAV.

„Man visada labiau norisi ne serialą pažiūrėt, o į susitikimą nueiti ar prie jo prisijungti, nes ten galiu susipažinti su nuostabiais žmonėmis“, – šypsosi I. Vaznelytė. Laisvalaikį ji stengiasi praleisti su artimaisiais ir draugais, tai buvo ypač aktualu šią vasarą, nes rudenį Ingrida išsikrausto į Krokuvą, kur „pradės suaugusio žmogaus gyvenimą“, ir su draugais bei šeima matysis kur kas rečiau. Daug keliauja, dažnai suderindama laisvalaikį su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklomis.

Kokie ateities planai? „Tikrai žinau, kad tęsiu lietuvybės puoselėjimą, nes tai dalis manęs“, – sako Ingrida. Ji pasakoja apie Lietuvą ir draugams, kurie nėra lietuviai. O vienam iš jų taip patiko Punskas, kad jis dabar kas pusmetį ten lanko naujus draugus ir po truputį mokosi lietuvių kalbos.

Šaltinis: www.pasauliolietuvis.lt

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.

Dalia Henke: labai svarbu yra stiprinti pilietišką diasporą

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pasakoja apie atsinaujinusios PLB valdybos tikslus, referendumą dėl pilietybės ir planuojamus renginius, skirtus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 65-mečiui paminėti.

Eglė KONAGIS

 PLB.LT

Septynioliktojo pasaulio lietuvių Seimo metu išrinkta naujoji valdyba, Jums trečiai kadencijai patikėtas PLB pirmininkės postas. Kokie pagrindiniai naujosios, atsijauninusios valdybos tikslai?

Naujoji valdyba pagal PLB XVII Seimo priimtas rezoliucijas yra apsibrėžusi penkias strategines kryptis, kuriomis bus vykdoma veikla iki 2025 metų. Pilietybės išsaugojimas, parama Ukrainai ir Lietuvai, lituanistinis švietimas, tapatybės stiprinimas bei pasiruošimas pilietiniam pasipriešinimui atėjus dienai X ir PLB stiprinimas yra šios kadencijos temos.

Žvelgiant į 2024 metų LR prezidento rinkimus ir planuojamą kartu su jais skelbti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pataisų įteisinančių galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies, labai svarbu yra stiprinti pilietišką diasporą. Mūsų užduotis yra pasiekti kuo daugiau balsavimo teisę turinčių ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, kad jie aktyviai dalyvautų rinkimuose bei referendume.

 Kaip žinome, kartu su 2019 metų prezidento rinkimais jau vyko referendumas, tačiau neužteko balsų, kad būtų priimta nuostata ir pakeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri leistų išplėsti Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybes, tapus kitos šalies piliečiu. Kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis, referendumui taikomi aukšti reikalavimai: jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių LR piliečių, o kad referendumui pateiktas sprendimas būtų priimtas, jam pritarti turi ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių (tai yra maždaug 1 300 000 balsų). Daugiausia balsų referendume, žinoma, bus surenkama Lietuvoje, o mums svarbu, kad kuo daugiau užsienyje gyvenančių ir balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių pasinaudotų savo rinkimų teise ir dalyvautų referendume dėl pilietybės išsaugojimo.

PLB valdyba, išrinkta PLB XVII Seime, 2022 m. liepos 20 d. S. Čiapo nuotr.

Kas jau konkrečiai pasiekta, kad referendumas 2024 metais įvyktų?

Lietuvos Respublikos Seimas dar nepriėmė sprendimo skelbti referendumą, bet yra sudaryta darbo grupė, kuri Seimo valdybai ruošia dokumentus ir teisės aktus. Pagal pataisytą referendumo įstatymą, referendumas turėtų būti skelbiamas dvylika mėnesių iki referendumo vykdymo, taigi vėliausiai 2023 metų gegužės mėnesį – taip 2022 metų spalio pabaigoje pranešė darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė.

Jau yra beveik susitarta dėl referendumo formuluotės, kuri turėtų būti kuo labiau supaprastinta ir lengvai suprantama visiems balsuojantiems.

Konstituciniame įstatyme būtų apibrėžta, kad galima turėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos, taip pat NATO bei Europos ekonominės zonos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių pilietybes. Taip pat apibrėžta, kad negalima turėti buvusių Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtų organizacijų, tokių kaip Nepriklausomų valstybių sandraugos, valstybių ir Lietuvos pilietybes, nepamirštant išimčių, taikomų lietuvių tremtiniams, politiniams kaliniams bei jų vaikams ir vaikaičiams ir tiems lietuviams, kurie išvyko iki 1990 metų. Šios išimtys galioja jau ir dabar.

Mums labai svarbu, jog pačioje formuluotėje liktų teiginys, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant.

 Viliamės, kad valstybės vadovams, valdantiesiems, opozicijai ir visoms partijoms pavyks vieningai komunikuoti aiškinant rinkėjams referendumo svarbą ir reikšmę, kad pagaliau būtų išspręstas pilietybės išsaugojimo klausimas, svarbus ir būtinas Lietuvai ir jos ateičiai.

2019 metų rinkimuose pasitaikė atvejų, kai ne visi norėję balsuoti užsienyje galėjo pasinaudoti savo rinkimų teise.

Išties labai svarbu užtikrinti, kad 2024 metų rinkimai vyktų sklandžiai. Visų pirma yra būtina, kad rinkėjus informacija pasiektų laiku. Kuo anksčiau bus aišku, koks biudžetas bus skirtas informacijos sklaidai, ir kuo anksčiau pradėsime komunikacinę kampaniją, tuo daugiau piliečių, gyvenančių užsienyje ir Lietuvoje, galėsime paraginti eiti balsuoti. Labai svarbu, kad užsienyje balsuojantiems rinkėjams registruotis nebūtų sudėtinga. Turime pasirūpinti, kad balsuojantiems laiku būtų pristatyti balsavimo biuleteniai.

 Rinkėjų skaičius šiame referendumą turi lemiamą reikšmę.

Taip, ir čia taip pat slypi pavojus, kad tas skaičius galimai nėra tikslus. Pasitaiko atvejų, kai išvažiavę gyventi į užsienį nėra deklaravę savo išvykimo. Taip pat yra didelė tikimybė, kad užsienyje mirę asmenys nėra išbraukti iš gyventojų registro sąrašų, todėl gali būti įskaičiuoti kaip potencialūs rinkėjai. Nėra paprasta, bet tiesiog būtina patikslinti rinkėjų sąrašus Registrų centre, kad potencialių rinkėjų sąrašas būtų teisingas. Tai vienas didžiausių referendumo iššūkių – sutvarkyti rinkėjų sąrašus.

Balsavimas internetu daugeliui palengvintų dalyvavimą rinkimuose. Kokios būtų galimybės jau 2024 metais balsuoti internetu?

Vien Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 tūkst. (pagal vietinių dokumentų registracijas) Lietuvos Respublikos piliečių (žinoma, ne visi turi balsavimo teisę). Kadangi kiekvienas balsas referendumui yra labai svarbus, kiekvienam rinkėjui turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti rinkimuose. Balsavimas internetu yra labai patrauklus ir palengvintų dalyvavimą rinkimuose ir referendume užsienyje.

Šiuo metu yra pavesta Vyriausiajai rinkimų komisijai parengti internetinio balsavimo galimybių studiją ir atsakyti į klausimus, ar techniškai būtų įmanoma tai padaryti ir kaip užtikrinti balsuojančiojo anonimiškumą. Anoniminis balsavimas kol kas yra iššūkis.

Ne vienam lietuviui, iki šiol dėl įvairių priežasčių įgijusiam kitos šalies pilietybę ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus praradusiam Lietuvos pilietybę, kyla klausimas, ar būtų įmanoma susigrąžinti Lietuvos pilietybę, jei referendumo rezultatai būtų teigiami.

Tiesa, kad neretas mielai susigrąžintų Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu tik būtų tokia galimybė. Šis pakeitimas irgi turėtų būti numatytas.

Kaip Jūs manote, ar prieš 2019 metų informacinę kampaniją buvo skirta pakankamai dėmesio diskusijoms apie tai, kiek svarbu yra Lietuvai, kad jos piliečiai galėtų turėti Lietuvos ir kitų valstybių pilietybes ?

Turime pripažinti, kad ne kiekvienas pilietis, atėjęs balsuoti į referendumą, supranta, kas yra tas konstitucinis įstatymas. Kokią įtaką gimstant įgytos pilietybės išsaugojimas turi Lietuvos ateičiai – taip pat labai svarbus visuomenės diskusijos aspektas. Pasikeitus geopolitinei situacijai, keičiasi ir žmonių gyvenimai. Esame maža tauta, todėl turime stengtis išsaugoti kiekvieną savo pilietį, suteikiant jam galimybę bet kada vėl pasirinkti gyventi Lietuvoje, grįžti su šeima ir neturėti problemų dėl to, kad kažkada dėl tam tikrų aplinkybių atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. Pasas ir yra tas pagrindinis ryšys su Valstybe.

Taip pat turime suvokti, kad Lietuvos pilietybę turintis ir užsienyje gyvenantis asmuo ir savo vaikus registruoja Lietuvos piliečiais – šitaip užtikriname lietuvių tautos jei ne augimą, bent jau išsaugojimą. Kur tie vaikai ateityje gyvens ir kaip save pasaulyje matys, iš dalies priklauso ir nuo to, ar jiems bus sudarytos galimybės išlikti dalimi Lietuvos esant jos piliečiais.

Viešų diskusijų šiomis temomis vis dar labai trūksta. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kartu su savo partneriais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, „Global Lithuanian Leaders“, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija kovo 30 dieną Vilniuje rengia forumą tema „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę – kokia nauda Lietuvai“.

Dalia Henke. PLB XVII Seimas, 2022 m. S. Čiapo nuotr.

 Kokios kitos strateginės kryptys, kuriomis naujai išrinkta PLB valdyba dirbs toliau?

Lietuvybės ir tapatybės stiprinimas bei lituanistinis švietimas – tai prieš 65 metus įkurtos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pamatas, aktualus ir šiais laikais. Sėkmingas lituanistinių mokyklų visame pasaulyje gyvavimas ir naujų kūrimasis yra stabilus pagrindas stiprinant lietuvišką tapatybę, perduodant lietuviškas tradicijas vaikams. Lietuvių kalbos, mūsų tradicijų mokymas užtikrina, kad diasporoje gimę ir gyvenantys vaikai jaustų ryšį su Lietuva ir matytų joje savo vietą.

Solidarumo su Ukraina palaikymas ir stiprinimas – dar viena PLB valdybos veikimo kryptis. Jau nuo 2014 metų palaikome Ukrainą, rašydami įvairias rezoliucijas ir teikdami visokeriopą pagalbą. Lietuvių bendruomenės įvairiuose kraštuose teikia politinę, visuomeninę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai, visapusišką pagalbą karo pabėgėliams ir nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Dezinformacijos bei melagienų apie karą atskleidimas yra taip pat svarbus, solidarizuojantis su karo niokojama Ukraina. Labai dažnai toji pagalba yra labai praktiška: lietuviai, vis dar mokėdami rusų ir tos šalies, kurioje gyvena, kalbas, pabėgėliams iš Ukrainos padėjo ir tebepadeda vertėjaudami ar pagelbėdami susigaudyti naujosios šalies situacijoje.

Neseniai baigėme pinigų rinkimo akciją, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos Ukrainoje likusioms lietuvių šeimoms. Iš viso surinkta virš trijų tūkstančių JAV dolerių, kartu su Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininke svarstoma, kaip geriau lėšas paskirstyti. Labai skirtingi poreikiai: vienam reikia įsigyti vaistų, kitam – susimokėti už šildymą.

Lietuvos saugumas ir mūsų susitelkimas dieną X, jeigu karas išplistų už Ukrainos ribų – dar viena strateginė kryptis. Jau dabar įvairiose, ypač arčiau Ukrainos esančiose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, justi, kad vis sunkiau pabėgėliams surasti gyvenamąją vietą, tenka glaustis pas pažįstamus ar tolimus gimines.

Jeigu šeimoms reikėtų palikti Lietuvą, pirmiausia pagalbos ranką ištiestų diasporoje susitelkę lietuviai, ieškodami savo tautiečiams būsto, vertėjaudami, savo gyvenamosiose valstybėse siekdami politinio palaikymo Lietuvai etc. Mūsų tikslas yra sukurti aiškią strategiją, kokie veiksmai būtų reikalingi dieną X, ją paskleisti tarp lietuvių bendruomenių, kad reikalui esant visi žinotume, ką būtina padaryti. Kitaip tariant, turime būti pasiruošę suteikti humanitarinę ir kitokią pagalbą Lietuvai ir pabėgėliams iš Lietuvos.

Dar viena darbo kryptis – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės tvarumas ir stipri PLB būstinė Lietuvoje. Nuo 1993 metų turime savo atstovybę LR Seimo trečiuosiuose rūmuose. Nuo 2009 metų neatlygintinai pareigas ėjusią atstovybės vadovę Vidą Bandis neseniai pakeitė socialinės ir ekonominės politikos ekspertė, visuomenės veikėja, buvusi Prezidento Valdaus Adamkaus patarėja Skirma Kondratas.

Šios pareigos yra itin svarbios PLB, nes būtent per atstovybę Vilniuje įgyvendinami projektai, palaikomi ryšiai su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, dalyvaujama diasporai aktualiuose posėdžiuose bei diskusijoje, bendradarbiaujama su Seimo ir Vyriausybės nariais. Mūsų užduotis yra užtikrinti, kad šis tarsi tiltas tarp diasporos ir Lietuvos užtikrintų geresnį lietuvių bendruomenių interesų atstovavimą įvairiose Lietuvos institucijose. Kartu su PLB valdybos nariais intensyviai dirbama ir dviejose komisijose: LR Seimo ir PLB komisijoje ir Lietuvos diasporos reikalų koordinacinėje komisijoje. Čia svarbu paminėti, kad kitų šalių diasporos, pavyzdžiui, latvių ar airių, tokio darbo su Seimu ir Vyriausybe formato neturi. Taigi čia matome labai didelį potencialą.

Kokie didžiausi renginiai laukia pasaulio lietuvių 2023 metais? 

Iš tiesų laukia gražus jubiliejus. 65 metų PLB gyvavimo proga žadama pastatyti Vienybės angelą Trakų Angelų kalvoje. Jo projektas jau žinomas, dabar renkamos lėšos jam įgyvendinti. Data jau irgi numatyta – rugpjūčio 3 dieną planuojamas atidarymas. Paskui iki rugpjūčio 6 dienos Palangoje vyks Pasaulio lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų lyderių suvažiavimas, kurio metu bus diskutuojama aktualiais diasporos klausimais.

Birželio 14–20 dienomis vyks septynioliktasis Lietuvių pasaulio jaunimo kongresas Bostone, vėliau persikelsiantis į Kanadą, o uždarymas vyks Monrealyje. Tai renginys, iš kurio išauga nauji PLB bendruomenės lyderiai. Įdomu, kad tradiciškai tokie kongresai leisdavo jauniems lietuviams susirasti vienam kitą, susipažinti, gal net sukurti šeimą.

Tradicinis lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“ šių metų rugsėjį vyks egzotiškoje šalyje. Vaikai, jų mokytojai, tėvai ir bendruomenės kviečiami apsilankyti Egipte.

Vasario mėnesį vyks pirmosios Azijos lietuvių bendruomenių sporto žaidynės.

Vokietijoje, Hiutenfelde, kur ir įsikūrusi garsioji Vasario 16-osios gimnazija, rugsėjo 14–17 dienomis vyks Europos kultūros dienos, kur susitiks lietuviški chorai ir šokių kolektyvai. Tai bus savotiškas pasiruošimas jubiliejinei 2024 metų Dainų šventei, kuriai sukaks 100 metų.

Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: PASAULIOLIETUVIS.LT

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.

PLB pirmininkė Dalia Henke sveikina pasaulio lietuvius šv. Velykų proga

PLB valdybos kreipimasis į Rusijos ir Baltarusijos lietuvius

Dar neužgijus Antrojo pasaulinio karo žaizdoms, Europoje atsivėrė naujas karas. Taiki ir suvereni Ukraina pirmoji turi atlaikyti Rusijos agresijos antpuolį. Gatvėse ir rūsiuose žūsta vaikai, moterys, seneliai.

Ar jūs žinote kas vyksta Ukrainoje? Ar žinote, kad Putinas, padedant Lukašenkai, pradėjo karą? Rusija įsiveržė į Ukrainą. Rusijos armija griauna Ukrainos miestus, sprogdina gyvenamuosius namus, mokyklas, žudo civilius gyventojus. Vaikus ir suaugusius. Ukrainiečiai priešinasi invazijai ir didvyriškai gina savo  žemę.
Kremlius deda visas pastangas, kad nesužinotumėte visos tiesos apie apšaudomus civilinius objektus (mokyklas, vaikų darželius, ligonines, gyvenamuosius namus) ir žudomus civilius gyventojus – vaikus ir suaugusius.

Rusijos žiniasklaidos priemonėms nurodyta nevartoti tokių sąvokų kaip „karas“ ir „puolimas“ Rusijos invazijai į Ukrainą apibūdinti, o nepriklausomos žiniasklaidos kanalų, galinčių objektyviai nušviesti informaciją, neliko. Laisva ir nepriklausoma Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida užgniaužta.

Netikėkite tuo, ką pasakoja ir rodo per Rusijos valstybinės žiniasklaidos kanalus apie vykstantį karą Ukrainos žemėje. Prezidento Vladimiro Putino režimas siekia kontroliuoti pateikiamą informaciją apie karą ir beprecedentes Vakarų šalių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą pasekmes.
Netikėkite skleidžiamu melu, kad Rusijos armija atėjo išvaduoti ukrainiečių. Netikėkite absurdiškais teiginiais, kad neva Ukrainą valdo „naciai ir narkomanai“, paklūstantys NATO reikalavimams ir vykdantys rusakalbių „genocidą“.

Dalinkitės šia informacija ir pasakokite savo draugams ir pažįstamiems, kad Rusija skelbia melagingą informaciją.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba

————————————————————————————–

————————————————————————-

Šiame vaizdo įraše (5 min.), kaip atpažinti melagingą informaciją: