Tag Archive: Pasaulio Lietuvių Bendruomenė

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė dėkoja tautai už antrą pilietiškumo bangą

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdyba dėkoja Lietuvos piliečiams už aktyvų dalyvavimą Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. 

Balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume atėjo seniai nematytas žmonių skaičius – beveik 60 proc. balso teisę turinčių piliečių. Tai rodo stiprų Lietuvos piliečių sąmoningumą ir tai, kad pilietybės išsaugojimo klausimas jiems yra labai svarbus.

Už pilietybės išsaugojimą balsavo gerokai daugiau nei 1 milijonas piliečių (galutinius skaičius sužinosime gegužės 18 d. baigus skaičiuoti užsienyje gautus balsus). Nors šių balsų neužteko pakeisti Konstitucijos 12 straipsniui, tokiu būdu leidžiant išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, priėmusiems kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, PLB mano, kad į piliečių išreikštą valią turi būti įsiklausyta.

PLB valdyba dėkoja visoms Lietuvos Respublikos (LR) institucijoms, inicijavusioms ir parėmusioms siekį spręsti pilietybės išsaugojimo klausimą: LR Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai, LR Seimo nariams ir kandidatams į prezidentus, palaikiusiems šią iniciatyvą ir pasisakiusiems už pilietybės išlaikymą. 

Reiškiame didžiulį dėkingumą visoms lietuvių bendruomenėms, aktyvistams ir savanoriams, kurie aukodami savo laiką ir asmenines lėšas padėjo skleisti žinią apie pilietybės išlaikymo svarbą ir siekti šios pilietiškumo pergalės. Mūsų jėga yra vienybė.

Apgailestaujame, kad ne visi užsienyje gyvenantys LR piliečiai galėjo įgyvendinti savo pilietinę pareigą. Dėl pašto tarnybų darbo ypatumų ir didelių atstumų kai kuriose šalyse tautiečių iki šiol nepasiekė balsavimo biuleteniai arba išsiųsti sugrįžo atgal. Dėl įvairių su balsavimu paštu susijusių nesklandumų 2024 m. gegužės 12 d. rinkimų metu Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ ir visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ kartu kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, Seimo kanceliariją ir Užsienio reikalų ministeriją.

„Koks bus tolesnis pilietybės išsaugojimo klausimo likimas, kaip traktuoti tų piliečių, kurie pasisakė  jau antrą kartą „už“, valią – o tai yra didžiulis skaičius žmonių, gerokai virš milijono. Jų negalima nubraukti. Tai yra skaičius, kuris reiškia rimtą signalą esamiems ir būsimiems politikams ir valstybės vadovams. Prezidentą išrinksime gegužės pabaigoje, o rudenį laukia  LR Seimo rinkimai. Visiems dabartiniams ir būsimiems Seimo nariams yra duotas svarbus mandatas kuo greičiau spręsti šį klausimą ir plėsti atskirus atvejus, ką mini LR Konstitucija. Kiekvienas pasas yra ne tik teisinis dokumentas, bet ir žmogaus likimas“, – sako PLB pirmininkė Dalia Henke.

Nuo 2006 metų pilietybės išsaugojimo svarbą pabrėžianti PLB iškart po išankstinių referendumo rezultatų ėmėsi tolesnių veiksmų, siekdama išspręsti pilietybės netekimo problemą. PLB atstovai jau konsultavosi su teisininkais, o gegužės 15 d. susitiko su Seimo nariais ir visų frakcijų atstovais, su kuriais aptarė referendumo rezultatus ir tolesnius žingsnius, sprendžiant pilietybės praradimo problemą. 

Seimo narių yra prašoma susivienyti ir į Pilietybės įstatymą įtraukti dar vieną siaurą išimtį, kurioje bus nurodyta, kokiais atvejais žmogus, priėmęs kitos šalies pilietybę, galės išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.

Susitikimas vyko gyvai II Seimo rūmuose Spaudos konferencijų salėje. Transliacija galite peržiūrėti čia. 

PLB yra 1958 metais JAV įsteigta didžiausia išeivijos skėtinė organizacija, vienijanti lietuvių bendruomenes 55-iose pasaulio šalyse. 

Parengė: PLB Viešųjų ryšių komisijos narė Ana Vengrovskaja

Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo artėjant – ką svarbu žinoti?

2024-ieji Lietuvai bus svarbių pasirinkimų metai – laukia ne tik LR Prezidento, Europos parlamento ir LR Seimo rinkimai, bet ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimą apibrėžiančio LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo. Jis vyks kartu su Prezidento rinkimais gegužės 12 d. ir nulems, ar kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę įgyjantys lietuviai galės išsaugoti Lietuvos pasą. Kodėl šis klausimas yra svarbus Lietuvai?

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad referendumu bus mėginama išspręsti ilgametę problemą, kai lietuviai, po 1990 m. kovo 11 d. įgiję kitos šalies pilietybę, netenka Lietuvos piliečio statuso.

Lietuva kasmet praranda maždaug po 1000 piliečių

Tai dabar numato LR Konstitucijos 12 straipsnis, kuris iš esmės ir įtvirtina draudimą Lietuvos piliečiams, susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms ir priėmus kitos šalies pilietybę, išsaugoti Lietuvos. Konstitucinės teisės ekspertų teigimu, ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu. „Dėl to kasmet Lietuvos pilietybę praranda daugiau kaip 1000 asmenų. 2019 m. vykusio referendumo metu didžioji dalis aktyvių Lietuvos piliečių pasisakė, kad tokia situacija jiems nėra priimtina, o Lietuvos pilietybės iš mūsų tautiečių atėmimas vien dėl to, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jie priėmė kitos šalies pilietybę, yra neteisinga praktika. Deja, tačiau beveik milijono balsų už Konstitucijos straipsnio keitimą nepakako, nes referendumu spręsti keliamo klausimo priėmimo kartelė yra itin aukšta. Laukia antrasis bandymas, kuris, labai tikiuosi, bus sėkmingas.“, – sako D.Henke.

Daugiau piliečių – daugiau galimybių Lietuvai

Anot pašnekovės, pilietybės išsaugojimo klausimas yra svarbus ne tik lietuvių išeivijos atstovams, kuriuos draudimas turėti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę tuo pat metu paveikia tiesiogiai, bet ir visai lietuvių tautai, jos ateičiai, nes dabartinės demografinės tendencijos lemia nuolat mažėjantį Lietuvos piliečių skaičių, kurie pilietybę įgauna gimimu.

„Esame likusi viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios pilietybė prarandama paprasčiausiai įgijus kitos šalies pilietybę. Taip silpniname savo valstybę, nes kuo Lietuvos piliečių bus daugiau, kuo jie bus plačiau pasklidę ir labiau girdimi, tuo stipresni ir saugesni būsime, tuo daugiau galimybių Lietuvai atsivers.

Pavyzdžiui, JAV ir Lietuvos pilietybę turintys lietuviai turi daug daugiau galimybių daryti įtaką mūsų šaliai svarbiems politiniams procesams už Atlanto nei turintys tik lietuvišką pasą. Taigi – tai ir mūsų šalies politinės įtakos klausimas. Dėl dabartinio požiūrio į pilietybę šioje srityje prarandame galimybes“, – įsitikinusi D.Henke.

Pribrendo metas pokyčiams?

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės manymu, Lietuva yra per maža valstybė, kad galėtų lengva ranka atstumti savo piliečius – kad ir kur jie gyventų ar kokią pilietybę – jei tik ji nėra nedraugiškų šalių – beįgytų. Net ir gerokai didesnės valstybės sau to neleidžia ir brangina visus savo piliečius.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė pateikia Lenkijos pavyzdį – pačioje Lenkijoje gyvena beveik 40 mln. gyventojų, dar pusė tiek – diasporoje. Ir Lenkijos valstybės įstatymai saugo kiekviena lenką, kad lenkai gyvendami svetur išsaugotų Lenkijos pilietybę.

„Tai rodo tam tikrą valstybės požiūrį į savo piliečius, jų vertinimą. Tačiau Lietuvoje šio klausimo per 30 nepriklausomybės metų vis dar nesugebėjome išspręsti. Tai yra liūdna, nes, kaip bebūtų, pilietybė yra svarbiausias žmogaus ryšys su savo valstybe, o su daugybe savo tautiečių šį ryšį nutraukiame. Kai buvo formuluojamos su pilietybe susijusios Konstitucijos nuostatos, situacija turbūt labai skyrėsi nuo dabartinės, tad yra suprantamas svarbiausio šalies dokumento autorių atsargumas ir konservatyvus požiūris į pilietybę. Visgi šiuo metu situacija yra gerokai pasikeitusi, o dėl pasenusios nuostatos Lietuva kasmet praranda daugybę savo piliečių. Tą reikia keisti“, – sako D.Henke.

Pašnekovė pažymi, kad šiuo metu jau yra apie 50 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie pagal dabar galiojančias išimtis turi Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes.

Kokie dažniausiai keliami klausimai, susiję su pilietybės išsaugojimu?

Visgi pilietybės išsaugojimo klausimas daliai visuomenės kelia ir tam tikrų abejonių bei nuogąstavimų. Pilietybė reiškia tam tikrus įsipareigojimus šaliai, tad keliamas klausimas, kuriai šaliai dvi ar daugiau pilietybių turintis asmuo teiktų pirmenybę potencialių ginčų ar šalių interesų susikirtimo atveju, kurioje valstybėje atliktų karinę tarnybą, jei tokia pareiga kiltų?

Jei šalys tarpusavyje turėtų nesutarimų tam tikrais klausimais, o kitą pilietybę įgijęs, kartu turėdamas ir Lietuvos, asmuo galėtų dalyvauti abiejų valstybių politiniame gyvenime – kurios poziciją palaikytų?

Pilietybės išsaugojimo skeptikai taip pat apeliuoja į bendrą pilietybės instituto prasmę ir reikšmę. Pagrindu pilietybei, pagal vieną iš požiūrių, galima būtų laikyti realų ir apčiuopiamą asmens dalyvavimą valstybės socialiniame, ekonominiame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. Pagal tokį suvokimą, vien tik lietuviškos šaknys automatiškai Lietuvos pilietybės negarantuoja – jei lietuvis pasirenka gyventi, dirbti ir įvairiais kitais būdais susisieti su kita šalimi, jai įsipareigoti įgydamas tos šalies pilietybę, o savo gimtinei paprasčiausiai jaučia nostalgiją ar meilę – kad ir koka stipri ji bebūtų – tai dar nėra pakankamas pagrindas Lietuvos pilietybei išsaugoti.

Tokios pozicijos šalininkai teigia, kad galimybė išsaugoti pilietybę D. Henke minimų demografinių problemų nespręstų, o paprasčiausiai jas maskuotų didesniu kiekiu Lietuvos piliečių „ant popieriaus“, kurie realiai gyvena, dirba, vartoja, moka mokesčius, kuria šeimas ir socialinius ratus, balsuoja, kur nors Norvegijoje ar JAV, tačiau stalčiuje taip pat turi Lietuvos pasą. Jis, Konstitucijos keitimo oponentų manymu, nėra savaime suprantama duotybė ar teisė, ne simbolinį, o labai konkretų faktinį ryšį su šalimi liudijantis, dokumentas, todėl neturėtų tapti vertingu suvenyru ar paprasčiausiai „planu B“.

Klausimas bus sprendžiamas referendume

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę.

Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Lietuvos piliečiams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Toks pakeitimas pagrindiniame šalies įstatyme suteiktų galimybę išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

Daugiau informacijos apie referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo www.referendumas2024.lt

Šaltinis: https://lietuva.lt/

Lietuvybė, pilietiškumas ir solidarumas – 65-ąjį jubiliejų mininti PLB Palangoje nusibrėžė ateities gaires

Tris dienas Palangoje posėdžiavę Pasaulių Lietuvių Bendruomenės lyderiai nubraižė gaires, kuriomis toliau žada sekti 65-erių metų jubiliejų šiemet mininti PLB. 55-ias lietuvių bendruomenes įvairiuose pasaulio kraštuose vienijančios organizacijos planuose – tolesnė plėtra ir lietuvybės puoselėjimas atokiausiuose pasaulio kampeliuose. Aptarti ir nauji iššūkiai, tokie kaip diasporos indėlis stiprinant šalies saugumą ir parama Ukrainai bei artėjantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Prisidėti sprendžiant šį diasporai aktualų klausimą pažadėjo ir suvažiavime dalyvavę Lietuvos merai. Pasaulio lietuviai džiaugėsi iš Palangos parsivežę solidarumo ir patriotiškumo jausmą bei įkvėpimą toliau dirbti vardan Lietuvos.

Neringa BUDRYTĖ

Į Palangą ir Kretingą per Trakus, Ruklą iš 5 žemynų

PLB jubiliejui skirtas suvažiavimas prie Baltijos jūros, į Palangą, sukvietė lietuvius iš 5 žemynų ir 30 pasaulio šalių.  PLB pirmininkė Dalia Henke juokavo, kad Palangoje susirinko ir visa Lietuva, nes susitikti su pasaulio lietuviais atvyko 9 šalies savivaldybių vadovai ir kitų Lietuvos valdžios institucijų atstovai.

Jubiliejinis minėjimas prasidėjo iškilmingai Trakuose skulptūros „Pasaulio lietuvių angelas“ atidengimu Angelų kalvoje dalyvaujant kun. Antanui Saulaičiui ir įvairiems garbingiems svečiams, iškilmes lydėjo Oslo lietuvių folkloro ansamblio „Gabija“ dainos. Taip įprasminta padėka tautai diasporoje ir čia, Lietuvoje, už mūsų susitelkimą, bendrą darbą ir diasporos nuopelnus Lietuvai praeityje, dabartyje. Tegul tai primena, kad turime dirbti kartu dabar ir vienytis ateityje „vardan tos …“

Tris tolimesnes renginių ir diskusijų kupinas dienas krašto bendruomenių lyderiai, jaunimo sąjungų pirmininkai ir PLB valdybos nariai kalbėjosi apie šios lietuvius pasaulyje vienijančios organizacijos ateities tikslus, strategines kryptis ir svarbiausius šių dienų iššūkius.

Pabrėžta, kad 1958 m. Niujorke įkurtos, lietuvius vienijančios organizacijos misija lieka ta pati, tačiau keičiantis situacijai pasaulyje įgyja naujų formų. Prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo daug prisidėjusi diaspora vėl raginama telktis ir solidariai remti Ukrainą, prisidėti prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo.

„Neatsitiktinai parinkome šį suvažiavimą ir PLB valdybos 2022–2025 m. kadenciją apibrėžiantį ir įprasminantį šūkį: „Už lietuvybę, pilietiškumą ir solidarumą!“ Tiek dabar ir ateityje PLB lieka aktualus lietuvybės puoselėjimas, mūsų tradicijų, kalbos išsaugojimas – nesvarbu, kokiomis formomis: tai ir lituanistinis švietimas, ir tautinių šokių kolektyvai, chorai, skirtingų lietuviškų klubų veikla.

Na, o šių dienų geopolitinių pasaulio įvykių kontekste vėl tapo svarbi solidarumo misija ir įsipareigojimas tiek Lietuvai, jeigu ateitų ta nelemta diena X ir vėl reikėtų ginti mūsų šalį, tiek Ukrainai, kad ji pagaliau laimėtų šį baisų genocidinį Rusijos karą. PLB yra kaip tarpininkas ir laidininkas bei koordinatorius šiems tikslams pasiekti“, – pabrėžė D. Henke. Reikšmingas įvykis PLB pirmininkei buvo apsilankymas Rukloje įsikūrusiame Lietuvos kariuomenės padalinyje: „Džiugu, kad turėjome galimybę Lietuvos kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio kvietimu lankytis Lietuvos kariuomenės padalinyje Rukloje, čia galėjome geriau suvokti ir suprasti Lietuvos ir NATO sąjungininkų sąveiką, arčiau ją pažinti ir net „prisiliesti“ prie Lietuvos galios.“

Tartasi dėl paramos Ukrainai ir būsimo referendumo

Gerąja patirtimi, kaip diaspora gali padėti Ukrainai, suvažiavime dalinosi bene daugiausia paramos surinkusios JAV lietuvių bendruomenės lyderiai. Paramos rinkimą koordinuojantis Arvydas Urbonavičius skaičiavo, kad Amerikos lietuviai per įvairias iniciatyvas Ukrainai iš viso jau yra paaukoję apie 10 milijonų dolerių. Pasak A. Urbonavičiaus, dar karo pradžiojeJAV lietuvių bendruomenė pasirinko bendradarbiauti su Kaune veikiančia ne pelno siekiančia organizacija „Saulės smiltys“ ir šis sprendimas labai pasiteisino.

„Mes, kaip JAV lietuvių bendruomenė, pasidalinome savo patirtimi, kaip mes darom, ką darom. Ši parama renkama per JAV veikiančias lietuvių bendruomenes. Žinoma, prašome ne tik lietuvių paremti, bet visų, kas gali paaukoti. Tą pačią dieną, kai sužinojome, kad vyksta karas, kaip organizacija supratome, kad reikia kažką daryti, kad reikia remti Ukrainą, nes čia bus ilgam. Jau antrą-trečią karo dieną pradėjome rinkti pirmąją pagalbą, pradėjome nuo miegmaišių, nes galvojome apie civilius žmones, kad bus begalės pabėgėlių, kurie paliks namus.

Tai buvo spontaniška idėja, paskui nurimome, pradėjome planuoti, kas būtų naudingiau, ir sugalvojome gegužę padaryti labdaringą koncertą Čikagoje, per viena vakarą tuomet susirinkome 60 000 dolerių. Nuo tada pradėjome bendrauti su organizacija „Saulės smiltys“ ir nenorime blaškytis“, – pasakojo JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas A. Urbonavičius.

Daug dėmesio suvažiavime buvo skirta ir diasporos diskusijai su Lietuvos savivaldos atstovais. Tartasi, kuo išeivija galėtų prisidėti prie Lietuvos regionų vystymosi, kaip paskatinti tautiečius grįžti iš emigracijos ir kokiu būdu savivalda galėtų padėti spręsti pasaulio lietuviams aktualius klausimus,  tokius kaip 2024 m. vyksiantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo.

„Atskiras dienos punktas buvo skirtas diskusijai su nesenai išrinktais merais, kur aptarėme Lietuvos regionų iniciatyvas, skirtas diasporai ir sugrįžimui skatinti. Jau įprasta, kad vis tebekalbame apie gimstant įgytos pilietybės išsaugojimą. Šis klausimas labai svarbus Lietuvos ateities raidai, norit išlaikyti ryšius su savo piliečiais, nes pasas ir yra pagrindinis ryšys su valstybe“, – kalbėjo D. Henke.

Įkvėpė telktis darbams

Diasporos lyderius ypač svetingai priėmusi Palanga suvažiavimo dalyviams ne tik padovanojo Baltijos jūros bangų kvapą, nostalgijos kupinus saulėlydžius, bet ir priminė lietuviškas tradicijas. Birutės parko Skautų slėnyje miesto savivaldybė ir jos meras Šarūnas Vaitkus surengė įspūdingą vakaronę po rugpjūčio dangumi. Iš tolimiausių pasaulio kampelių suvažiavusius lietuvius prisiminti tautinių šokių ir dainų pakvietė Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“, o tradiciniais valgiais nukrautas stalas priminė, kokios turtingos Lietuvos garstronominės tradicijos.

Suvažiavimo dalyviai pasakojo iš Palangos išsivežę ne tik prisiminimus bei vienybės jausmą, bet ir stiprų motyvacinį užtaisą toliau burti lietuvius savo kraštuose, kad visos šios tradicijos būtų išsaugotos.

Iš tolimosios Meksikos atvykusi Jolita Mikštaitė neslėpė, kad jų krašte dar nėra oficialios lietuvių bendruomenės, tačiau ją planuojama greitu metu įkurti ir taip prisidėti prie augančios PLB šeimos.  „Nors mūsų bendruomenė nėra oficialiai įregistruota, jau daugelį metų buriame Meksikoje gyvenančius lietuvius, skatiname puoselėti lietuvybę, tradicijas. Kasmet daugėja prisijungiančių talentingų įvairių sričių profesionalų, su kuriais planuojame įkurti bendruomenę ir prisijungti oficialiai prie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės. Dalyvauti renginiuose bei projektuose ir įgyvendinti seniai puoselėtą tikslą – įkurti mokyklėlę. Lietuva nėra žinoma šalis Meksikoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, tad dažnai tenka ne tik pasakoti apie šalį, bet ir parodyti žemėlapyje, kurioje pasaulio dalyje Lietuva yra. Kartais net įrodinėti, kad Lietuva nėra Rusijos dalis, kad lietuvių kalba nėra rusų kalba, kad mes turime savo religiją, kultūrą, papročius ir esame laisva šalis“, – apie iššūkius savo krašte pasakojo Meksikos lietuvė.

Planuose – naujos bendruomenės

Ypatingas vaidmuo suvažiavime skirtas ir jaunimui. Prieš šešis dešimtmečius PLB kūrė kitomis aplinkybėmis iš Lietuvos priversti išvykti tautiečiai, kuriems teko ypač svarbi misija Lietuvos laisvės byloje.

Diasporos jaunimo atstovai sako, kad senesnės kartos išeivijos nuopelnai jiems tarsi kelrodis, kaip nepamiršti Lietuvos ir dirbti vardan jos gerovės.

„Ir PLB, ir jaunimas turi vieną bendrą  tikslą – neužmiršti lietuvių kalbos, kultūros, palaikyti tradicijas, kad jos gyvuotų, kad tai išliktų ne tik tarp vyresnių žmonių, bet ir tarp jaunesnių, kurie dar tik mokosi apie šią kultūrą, kurie gimė ir augo svetur, – suvažiavimo įspūdžiais dalinosi į PLB valdybą paskirta PLJS atstovė Ingrida Vaznelytė. – Aš gimiau užsienyje, augau užsienyje, mokiausi lietuviškose mokyklose. Nuo pat mažų dienų su manimi buvo lietuviška vėliava, kalba, lietuviški šokiai, man visa tai taip įsipynė į gyvenimą, kad be viso to gyvenimo neįsivaizduoju. Lietuva nėra didelė šalis ir per jos kultūros bei kalbos puoselėjimą mums atsiveria labai daug vartų.“

Įkūrimo pradžioje jungusi 19-os kraštų bendruomenes, PLB šiuo metu vienija 55 lietuvių bendruomenes. Paskutinioji prisijungė Rumunijos lietuvių bendruomenė, o netrukus turėtų gimti dar dvi oficialios Meksikos ir Barbadoso bendruomenės. Plėstis ir jungti lietuvius net labiausiai nutolusiuose planetos kampeliuose – vienas iš kertinių PLB tikslų, nesikeičiantis net ir pasauliui globalėjant.

„Vienas iš PLB įsikūrimo tikslų jau prieš 65 metus ir buvo – vienyti už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir skatinti bendruomenių kūrimąsi pasaulyje. Tik organizacijose esame stiprūs, matomi ir galime padėti vieni kitiems. Ir po Lietuvos nepriklausomybės matome, kad lietuviai vis dar išvyksta į platųjį pasaulį skirtingais tikslais. Apsipratę ir įsikūrę svetur lietuviai vis dar buriasi į bendruomenes ir steigia lituanistines mokyklas, jeigu tokių dar nėra toje šalyje įkurta. PLB Plėtros ir tvarumo komisijos uždaviniai ir yra padėti lietuviams įkurti lietuvių bendruomenes patariant, o jau įsikūrusioms bendruomenėms –išsilaikyti arba vėl „prisikelti“, – apie organizacijos plėtrą kalbėjo D. Henke.

Suvažiavimo dalyviai taip pat aptarė galimybę 2024 m. organizuojamos Dainų šventės metu surengti Pasaulio lietuvių dieną ir išreiškė pageidavimą įtraukti PLB atstovą į Lietuvos kultūros tarybą. Atsisveikinant Palangos merui Š. Vaitkui perduota Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vėliava. Būtent Palangoje jau 2025 m. vėl susiburs sportuojanti Lietuvos diaspora.

Kretingos rajono mero Antano Kalniaus ir LR Seimo nario Antano Vinkaus rodomas išskirtinis dėmesys suvažiavimo dalyviams, ekskursija į Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kretingos apreiškimo vienuolyną, Kretingos muziejų, Žiemos sodą ir vakarienė, per kurią buvo degustuojami regioniniai patiekalai, dar labiau priartino prie Žemaitijos istorinių ištakų ir jos grožio.

 Suvažiavimą vainikavo įspūdingas Lietuvos nacionalinio kultūros centro choro koncertas Palangos kurhauze, skirtas pristatyti 2024 m. šimtmetį minėsiančią Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“. Pasaulio lietuviai Palangą paliko su ašaromis akyse, širdyje išsiveždami dar labiau išaugusią meilę Lietuvai ir jos tradicijoms.

Šaltinis: www.pasauliolietuvis.lt

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

PLB švenčia 65-metį: iššūkių diasporai netrūksta, o vaidmuo karo kontekste lieka itin svarbus

Šiemet Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) švenčia 65 metų jubiliejų. Oficialiai 58-ais praėjusio šimtmečio metais įsikūrusios organizacijos tikslai keičiasi – prieš Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę lietuviai išeiviai telkėsi tam, kad išsaugotų kalbą ir kultūrą bei nuolat pasauliui primintų apie mūsų šalies okupaciją. Po 1990 m. kovo 11-osios svarbiausio iššūkio nebeliko, tačiau atsirado nauji – PLB siekia nuolat stiprinti tiek pasaulio lietuvių bendruomenes, tiek pačią Lietuvos valstybę. Rusijos pradėto kruvino karo prieš Ukrainą kontekste diasporos vaidmuo ir vėl tampa kaip niekad svarbus. PLB 65-čio proga kalbiname PLB pirmininkę Dalią Henke, diasporos tyrėją Iloną Strumickienę ir Australijos lietuvių bendruomenės vadovę Rasą Mauragienę.

Ana VENGROVSKAJA

Šiemet Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) švenčia 65 metų jubiliejų. Oficialiai 58-ais praėjusio šimtmečio metais įsikūrusios organizacijos tikslai keičiasi – prieš Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę lietuviai išeiviai telkėsi tam, kad išsaugotų kalbą ir kultūrą bei nuolat pasauliui primintų apie mūsų šalies okupaciją. Po 1990 m. kovo 11-osios svarbiausio iššūkio nebeliko, tačiau atsirado nauji – PLB siekia nuolat stiprinti tiek pasaulio lietuvių bendruomenes, tiek pačią Lietuvos valstybę. Rusijos pradėto kruvino karo prieš Ukrainą kontekste diasporos vaidmuo ir vėl tampa kaip niekad svarbus. PLB 65-čio proga kalbiname PLB pirmininkę Dalią Henke, diasporos tyrėją Iloną Strumickienę ir Australijos lietuvių bendruomenės vadovę Rasą Mauragienę.

Suvažiavime Palangoje akcentuos ateities planus

Paminėti PLB jubiliejui bus skirti du pagrindiniai įvykiai. Rugpjūčio 3 d. Angelų kalvoje Trakų rajone bus iškilmingai atidengtas Pasaulio lietuvių angelas. Ši tautodailininko Sauliaus Lampicko 8 metrų aukščio skulptūra simbolizuos pasaulio lietuvių vienybę ir taps dovana visai diasporai už vertingą įdirbį puoselėjant tautiškumą ir pilietiškumą.

Iškart po renginio dalyviai išvyks į PLB ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos lyderių suvažiavimą, vyksiantį Palangoje iki rugpjūčio 6 d. Suvažiavime dalyvaus diasporos ir svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų atstovai.

Pasak PLB pirmininkės Dalios Henke, suvažiavimo susitikimai koncentruosis ne į bendruomenės istorija, o į ateities viziją ir aktualijas.

„Nors suvažiavimas yra skirtas PLB 65 metų jubiliejui, mažiau akcentuosime istoriją. Refleksijai, kas yra PLB, ką nuveikė, bus skirta paskutinė diena. Daugiau diskutuosime apie dabartį ir apie ateitį: kaip stiprinti lietuvių bendruomenes, kaip ir kokiose srityse daugiau sąveikauti su Lietuva. Pakelsime Lietuvos pilietinio pasipriešinimo temą, kuri daug metų gulėjo stalčiuose, nes nebebuvo reikalinga. Kalbėsime apie tai, kaip kovoti su dezinformacija ir, jeigu ateitų diena „X“, kaip turėtų veikti diaspora”, – sako D. Henke.

Su nepriklausomybe budėjimas už Lietuvą tik prasidėjo

Pasak PLB vadovės, keičiantis Lietuvai ir pasauliui PLB nuolat iškyla nauji uždaviniai. Ji išskiria gimtosios šalies – Lietuvos ir lietuvių bendruomenių užsienyje stiprinimą.

„Atrodo, kad daugiau nei prieš 30 metų Lietuva tapo nepriklausoma. Būtų galima manyti, kad lietuvių bendruomenės nebesikuria, visi grįžta į Lietuvą, bet tai netiesa. Iki Lietuvos nepriklausomybės PLB buvo sujungusi maždaug 20 bendruomenių, o dabar jų jau yra 55. Todėl vizija, tikslas žvelgiant į ateitį yra stiprinti visas šitas susikūrusias bendruomenes ir instituciškai tiesti tiltus su Lietuva”, – sako nuo 2015 m. PLB vadovaujanti D. Henke.

Nuo 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą, PLB visokeriopai palaikė Ukrainą, o prasidėjus plataus masto karui bendruomenės palaikymas dar labiau sustiprėjo, buvo renkamos lėšos Ukrainoje gyvenantiems lietuviams. Pasak PLB vadovės, Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą kontekste ypač svarbu kovoti su dezinformacija ir siekti, kad Lietuvos vardas pasaulyje būtų pateikiamas teisingai.

„Lietuva nepriklausoma – taip, bet ją reikia visokeriopai stiprinti. Karo Ukrainoje kontekste pamatėme, kad mūsų nepriklausomybę turime ginti ir saugoti. Skautiškai pasakysiu: mes budime, laukiame visokių dezinformacijos atakų. Turime stebėti, kad Lietuvos vardas pasaulyje nebūtų perteiktas kaip nors neteisingai. Tai yra budėjimas už Lietuvos laisvę, demokratiją ir nepriklausomybę. Jis su nepriklausomybe tik prasidėjo”, – sako pašnekovė.

Diasporos įnašas: nuo politinio lobizmo iki pinigų perlaidų

Prieš 65 metus įkūrus PLB, viena svarbiausių diasporos užduočių buvo politinis lobizmas. Užsienyje gyvenantys lietuviai buvo aktyvūs svarbiausių Lietuvai įvykių metu – skatino pasaulio šalis pripažinti 1918 m. atkurtą Lietuvos valstybę, Sovietų okupacijos metais nuolat priminė apie atimtą laisvę.

„Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, užsienio Lietuviai visame pasaulyje reikalavo iš savo šalių Lietuvos valstybingumo pripažinimo, teroro nutraukimo, sovietų kariuomenės išvedimo. Diasporos palaikymas buvo svarbus ir Lietuvai siekiant narystės NATO bei ES“, – per savo pranešimą Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo forume sakė humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė Ilona Strumickienė.

Mokslininkė pastebi, kad tiek per visą savo istoriją, tiek šiuo metu diaspora „nuoširdžiai rūpinasi, įvairiomis formomis padeda Lietuvai, ją remia ir reprezentuoja“. Pasak jos, be politinio lobizmo, išeiviai daro įtaką įvairioms kilmės krašto gyvenimo sritims – dažniausiai diasporos tyrėjų minima ekonominė pagalba, pirmiausia prisidedama piniginėmis perlaidomis ir siuntiniais, bet ir „investicijomis, pagalba jas pritraukiant, pačių įvairiausių veiklų ir sumanymų Lietuvoje finansavimu, naujų ekonomikos sričių plėtojimu“.

I. Strumickienė pažymi, kad lietuvių diaspora prisiima savanorišką ambasadoriavimo Lietuvai funkciją ne tik politinėje erdvėje, bet ir kasdienybėje, diaspora yra svarbi ir Lietuvos kultūros, mokslo, meno vystymuisi.

Tautiškumo išlaikymas kainuoja nemažai

I. Strumickienė apgailestauja, kad Lietuvoje gyvenantys piliečiai tik iš dalies žino apie diasporos įdirbį siekiant Lietuvos gerovės tiek istoriškai, tiek šiuo metu.

„Norėčiau, kad Lietuvos žmonės žinotų ir suvoktų daugiau. Mano nuomone, žinome labai mažai, vertiname labai mažai. Tai yra paradoksalu, nes didelė dalis visuomenės, beveik  kiekvienas, turime draugų ar giminaičių, kurie yra šiuolaikinės migracijos žmonės. Vis dėlto tos empatijos ir suvokimo trūksta“, – sako istorikė.

Pašnekovė pastebi, kad siekdami išlaikyti lietuvybę, užsienio lietuviai turi kasdien įdėti didelių pastangų, dažnai ir lėšų.

„Per vieną interviu pašnekovas klausė: „Lietuvoje būti lietuviu yra lengviausia – čia viskas lietuviškai, o ar suvokiat, ką reiškia išlaikyti lietuvybę užsienyje? Vien nuvažiuoti į šeštadieninę mokyklą ar į parapiją, renginį – turi aukoti savo laiką, energiją, miegą. O jei turi ir suorganizuoti?“ Sunku suvokti, kiek daug „paprastas“ tautiškumo išlaikymas jiems kainuoja”, – sako Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė.

Pasak tyrėjos, tautiečiams Lietuvoje būtų lengviau suprasti užsienio lietuvius per personalizuotas patirtis neformalios komunikacijos forma. Pavyzdžiui, keliaujant aplankyti užsienyje gyvenančius pažįstamus, apsistoti jų valdomuose viešbučiuose, papietauti lietuviškose restoranėliuose ir išgirsti tų žmonių istorijas.

Diaspora pratusi prie didelių misijų

I. Strumickienė pastebi, kad diaspora yra pratusi turėti labai didingus tikslus, pavyzdžiui, dešimtmečius ji kovojo už Lietuvos nepriklausomybės atgavimą.

„Diaspora yra pripratusi prie kažkokių didelių tikslų. Yra ta vadinamoji diasporos misija, kurią ji turėjo ypač po II pasaulinio karo. O dabar jos kaip ir nebėra, tai yra tokia tuštuma: ką čia dabar daryti? Susitikti savaitgaliais ir smagiai praleisti laiką – kažko trūksta. Toks jausmas, kad mūsų diaspora visada ieško to didesnio, kilnesnio tikslo“, – sako pašnekovė.

Jos manymu, šiuo metu svarbus iššūkis yra tautinio tapatumo išsaugojimas.

„Tai kainuoja žmogiškų pastangų, finansinių ir visokių kitų pasiaukojimų. Tai nėra nei paprasta, nei kažkokia smulkmenėlė, o didelis ir svarbus darbas, nes globalizacijos procesas veikia žmones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dėl to manau, kad nereikėtų jaustis blogai, kad šiuo metu nėra tos didelės misijos. Svarbu yra išlaikyti tinklą, ir, jeigu Lietuvai atsitiktų kažkokia bėda, kad diaspora galėtų reaguoti, prisimintų žinias, know how“, – sako I. Strumickienė.

Australijos lietuvė R. Mauragienė: visas gyvenimas sukosi apie lietuvybę

Australijoje gimusi lietuvė Rasa Mauragienė lietuvybės buvo apsupta nuo mažų dienų – karo metais emigravę jos tėvai tautiškumo išlaikymą skatino nuo vaikystės. Šiuo metu tautietė vadovauja Australijos lietuvių bendruomenei ir yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narė.

„Nuo pat vaikystės dalyvauju lituanistinėje veikloje. Mūsų visas gyvenimas vaikystėje sukosi apie lietuvybę. Lankėme australų mokyklas, bet, kai grįždavome namo, viskas buvo grynai apie lietuvybę. Aš augau tokioje šeimoje, kur visas gyvenimas virė apie lietuvių veiklą, nuo pat mažens priklausiau ateitininkams, vėliau skautams. Eidavau į visokius renginius, deklamavau per minėjimus, talentų vakarus, skambinau, akompanavau kitiems. Viskas virė aplink tą lietuvių bendruomeninį gyvenimą ir tas ir išliko visam gyvenimui”, – pasakoja R. Mauragienė.

Pašnekovė pastebi, kad Australijos lietuvių bendruomenės iššūkiai skiriasi nuo kitų šalių bendruomenių. Atstumai tiek nuo Lietuvos, tiek pačioje Australijoje tarp vieno regiono ir kito yra didžiuliai, o griežtos vizų išdavimo taisyklės lemia, kad naujai atvykstančių lietuvių yra mažai. Australija skaičiuoja nemažai trečios ar ketvirtos kartos lietuvių, kuriems išlaikyti tautinį tapatumą yra labai sunku, o kalbą – beveik neįmanoma.

„Mūsų iššūkiai – pirmiausia atstumas nuo Lietuvos, palaikyti gyvus ryšius yra tikrai sunku. Kitas iššūkis – kaip pritraukti naujai atvykusius, kad aktyviai dalyvautų bendruomenėse. Ir trečiasis – kaip galime susigrąžinti mūsų dingusią jaunimo kartą? Dauguma yra mišrios šeimos, kaip jiems išlaikyti lietuvių kalbą savo namuose? Tai yra labai sunkus iššūkis, kaip ir mano vaikų kartai, kurie kalba lietuviškai, bet yra sukūrę mišrias šeimas apie tą laiką, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, ir jau jų vaikai yra ta karta, kuriems lietuvybės nebūtinai reikia“, – dalijasi Australijos lietuvė.

Galėtų pasimokyti tautiškumo iš diasporos

A. Mauragienė pastebi, kad nors jos anūkai ir nebekalba lietuviškai, tačiau laiko save lietuviais ir mielai tęsia tėvų ir senelių įskiepytas tradicijas.

„Ketvirtoji karta – mano anūkai prarado kalbą tikrai. Bet jie visi domisi tradicijomis, noriai švenčia Kūčias, domisi valgiais“, – sako Australijos lietuvė.

Ji pastebi, kad pačioje Lietuvoje globalizacija kelia pavojų tautiškumo išlaikymui, šalies gyventojai tradicijų puoselėjimo galėtų pasimokyti iš užsienyje gyvenančių tautiečių.

„Lietuviai Lietuvoje gal ir yra šalies piliečiai, bet jie yra tiek perėję į globalizmą, praranda lietuvių tapatybę. Tai yra ne tik kalba, kuri yra labai svarbi dalis, bet yra ir mūsų papročiai, mūsų maistas, visa etnokultūra. „Ai, kam tas Kūčias daryt, einam į restoraną.“ Ir tas parodo, kad tie lietuviški papročiai dingsta. Vestuvės pasidarė visiškai vakarų vestuvės”, – apgailestauja R. Mauragienė.

Bendruomenių veikla keičiasi

Ilgus dešimtmečius lietuvių bendruomenių veikloje aktyviai dalyvavusi R. Mauragienė pripažįsta, kad didelis lūžis, tarsi identiteto krizė, nutiko po įvykio, kurio diaspora ilgai laukė ir tikėjosi – Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

„Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo mes lyg praradom tikslą, kodėl veikti? Aš esu ta karta, kuriai buvo įkalta: jūs, vaikai, turite kalbėti lietuviškai, išlaikyti lietuvių kalbą, nes Lietuvoj sovietai viską surusins. Jūs turit žinoti mūsų liaudies dainas, mokėti tautinius šokius. Mums buvo įkalta, kad išlaikyti lietuvybę yra mūsų pareiga, o atgavus nepriklausomybę lietuvybė lyg ir gali pati išsilaikyti“, – prisimena R. Mauragienė.

Pašnekovė pastebi, kad aktyviau veikia tos Australijos regionų bendruomenės, kuriose yra atvykusių iš Lietuvos (o ne gimusių Australijoje) tautiečių, jos manymu, į bendruomenių valdybas reikėtų pritraukti ir daugiau jaunimo.

„Mūsų veikla dabar pradeda pamažu keistis, kai kuriose bendruomenėse jie labai aktyviai viską bando jau naujoviškai daryti, kad būtų jaunimui įdomu. O kitose dar ne taip. Tai tose vietose, kur dabar daugiau atvykusių iš Lietuvos, ten matome didelius skirtumus, ten viskas pradeda kitaip veikti, daugiau renginių gamtoje ir panašiai“, – sako Australijos lietuvė.

Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkė teigia, kad vykstant Rusijos karui Ukrainoje išeiviams turėtų būti dar svarbiau dalyvauti lietuvių bendruomenių veikloje.

„Turime būti pasiruošę, kad – jei Lietuvai kas nors nutiktų – reaguotume savo kraštuose, kad padėtume. Svarbu, kad žmonės išlaikytų savo tapatybę išvažiavę iš Lietuvos. Ir Lietuvai svarbu tas gyvas ryšys su mumis. Yra tiek daug žmonių, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos po karo, jų palikuoniai, arba išvažiavę neseniai. Mes visi esame Lietuvos dalis”, – reziumuoja pašnekovė.

Suvažiavimo programa

Šaltinis: www.pasauliolietuvis.lt

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.

Brutalaus karo Ukrainoje metinės: Lietuvos diaspora pasauliui siunčia Ukrainos palaikymo žinią

Minint brutalaus karo Ukrainoje metines, Lietuvos diasporos bendruomenės įvairiuose pasaulio miestuose šiandien jungiasi prie gausių protesto akcijų. Nuo pat karo pradžios tvirtai susitelkusius išeivius Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ragina nesustoti ir remti Ukrainą iki jos pergalės dienos. Įvairių pilietinių iniciatyvų priešakyje atsidūrusi PLB valdybos narė, Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė įsitikinusi, kad diasporos indėlis šioje kovoje ypač svarbus. Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvai tapus ES ir NATO nare, atrodė, kad lietuvių išeivių puoselėtas pilietinis pasipriešinimas agresoriams tapo istorija, tačiau šiandien jis vėl labai reikalingas. Karo metinių išvakarėse duotame interviu I. Petraitytė-Lukšienė sako, kad karas tarsi subrandino lietuvių išeivių bendruomenes ir sustiprino suvokimą, jog kiekvienas esame atsakingas už savo šalies saugumą ir laisvę.

Neringa BUDRYTĖ

PLB.LT

Pusšimtį protesto akcijų Vokietijoje per šiuos karo metus surengusi lietuvė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Visuomeninių reikalų ir specialiųjų projektų komisijos pirmininkė Irma Pertraitytė-Lukšienė šiandien vėl stovės apsigaubusi Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis Miuncheno aikštėje. Aktyvi lietuvė iki šiol puikiai prisimena tragišką 2022-ųjų vasario 24-osios rytą. Nuo pat tos dienos jos įkvepiančios ir griežtos kalbos kiekvieną savaitę žadina Vokietijos visuomenę ir politikus.

Kaip pabrėžia pati Globalios Lietuvos apdovanojimu „Už telkiantį diasporos indėlį Ukrainos palaikymui“ įvertinta lietuvė, viešai pasakyti Ukrainą remiančią kalbą Vokietijoje išdrįstų ne kiekvienas. Visgi, garsiai kalbėti apie karą ir tikruosius agresorės rusijos tikslus būtina visame pasaulyje. Apie šiuos sudėtingus metus, diasporos indėlį remiant Ukrainą ir būtiną pasirengimą kovoti už Lietuvos laisvę I. Petraitytė-Lukšienė plačiau pasakoja „Pasaulio lietuviui“.

Nuo pat karo pradžios Lietuvos diaspora aktyviai įsitraukė į įvairias Ukrainos palaikymo akcijas savo šalyse. Organizavo protesto akcijas ir dalyvavo demonstracijose, rašė laiškus vyriausybėms, teikė humanitarinę pagalbą. Jūs pati buvote šios Lietuvos diasporos susitelkimo bangos priešakyje. Ar mėginote skaičiuoti, kiek per šiuos metus protestų akcijų suorganizavote, kiek kalbų pasakėte Miuncheno ir kitų miestų aikštėse? Gal Jūsų drąsa ir ryžtas tapo įkvėpimu kitiems?

Labai gerai atsimenu tą 2022 m. vasario 24-tosios rytą ir tą siurrealistinį jausmą, tarsi rusijos tankai būtų pervažiavę per Lietuvą. Teroristinės rusijos besibraunanti ir naikinanti karinė technika jautėsi labai arti. Kartu su Miunchene gyvenančiais ukrainiečiais rinkomės prie Bavarijos vyriausybės pastato, atvyko žiniasklaidos atstovai, keli ministrai nusileido žemyn pasikalbėti. Paskui ėjom prie rusijos konsulato. Nuo tos dienos kartu su ukrainiečiais iš Miuncheno ir Bavarijos protestuose dalyvauju kiekvieną savaitę visus metus ir kaskart sakau kalbas, perduodama mūsų, Lietuvos matymą ir suvokimą.

Galima suskaičiuoti, kiek prirašyta ir pasakyta kalbų per 12 brutalaus karo mėnesių. Mūsų nuolatinis aktyvumas šioms demonstracijoms užaugino didelį politinį svorį. Dėl paramos Ukrainai pasisakyti ateina ir Vokietijos Bundestago ar Europos Parlamento nariai, Miuncheno miesto tarybos nariai, Miuncheno saugumo konferencijos metu į mitingą pasisakyti atėjo Bundestago gynybos komiteto pirmininkė, šią mūsų demonstraciją rodė per BBC, per didžiuosius Vokietijos kanalus Bayerischer Rundfunk ar Tagesschau, per daugelį kitų Vokietijos ir kitų šalių kanalų.

Vis labiau į demonstracijas ryžtasi ateiti akademikai, universitetų profesoriai. Mobilizuojame vis daugiau tautinių bendruomenių. Palaikome tiesioginį kontaktą su Vokietijos visuomene. Visa tai yra didelis laimėjimas.

Visuomet buvote tokia pilietiškai aktyvi ar šią savybę paskatino įsitraukimas į lietuvių bendruomenės veiklą?

Jūs labai taikliai suformulavote klausimą. Būtent taip ir buvo, kad pilietinis aktyvumas pradėjo ryškėti tapus Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininke 2016 metais. Šios pareigos ir ši atsakomybė padarė manyje tarsi perversmą. Turiu segtuvą su padėkos raštais iš mokyklos laikų už mano kūrybinį ir visuomeninį aktyvumą. Vadinasi, sėkla jau buvo pasėta. Tačiau veiklos lietuvių bendruomenėje, su tuo susijusi didelė atsakomybė, bendruomenės ir valstybės ryšio suvokimas, didelės erdvės kūrybai išjudino mano kaip visuomenininkės sielą.

Kaip lietuvių bendruomenės ruošiasi paminėti karo metines savo šalyse? Daugelyje jų visuomenė tarsi priprato prie karo. Ar protestai vis dar sulaukia dėmesio?

Pripratimas ir nutilimas reikštų susitaikymą su rusijos vykdomu ukrainiečių tautos genocidu. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės puslapyje raginome šias metines matyti ne kaip sustojimą, o kaip dar vieną pradžią, kvietėme susitelkti dar vienai paramos Ukrainai bangai. Pas mus Miunchene vėl planuojama didelė tūkstantinė demonstracija, vėl sakysiu kalbą. Minėjime kalbės ir Europos parlamentaras Manfredas Weberis, taip pat Bavarijos Europos ministrė, Miuncheno miesto meras, Ukrainos konsulas, patys ukrainiečiai.

Frankfurto lietuvių bendruomenės pirmininkas Žanas Kalvaitis, neseniai savo automobiliu vežęs į Chersoną humanitarinę pagalbą, taip pat kviečia visus į demonstraciją. O Vita Gailiūnaitė kviečia lietuvius į mitingą San Franciske, kur ji sakys kalbą. Tai – keletas pavyzdžių.

Taigi, Lietuvos trispalvės mirgės mitinguose įvairiuose pasaulio miestuose. Kai protestai yra rengiami, jie dėmesio visada sulaukia. Bundeswehro universitete dėstantis politologas prof. Carlo Masala netgi pabrėžė, kad šie protestai yra labai svarbūs, nes nuolat primena apie besitęsiantį karą ir ragina nepavargti remti Ukrainos.

Pati gyvenate Vokietijoje, kuri dažnai kaltinama dėl pernelyg pasyvios pozicijos ir per mažos paramos Ukrainai. Ir kitose šalyse didelė visuomenės dalis, taip pat ir politikų, nesuvokia realios rusijos grėsmės, nes niekada jos nepatyrė. Ar gali lietuvių bendruomenės paskatinti šio, deja, vis dar išlikusio požiūrio pokyčius ir kokiu būdu?

Absoliučiai taip. Mes, lietuviai, turime pačią geriausią bazę atsilaikyti patys ir padėti atsilaikyti kitiems. Mes turim SUVOKIMĄ, kas yra rusija. rusijos represijas, terorą, smurtą patyrėme ant savo odos. Žinom, kaip tiksi teroristinės rusijos režimas, kaip reaguoti į šantažus.

Lietuvių bendruomenė, gyvenanti svetur ir pažįstanti kitos šalies kultūrą ir elgesio su agresoriumi šablonus, gali padėti susiorientuoti: per asmeninius kontaktus, komunikaciją viešojoje erdvėje, pokalbius su politikais, konferencijas, straipsnius ir t. t. Taip pat labai reikšmingos ir jau minėtos demonstracijos: viešai miestų aikštėse sakomos kalbos turi du gyvenimus.

Pirmasis gyvenimas vyksta pačiame mitinge kartu su keliais šimtais ar keliais tūkstančiais demonstrantų. Antrasis gyvenimas vyksta dar plačiau – mūsų pasakytos kalbos ir pagrindinės mintys gausiai platinamos socialinėje erdvėje ir žiniasklaidoje įvairiomis kalbomis. Viešai išsakyti savo poziciją rusijos karo atžvilgiu gali ne kiekvienas, juolab Vokietijoje. Mes tai žinome. Todėl svarbu, kad kalbėtų visi, kurie gali.

„Už telkiantį diasporos indėlį Ukrainos palaikymui“ kartu su kitais aktyviais diasporos atstovais buvote įvertinta GLL (Global Lithuanian Leaders) apdovanojimu. Kaip manote, kiek svarbus būtent lietuvių išeivių indėlis siekiant nutraukti rusijos agresiją?

Mes į rusijos agresiją nežiūrėjome per rožinius akinius. Mes suvokiame realybę ir mūsų išlavintas žvilgsnis daug aštresnis nei tų, kurie vis naiviai bandė suprasti putiną. Diasporoje gyvenantys lietuviai turi labai daug galimybių: nuo tiesioginės humanitarinės ir finansinės paramos ukrainiečiams, pagalbos kovojantiems Ukrainos kariams, raginimų remti Ukrainą įvairiose šalyse demonstruojant ar rašant laiškus savo valdžiai ir stiprinant politinę paramą iki dezinformacijos atskleidimo ar netgi putinui lojalių atlikėjų pasirodymų Vakarų šalyse sustabdymo.

Svarbiausia patiems būti atspariems ir budriems. Ir siųsti agresoriui žinią, kad mes esame priešintis pasirengusi tauta: tiek Lietuvoje, tiek diasporoje.

Aktyviai dalyvaujate ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikloje, esate Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė. Galbūt šie karo paženklinti metai pakeitė pačias bendruomenes, gal jos labiau susitelkė, tapo pilietiškesnės?

rusijos vykdomas karas ir genocidas Europoje, mūsų pasienyje, privertė mus, manau, labiau suaugti. Esame atsakingi ne tik už save, savo šeimą, savo darbą, savo bendruomenę, savo šalį. Karas sustiprino suvokimą, kad mes patys esame atsakingi už savo saugumą, už laisvę, už demokratiją. Karas mus nubloškė į baisią tragediją – masinį nekaltų žmonių žudymą Europoje, visai netoli Lietuvos.

Tautiečiai visame pasaulyje susitelkė ir įvairiais būdais rėmė ir remia Ukrainą. Tai tarsi pilietiškumo antroji stadija. Atrodė, kad išeivijos lietuvių pilietinis aktyvumas ir pilietinis pasipriešinimas prieš sovietų okupaciją yra istorija. Šiandien mes vėl turime priešintis rusijos vykdomai agresijai.

Buvote išrinktą į naująją PLB valdybą ir vadovaujate Visuomeninių reikalų ir specialiųjų projektų komisijai. Esate pabrėžusi, kad ši komisija Jūsų kadencijos metus sieks naujo tikslo, tai yra, aktyviai telks lietuvių diasporą, kad ji būtų budri, atspari hibridinėms agresijoms ir pasiruošusi pilietiniam neginkluotam pasipriešinimui. Ką šioje srityje jau pavyko nuveikti?

Suburta labai kompetentinga komisija, aiškiai suformuluoti tikslai, parengtas planas ateinantiems metams, vyksta pokalbiai dėl bendradarbiavimo su mūsų tikslui pasiekti reikšmingiausiomis institucijomis, ekspertais, pokalbiai su aktyviais diasporos lietuviais, paraleliai pradedame eiti į praktinio įgyvendinimo lygmenį. Šį pavasarį pristatysime projektą, prie kurio šiandien intensyviai dirbame.

Visą laiką vyksta labai daug komunikacijos. Reikia turėti omenyje, kad po Lietuvos įstojimo į NATO ir ES lietuvių diasporos pilietinis aktyvumas dėl saugumo, laisvės ir demokratijos sumažėjo. Visi pasijutome labai saugiai, nors rusija karą Lietuvos pašonėje vykdo nuo 2014 m., rusijos vykdomas informacinis karas prasidėjo dar žymiai anksčiau, o grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui surašomos Valstybės saugumo departamento kasmetinėse atskaitose.

Taigi, tokia tema kaip Lietuvos saugumas paskutinius dešimtmečius nelabai buvo pastebima lietuvių bendruomenių darbotvarkėje. Šiandien mūsų mąstymas ir suvokimas saugumo klausimais keičiasi. Tai įrodo ir PLB Seime 2022 m. liepos mėn. vienbalsiai priimta rezoliucija, įgaliojanti mano vadovaujamą komisiją telkti lietuvių diasporą Lietuvos saugumui.

Lietuvos diaspora visuomet buvo tam tikras rezistencijos simbolis, daug prisidėjęs Lietuvai siekiant nepriklausomybės. Šie karo metai vėl verčia grįžti prie panašios misijos. Nors geopolitinė situacija pasikeitusi, Lietuva laisva ir saugi, tačiau, Jūsų žodžiais, diaspora turi būti budri, susitelkusi, koordinuota. Ar esame tam pasirengę?

Labai taikliai pasakėt – diaspora kaip rezistencijos simbolis. Arba kitais žodžiais – pilietinis pasipriešinimas sovietų okupacijai, gyvenant už Lietuvos ribų. Šiandienos mūsų tikslas – kad rusų okupantų čebatai net neperžengtų Lietuvos sienos. Tam turime būti atsparūs hibridinėms grėsmėms, susitelkę, turintys reikalingų žinių, veiksmingai ir koordinuotai veikiantys. Stipri ir pasiryžusi gintis tauta nėra patraukli agresoriui.

O jeigu, visgi, tas okupanto čebatas sugalvotų kirsti Lietuvos sieną, visi turime žinoti, kas ką daro. Vėliausiai šiandien turime būti pasiruošę. Prie to dirbame mūsų komisijoje. Svarbu paminėti, kad pasipriešinimo patirtis perduodama ir iš kartos į kartą, turime iš ko mokytis. Be to, remdami Ukrainą ir patys daug išmokom arba pagilinom savo įgūdžius.

Dažnai pabrėžiate, kad negalima nuleisti rankų, kad kiekvienas išeivis gali nors šiek tiek prisidėti prie karo ir Ukrainos genocido sustabdymo. Kokias gaires esate sau nusimačiusi tęsiant šias iniciatyvas ir ko palinkėtumėte kitiems.

Siekis, kad lietuvių diaspora įvairiose šalyse aktyviai įsitrauktų į Lietuvos saugumo stiprinimą. Toliau visomis man prieinamomis priemonėmis remsiu ukrainiečius ir Ukrainą. Pačioje Vokietijoje toliau vykdysiu veiklas, susijusias su Vokietijos visuomenės ir valdžios nuolatiniu raginimu nesustoti remti Ukrainos.

Taip pat matau poreikį labiau įtraukti akademikus į šias pilietines veiklas. Vokietijoje kai kuriuose universitetuose studentams dėsto ir rusijos naratyvus platinantys profesoriai – vadinamieji Vokietijos kairieji intelektualai. Taigi šioje sferoje irgi yra ką veikti.

Norėčiau mums visiems palinkėti nesustoti ir išbėgti šiame maratone iki finišo – iki Ukrainos pergalės.

 

Irmos Pertraitytės-Lukšienės asmeninio archyvo nuotraukos

Šaltinis: PASAULIOLIETUVIS.LT

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovai rinksis į PLB XVII Seimą Vilniuje

Liepos 17–21 dienomis Vilniuje vyks Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) XVII Seimas. Į PLB Seimo posėdžius suvažiuos lietuvių bendruomenių atstovai iš 36 pasaulio šalių. PLB XVII Seimo tema „QUO VADIS, Pasaulio Lietuvių Bendruomene.“

Dalyvių laukia pranešimai ir diskusijos apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartį, PLB tikslus ir uždavinius 2022–2025 m. Seimo programoje: pilietybė, lietuvių bendruomenių stiprinimas, lituanistinis švietimas, kultūra ir tradicijos, lietuvių bendruomenių bendradarbiavimas tarpusavyje, tautinės tapatybės puoselėjimas. PLB Seime bus išklausyti pranešimai ir diskutuojama patriotizmo, susitelkimo ir pilietinio pasipriešinimo tema, kalbama apie diasporos vaidmenį ir efektyvų veikimą konfliktinėse situacijose. PLB Seimo programoje – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos institucijomis ir įvairiomis organizacijomis; Lietuvos diasporos politika. „Globalios Lietuvos“ strategijos veiksmų plano įgyvendinimas. Kas veikia, kas ne?

PLB Seime bus aptariami ir PLB administraciniai reikalai, valdymas: PLB finansavimas, komunikacijos kanalai ir priemonės, rinkimai. Taip pat bus pateikta PLB valdybos ataskaita apie PLB veiklą, išklausyti PLB Kontrolės komisijos ir PLB Konfliktų sprendimo komiteto pranešimai.

Šio PLB Seimo metu trejų metų kadencijai bus išrinktas PLB pirmininkas(ė) ir nauja PLB valdyba.

PLB pirmininkė Dalia Henke sako: „Tęsiant tradicijas, bet prisitaikant prie šių dienų iššūkių ir besikeičiančio pasaulio, išlieka svarbu ir toliau bendromis jėgomis stiprinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vaidmenį, kurį ji atlieka įvairiapusiškai gindama diasporos interesus ir atstovaudama lietuvių bendruomenėms Lietuvos institucijose kaip vienijantis pasaulio lietuvių tinklas. PLB, telkdama ir stiprindama lietuvių bendruomenes, padeda išlaikyti kalbą, tradicijas ir visomis išgalėmis prisideda prie Lietuvos gėrovės kūrimo bei Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje vardan sėkmingesnės Lietuvos. Esame ir būkime vieninga Lietuvos jėga pasaulyje.“

PLB Seimas, aukščiausias PLB valdymo organas, yra šaukiamas kas treji metai. Tai vienas svarbiausių įvykių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikloje. PLB Seimas sprendžia visus PLB klausimus, renka PLB valdybą, Kontrolės komisiją ir PLB Konfliktų sprendimo komitetą.

Rėmėjai:

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba kviečia viso pasaulio lietuvius prisidėti prie paramos Ukrainai

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba kviečia viso pasaulio lietuvius prisidėti prie paramos Ukrainai.

 

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė smerkia Rusijos agresiją ir karinius veiksmus prieš Ukrainą

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atviras kreipimąsis:

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vardu reiškiame solidarumą su Lietuvos Respublikos Prezidentu, Lietuvos Respublikos Seimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Kartu su visu demokratiniu pasauliu smerkiame Rusijos agresiją ir karinius veiksmus prieš Ukrainą.

Besąlygiškai palaikome nepriklausomos Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir drąsius bei taikius jos žmones, ypač Ukrainos lietuvių bendruomenę.

Tik vieningai ir kartu veikdami galime pasipriešinti karui, kuris kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvos bei Baltijos šalių saugumui, Europai ir visam pasauliui.

Kreipiamės į visus pasaulio lietuvius ir lietuvių bendruomenes prašydami aktyviai raginti gyvenamų šalių vyriausybes solidarizuotis su Ukraina ir palaikyti jos žmonių siekius apginti savo valstybę.

Pagarbiai
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vardu

Dalia Henke
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė

……………………………………………………………………

The Lithuanian World Community condemns Russia’s aggression and military action against Ukraine

Public Statement

On behalf of the Lithuanian World Community, we express our solidarity with the President of the Republic of Lithuania, the Seimas of the Republic of Lithuania and the Government of the Republic of Lithuania.

Together with the entire democratic world, we condemn Russia’s aggression and military action against Ukraine.

We unconditionally support the sovereignty, territorial integrity and courageous and peaceful people of the independent State of Ukraine, and especially the Lithuanian community in Ukraine.

We can only resist the war that threatens not only Ukraine but also the security of Lithuania and the Baltic States, Europe and the world if we act unanimously and stand together.

We appeal to all Lithuanians and Lithuanian communities around the world to actively urge the governments of their countries of residence to show solidarity with Ukraine and to support the aspirations of its people to defend their country.

Dalia Henke
President of Lithuanian World Community on behalf of the Board of the Lithuanian World Community

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos kreipimasis į lietuvius pasaulyje

KREIPIMASIS

Kviečiame paremti Tėvynę Lietuvą ir Lietuvos žmones dabar šiuo metu, prieš Lietuvą vykdomas hibridinis puolimas, dezinformacijos bei šmeižto kampanijos, kurias organizuoja autoritariniai Baltarusijos ir Rusijos režimai.

Lietuvai kaip niekada reikalingas mūsų susitelkimas ir kiekvieno iš mūsų pagalba.

Pasakokime bei aiškinkime savo kaimynams, kolegoms, bendradarbiams, pažįstamiems apie realią situaciją Lietuvos pasienyje.
Taip pat kviečiame paremti Tėvynę ir Lietuvos žmones, drąsiai ginančius ne tik savo, bet ir visos Europos  Sąjungos išorines sienas – kreipkimės į mūsų rezidavimo valstybių vyriausybes, parlamentus, atskirus parlamentarus, kitas bendruomenes dėl paramos Lietuvai bei jos kaimynėms, Latvijai ir Lenkijai.

Organizuokimės, kovokime ir nugalėkime blogio jėgas!

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba

2021 m. lapkričio 12 d.

Tik #MesKartu esame #VienaTauta ir dabar yra geriausias metas tai įrodyti!

K. Eidukonis: „Lietuvai būtinas popandeminis ekonominio atsigavimo planas“

Justina MIKELIŪNAITĖ

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ekonominio bendradarbiavimo komisijos tikslas – subūrus užsienio šalyse ir Lietuvoje gyvenančius ekspertus prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gerovės didinimo. Naujasis komisijos pirmininkas Kęstutis Eidukonis tikisi, kad šios pareigos leis plačiau paskleisti savo idėjas ir paskatinti Lietuvą išnaudoti jos didžiules galimybes. Su K. Eidukoniu kalbamės apie komisijos tikslus, popandeminę viziją Lietuvai ir pokyčių svarbą.

 Komisijos pirmininku K. Eidukonis paskirtas atsistatydinus ankstesniam jos vadovui Rimvydui Baltaduoniui. Naujasis pirmininkas yra  JAV  lietuvių  bendruomenės  atstovas, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys. K. Eidukonis – buvęs kariškis, JAV atsargos pulkininkas leitenantas, kuris tarnybą atliko Vokietijoje, Vietname ir Panamoje, tarnaudamas ėjo visų rūšių pareigas. Baigęs karinę tarnybą, išbandė save versle – importavo automobilius iš JAV į Lietuvą, iš Rusijos per Lietuvą į Skandinaviją importavo metalus. Būdamas verslo konsultantu plėtros ir apyvartos didinimo klausimais dirbo su daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių, kurių metinės pajamos siekė nuo 500 tūkst. iki 60 mln. JAV dolerių. Taip pat jis skaito paskaitas universitetuose, vadovavo elektroniniam žurnalui VilNews.com.

Vokietijoje gimęs, JAV augęs išeivis patarimų negaili ne tik verslo atstovams, bet ir valdžiai. Savo siūlymus, kaip mažinti emigraciją, auginti ekonomiką, pritraukti investicijų ir sukurti stiprią, skaidrią, klestinčią šalį, kurioje gyventų daugiau nei 4 mln. lietuvių, jis rašė straipsniuose, pasakojo interviu ir išsakė įvairiuose susitikimuose. Nors kol kas ryškių pokyčių nėra, K. Eidukonis tikisi, kad būdamas Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininku galės lengviau prisibelsti į valdžios duris, plačiau paskleisti savo idėjas, suburti bendradarbiauti daugiau organizacijų ir įkvėpti pokyčiams.

Pasikeitė ne tik pirmininkas, bet ir komisijos sudėtis, kuri iš esmės atsinaujino. Šiuo metu, be pirmininko, ją sudaro 15 narių. Pusė jų yra užsienio lietuviai, kita pusė – gyvenantys Lietuvoje. Ekonominiu bendradarbiavimu rūpinasi Amerikoje gyvenantys lietuviai: Lietuvos garbės konsulas JAV, visuomeninis Baltųjų rūmų patarėjas, gydytojas dr. Jonas Prunskis, Lietuvos garbės konsulė JAV, tarptautinio verslo konsultantė Ingrida Bublys, vienos didžiausių pasaulyje logistikos kompanijų „DB Schenker“ viceprezidentas Romas Simanauskas, finansų analitikė (aktuarė) Rasa McKean, filosofijos ir politikos mokslų magistrė, dokumentinio kino kūrėja Rima Žiūraitis, kompanijos „Zacks Investment Research“ viceprezidentė Aušra Tallat-Kelpša, Belgijoje įsikūręs rinkodaros ir projektų valdymo profesionalas Laurynas Gerikas, aktyvus Australijos lietuvių bendruomenės narys, buvęs LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, psichologas Henrikas Antanaitis. Prie komisijos prisijungė ir įvairių Lietuvoje veikiančių organizacijų atstovai – buvęs Lietuvos banko vadovas, buvęs ambasadorius Romualdas Visokavičius, ekonomistė dėstytoja Birutė Visokavičienė, Vilniaus „Bočių“ draugijos vadovė Vilija Tūrienė, verslininkas Gintaras Aučinikas, verslininkas Arūnas Kriaučiūnas, energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis. K. Eidukonis yra atviras pasiūlymams, ką dar vertėtų pakviesti ar kas norėtų prisijungti prie komisijos darbo.

Naujosios sudėties komisija dėl nuotolio ir pandemijos diktuojamų sąlygų posėdžiauja nuotoliniu būdu. Taip pat komisijos nariai jau ne kartą dalyvavo įvairiuose pasitarimuose su nevyriausybinėmis organizacijomis, Klaipėdos LEZ, Laisvosios rinkos institutu, SEB banku, universitetais, profsąjungomis, verslininkų organizacijomis.

Esate paskirtas Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininku. Šias pareigas pradėjote eiti ypatingu metu – per pandemiją. Kokių naujų iššūkių tokia situacija kelia ir kokias galimybes atveria pasaulio lietuvių bendruomenei prisidėti prie Lietuvos ekonominės gerovės? Ką norite nuveikti?

Mūsų komisijos darbas yra bendradarbiauti su Lietuva ir pasidalinti ekspertinėmis įžvalgomis bei kartu sukurti strateginį popandeminį ekonomikos planą. Ekonominių reformų būtinybės temas pradėjau kelti dar prieš pandemiją. Kaip buvęs karininkas ir žvalgybininkas, esu sukaupęs nemažai patirties ir turiu kitokį matymo kampą.

Tai, kad milijonas lietuvių išvažiavo iš Lietuvos, yra ne problema, o simptomas. Problema – tai, kad Lietuvoje nėra sudarytos sąlygos kurti gerai apmokamas darbo vietas. Kai amerikiečių verslininkų pasiteirauju, kodėl jie atidaro įmones Lietuvoje, gaunu atsakymą, kad lietuviai yra labai darbštūs, protingi, puikiai moka anglų kalbą ir gerai bei pigiai dirba. Kaip buvęs verslo konsultantas suprantu, kad pigią prekę ne visi deramai įvertina.

Kai konsultuoju Lietuvoje nemokamai, mano patarimų ne visuomet klausomasi, o kai konsultuodavau už 250 dolerių per valandą, visi klausydavo, patys kompanijų savininkai lakstydavo iš paskos, laukdami, kokį „perlą“ jiems numesiu. Formuodama šalies įvaizdį, valstybė turėti pabrėžti, kad esame kraštas, kuriame stebuklingi darbininkai, bet jie nedirba už dyką. Reikia pakeisti požiūrį – tai rinkodaros klausimas.

Kaip ekonominio bendradarbiavimo komisija gali prisidėti prie to požiūrio keitimo, kad Lietuva taptų patraukli užsienio verslams ne tik kaip pigios darbo jėgos šalis?

Esu daug dirbęs su Anglija, Airija. Ten įmonės keliasi dėl 12 proc. pajamų mokesčio. Norėčiau pasiūlyti Lietuvai sumažinti pajamų mokestį iki 10 proc. Tuomet verslas čia kraustytųsi ne dėl pigios darbo jėgos, o dėl patrauklių mokesčių. Sutaupytus pinigus darbdaviai galėtų skirti atlyginimų didinimui. Svarbu auginti ekonomiką, kad kiltų atlyginimai ir galėtų sugrįžti didelė dalis emigrantų, užuot importavus pigesnius darbininkus iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių – tai savižudiška politika. Neabejoju, kad jei atlyginimai Lietuvoje būtų tokie pat kaip Vokietijoje ar Skandinavijoje, didžioji dalis  ekonominių emigrantų grįžtų.

Dar viena didelė bėda Lietuvoje – nepastovumas. Pasikeitus vyriausybėms, dažnai keičiasi ir mokesčių politika, vis kalbama apie naujus mokesčius.

Mūsų užduotis yra padėti Lietuvai. Nesiekiame sukurti plano patys, norime, kad šiame procese dalyvautų ir valdžia. Užmezgėme santykius su Prezidentūra, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kai kuriais Seimo nariais. Tačiau susidaro įspūdis, kad visi dar turi kitų rūpesčių ir neskiria per daug dėmesio ekonomikai. O dabar atsirado ypatinga proga, kurią reikia išnaudoti. Kai tik pandemija baigsis, reikia veikti – turėti paruoštą ekonominio atsigavimo planą ir iškart pradėti jį vykdyti.

Ekonomikos stiprinimas – sudėtingas dalykas, nes viskas tarpusavyje susiję. Jei nori mažinti mokesčius, reikia mažinti ir valdžios išlaidas. Jei nori kelti algas ir viešajame sektoriuje, reikia atsikratyti nenaudingų darbuotojų, vykdančių perteklines funkcijas ar neturinčių ką veikti darbo vietoje. Tačiau, kad sumažinus valdžios aparatą atleisti tarnautojai turėtų kur eiti, svarbu sukurti daugiau darbo vietų privačiame sektoriuje. Taip pat būtų galima gražius, brangius pastatus senamiestyje, kuriuose dabar įsikūrusios įvairios valdžios institucijos, paversti į viešbučius ar butus ir iš jų uždirbti, o valstybines įstaigas perkelti už miesto.

Pastebiu, kad yra tarsi trys Lietuvos – dideli miestai, kaimas ir išeivija. Kai kurioms užsienio valstybėms, turinčioms savų politinių interesų, labai naudinga mus ne vienyti, o skaldyti, priešinti miestą ir kaimą, lietuvius Lietuvoje ir išvykusius. Skaldymo politiką reikia ignoruoti, susivienyti, kad visos tos Lietuvos dirbtų bendram tikslui. Mano nuomone, PLB svarbus ir kilnus tikslas būtų rūpintis ne tik išeivijos reikalais, bet visa Lietuva. Reikia jungtis ir dirbti kartu.

Tačiau šiuos siūlymus esate viešinęs savo straipsniuose ir anksčiau. Šiomis temomis rašėte prieš penkerius metus, patarimų negailėjote ir vėliau. Ar matote progresą, ar įsiklausoma į šias idėjas?

Nesvarbu, kas prisiims garbės laurus, svarbu, kad  idėjos būtų įgyvendintos. Pastebėjau, kad kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, apie nekilnojamąjį turtą, kur dirba valdininkai, anksčiau nekalbėta, o po keleto metų atsirado diskusijos apie iškėlimo galimybę ir turto apmokestinimą.

Man teko dirbti Panamoje, statant Panamos Respubliką ant kojų. Tai vyko tuo pačiu metu, kai Lietuva išsikovojo nepriklausomybę. Šalis turėjo laisvos ekonomikos patirties ir labai greitai susitvarkė. Panamoje, kur gyvena 3,5 mln. gyventojų, veikia daugiau nei 200 užsienio bankų. Vidurinė klasė yra pati didžiausia visoje Centrinėje Amerikoje. Iš Panamos niekas nebėga, JAV pensininkai dažnai kraustosi ten gyventi.

Galimybių iki kaklo yra ir Lietuvoje, tik reikia mokėti jas išnaudoti. Kai dirbau Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijoje su dr. J. Prunskiu ne kartą raginome sudaryti palankias sąlygas pritraukti daugiau investicijų iš JAV. Esu konsultavęs apie 10 bendrovių Lietuvoje, konsultuoju ir privačiai, padedu žmonėms patekti į JAV rinką. Europoje mokesčiai visur aukšti, žmonės įpratę 50–60 proc. atiduoti valstybei, kad jie vėliau šias lėšas perskirstytų. Dar pridėkime PVM, pajamų mokestį ir iš 100 eurų valstybei atitenka 80. Taip pat smaugiamas smulkusis verslas, mokesčių inspekcija prisistato net dar nieko neuždirbus.

Žiauru, kad tokią didelę pajamų dalį reikia atiduoti valstybei. Neseniai kalbėjomės su profsąjungos atstovais. Jiems labai patiko mano siūlymas darbuotojams mokėti ne tik fiksuotą atlyginimą, bet ir priemokas už gerą darbą,  iš anksto sutarus priedų dydį ir rezultatų vertinimo kriterijus, pagal kuriuos jie bus skiriami. Geriausia darbuotojus vertinti kas mėnesį. Tokia sistema labiau motyvuoja stengtis ir parodo konkretaus darbuotojo sukuriamą vertę įmonei. Dar vienas JAV populiarus būdas didinti darbuotojų suinteresuotumą, kad įmonei sektųsi, – suteikti jiems galimybę įsigyti kompanijos akcijų.

Tačiau Lietuvoje, ypač vyresniosios kartos verslininkams, neretai būdingas sovietinis mąstymas, kai savininkas jaučiasi valdovu, negerbia savo komandos, o besiskundžiantiems vis primena, kad už durų į jų vietą eilė laukia. Toks mentalitetas kenkia įmonei, valstybei, žmonėms. Daug emigrantų būtent dėl tokio požiūrio į žmogų, į darbuotoją ir išvyko. Turiu pripažinti, kad tokį elgesį, nesiskaitymą su tarnautojais, mačiau ir Seime. Manymas, kad aš viską žinau, jūs žiopliai, o mes viską žinome geriau ir parodysime, kaip reikia daryti, gajus tarp valdininkų ne tik Lietuvoje.

Jūsų veikla PLB, komisijoje, JAV lietuvių bendruomenėje yra savanoriška, visuomeninė. Kodėl jums svarbu tai daryti, padėti, konsultuoti?

Esu dirbęs su daugybe turtingų žmonių, kurie pinigų neužsidirbo, o paveldėjo ar gavo kitais būdais. Dauguma jų labai nelaimingi, nes neturi ko siekti. Dažnai jų gyvenime atsiranda įvairių priklausomybių. Svarbu gyvenime turėti ne šiaip tikslą, bet kilnų tikslą.

Pirmą kartą į Lietuvą vykau 1991 m. Atvykęs pradėjau dirbti su valdžia, konsultuoti. Tie laikai buvo žiaurūs – privatizavimas, vagystės, apgavystės. Labai nusivyliau, bet vėliau vėl grįžau. Nutariau, kad reikia padėti, nes lietuviai darbštūs, geri, man prie širdies, pats esu lietuvių kilmės. Dievas man davė dovaną eiti įdomias pareigas kariuomenėje, vėliau 10 metų buvau verslo konsultantas, dirbau su 570 įmonių. Neseniai gavau pasiūlymą būti generaliniu direktoriumi Vokietijoje už šešiaženklę metinę algą, bet atsisakiau, nes renkuosi dirbti tai, ką pats noriu.

Į pensiją esu išėjęs 7 kartus. Ilgiausiai išsėdėjau 3 mėnesius. Noriu padėti. Noriu savo patirtimi ir ekonomikos žiniomis pasidalinti su Lietuva, kur aš visa tai nusinešiu? Matau, kad Lietuva turi galimybių, ji gali pirmauti. Jaunimas yra protingas, malonu dirbti su jaunais žmonėmis. Ne tik didelei daliai visuomenės, bet kartais ir valdžios atstovams, ypač sovietinio kirpimo, trūksta ekonomikos žinių. Pamirštama, kad nėra nemokamos vakarienės – jei nemoki pats, vadinasi, sumokėjo kas nors kitas.

Rinkti ir paskirstyti mokesčius valstybei reikalingi papildomi resursai. Tad aš manau, kad būtų galima palikti didesnes pajamas gyventojams ir nereikės perskirstyti. Analizavau Singapūro, Airijos ir kitų šalių sėkmės priežastis. Lietuvą nuo jų skiria tik politika. Jei sukursime protingą mokesčių sistemą, pakeisime energetikos politiką, popandeminiame pasaulyje Lietuvai atsivertų begalinės galimybės.

Ekspertų komisija turi ribotas galimybes daryti pokytį. Ar, norint realių rezultatų, pakanka tik patarti, skatinti, konsultuoti?

Taip, galime tik teikti siūlymus, bet jei sukursime gerą planą, ne kelių šimtų puslapių, kurių niekas neskaitys, bet trumpą, aiškų, situacija gali pasikeisti. Žmonės noriai įsitraukia ir prisideda prie plano vykdymo tik tuomet, kai atsižvelgiama į visų nuomones ir iškeliamas aiškus tikslas bei numatomi reikalingi žingsniai jam pasiekti. Ekonomikos atsigavimo planas turėtų būti ne komisijos ar K. Eidukonio planas, o tautos. Svarbu, kad jis būtų aiškiai suprantamas. Nežinau, ar vyriausybė supranta tokio plano svarbą, bet turime palaikymą iš Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos. Taip pat svarbus visuomenė spaudimas politikams.

Gal galėtumėte konkrečiau apibrėžti pagrindinius komisijos tikslus artimiausiems metams?

Tikslas yra turėti gerą strateginį popandeminį ekonominio atsigavimo planą, kurį suprastų ir vyriausybė, ir tauta, kuris pagerintų gyvenimą visiems. Anksčiau Lietuvoje praleisdavau 5–6 mėnesius per metus, su žmona turime butą Pilies gatvėje, mano uošvienė gyvena Kaišiadorių rajone, turiu daug pažįstamų Žemaitijoje, tad mačiau įvairias gyvenimo Lietuvoje puses.

Dabartiniame pasaulyje galima dirbti bet kurioje šalyje ir mokėti mokesčius Lietuvoje, jei būtų palankios sąlygos. Žmonės visuomet ieško, kur geriau, siekia sutaupyti. Smulkiam verslui ne visada apsimoka keltis į kitą valstybę, bet jei moki milijonus mokesčių, o brangiausias partneris valstybė (ji pasiima žymiai daugiau, nei uždirbi pelno ir sumoki darbuotojams), apsimoka ieškoti, kur patogiau dirbti.

Tad planas turėtų skatinti grįžti emigrantus, kurti verslą, palankią mokesčių sistemą, naujas darbo vietas, pritraukti investicijas?

Taip, Lietuvoje pilna talentų, išeivijoje jų dar daugiau. Jei jie grįžtų, būtų nesustabdoma jėga. Gaila, kad valdžia nesupranta, kad popandeminis planas ir jo įgyvendinimas yra vienas svarbiausių dalykų, norint auginti ekonomiką ir vilioti ne pigia darbo jėga, o kitais privalumais. Svarbu taip keisti ekonomikos politiką, kad Lietuvoje palankiausiomis sąlygomis gyventų 4 mln. turtingų ir laimingų lietuvių, kad čia norėtų kurtis ir žmonės, ir verslai.

Minėjote, kad pirmą kartą į Lietuvą atvykote 1991, ar matote teigiamų pokyčių?

Progresas didžiulis, labai daug padaryta, skirtumas toks, kaip dienos ir nakties. Visgi palyginus su tuo, ką galėjome padaryti, daug nepadarėme, bet dar galime padaryti. Galimybės yra tokios geros, kad  reikia tik jas išnaudoti, turėti gerą planą ir suprasti, jog pasiimti nors 10 proc. ko nors yra geriau, nei pasiimti 100 proc. nieko. O mūsų valdžia bando pasiimti kuo daugiau, nes biudžete skylė ir vis ieško, ką apmokestinti. Kai tokią situaciją stebi investuotojai, jie sako, kad geriau palauks, kol valdžia pagaliau apsispręs. Juk sudaromas ilgalaikis planas ir būtina žinoti mokesčių sistemą, o nauji mokesčiai, jų augimas suteikia nesaugumo, nestabilumo.

Savo straipsniuose taip pat dažnai minite Lietuvos, kaip šalies, marketingo silpnas puses ir vienybės trūkumą. Kaip dar prie Lietuvos vardo stiprinimo ir ekonominės gerovės gali prisidėti išeivija?

Išeivija prisideda labai daug. Pavyzdžiui, man kartais skambina su prašymu patekti į JAV rinką. Dažnai tai kainuoja milijonus, nes platintojas turi išimti kitą prekę, reklamuoti naują, turėti garantijas. Bet dabar internetas, virtualios paslaugos situaciją stipriai pakeitė.

Dar viena problema, apie kurią kol kas nedaug kas kalba garsiai, – auganti infliacija. JAV ji oficialiai siekia 5 proc., neoficialiai – 15–20 proc. Dėl jos nukentės vargingiausiai gyvenantys.

Per kokį laikotarpį ketinate paruošti popandeminį ekonomikos planą Lietuvai?

Mūsų komisijos kadencija tęsis dar metus. Pradėjome rašyti rekomendacijas. Norėčiau tą planą parengti kuo greičiau, nes jį reikės išplatinti. Jis turėtų būti ne ilgesnis nei 5-6 psl. ir suprantamas tiek valdžios atstovams, tiek eiliniam žmogui gatvėje. Konkretaus laiko įvardinti negalėčiau.

Norime, kad Lietuva turėtų strateginį popandeminį ekonomikos planą, bet nežinau, ar pavyks. Tai priklauso ir nuo tautos. Jei visuomenė palankiai įvertins planą, supras jo vykdymo svarbą, atsiras spaudimas ir politikams. Ekonomikos plano Lietuvai idėja mano galvoje sukasi jau seniai, o dabar turiu tam platformą. Lietuviai dažnai mano, kad viską geriausiai žino, ir nelabai noriai priima patarimus iš amerikono, kuris viską kritikuoja. Išties tik įvardinu problemas, nes Lietuvoje dažnai kovojama su simptomais – emigracija, alkoholizmu, narkotikais ir pan.

Jaučiu aistrą ir didelį norą, kad Lietuva pasikeistų, ir kartais apima neviltis, kad ne visi supranta pokyčių būtinybę ir svarbą.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Ekonominio bendradarbiavimo komisijos (EBK) strateginių, prioritetinių pasiūlymų planas:

Komisijos Planas.2021.08

Projektas „Pasaulio lietuviai ir Lietuva“

www.pasauliolietuvis.lt