Pasaulio Lietuvių Bendruomenės rugsėjo naujienlaiškis
Šiame rugsėjo mėnesio naujienlaiškyje rasite:
- PLB kreipimąsi ir prašymą aktyviai balsuoti II balsavimo ture, kad 2028 metais išsaugotume Pasaulio lietuvių apygardą;
- Pasaulio lietuvių apygardos II turo kandidatų sąrašą, debatų įrašus, registracijos balsuoti užsienyje terminus ir tvarką;
- kvietimus teikti paraiškas gauti lietuvių diasporos žiniasklaidos ir jaunimo organizacijų veiklos ir projektų finansavimą;
- kvietimą teikti kandidatūras 2024 metų Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti;
- registraciją į XVIII pasaulio lietuvių jaunimo kongresą;
- informaciją apie pasikeitimus PLB atstovybėje;
- diasporai draugiško darbdavio iniciatyvą;
- PLB dalyvavimą didžiausiose mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybose „Vyčio skliautas 2024“;
- PLB renginių ir valdybos narių susitikimų apžvalgas, nuotraukų galerijas, reportažus;
- informaciją apie svarbiausius PLB ir PLJS rengiamus ir remiamus 2025 metų renginius:
- birželio 3–6 d. III pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas;
- birželio 15–22 d. XVIII pasaulio lietuvių jaunimo kongresas;
- liepos 3–6 d. XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės;
- liepos 7–11 d. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XVIII Seimas;
- rugsėjo 26–28 d. Europos lietuvių kultūros dienos Briuselyje.
Naujienlaiškyje dalinamės gausiais PLB kuruojamos žiniasklaidos priemonės „Pasaulio lietuvis“ straipsniais apie diasporos lietuvius.
Užsisakykite naujienlaiškio prenumeratą www.plb.lt pagrindiniame puslapyje įrašę savo el. pašto adresą.
Naujausią rugsėjo mėnesio naujienlaiškį taip pat rasite čia: https://plb.lt/document-category/2024/
PLB pirmą kartą dalyvavo didžiausiose mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybose „Vyčio skliautas 2024“
Rugsėjo 23 – 26 dienomis Lietuvoje vyko didžiausios mobilizacijos pratybos, kurias koordinavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas.
Pratybose dalyvavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, valdybos nariai Irma Petraitytė-Lukšienė, Laurynas Gerikas, Jūratė Caspersen ir Aurelija Orlova. PLB dalyvavimą šiose pratybose koordinavo PLB Visuomeninių reikalų ir specialiųjų projektų komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė.
Pagrindinis pratybų tikslas – įvertinti Valstybės mobilizacinės sistemos būklę, kaip veiktų esminis valstybės persitvarkymas ir išteklių sutelkimas pasirengiant šalies gynybai ir vykdant gyvybiškai svarbias funkcijas kritiniu momentu.
PLB vaidmuo, pagal numatytą pratybų scenarijų, buvo įsivertinti, kaip mobilizacijos ir karo padėties metu padėtume evakuojant ir telkiant užsienio šalies paramą užpultai Lietuvai – veikiant iš Lenkijos, Vokietijos ar JAV. Ką mums reikštų karo padėtis Lietuvoje, kaip identifikuotume Lietuvos poreikius ir kaip juos atlieptume, kaip koordinuotume paramą, pasiskirstytume užduotis, kaip vyktų visas procesas, kokius namų darbus turi atlikti Lietuva ir kokius namų darbus turime atlikti mes patys, diaspora, norint visiems efektingai veikti kartu.
PLB atstovai dalyvavo ir mobilizacijos pratybų baigiamojoje planavimo konferencijoje, kurios metu buvo galima geriau suprasti, kaip veiktų visa Lietuvos mobilizacijos sistema.
Šiandien mūsų tikslas – priešiškų šalių atgrasymas. Tačiau tokios mobilizacijos pratybos padeda geriau pasiruošti PLB/Lietuvos diasporos koordinuotam ir tikslingam veikimui, jeigu tos priešiškos jėgos sugalvotų pasikėsinti į Lietuvos laisvę.
Pratybose dalyvavo Vyriausybės kanceliarija, visos ministerijos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas, Valstybės saugumo departamentas (VSD), kariuomenės Gynybos štabas, Lietuvos aukščiausiasis teismas, Lietuvos bankas bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurie visi kartu sudaro Valstybės mobilizacijos operacijų centrą (VMOC). Taip pat visos 60 savivaldybių administracijų, nevyriausybinės organizacijos bei kitos institucijos ir įstaigos, turinčios mobilizacinių užduočių. Dalyvavo apie tūkstantis valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei savanorių.
Nuotr. Prieš pratybas įvykusi spaudos konferencija LR prezidentūroje. LRT žinių video kadras.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė sveikina į antrą Seimo rinkimų turą patekusias kandidates ir skatina rinkėjus aktyviai balsuoti
56 užsienio lietuvių bendruomenes vienijanti Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) sveikina į antrą rinkimų turą Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje išėjusias kandidates Aušrinę Armonaitę ir Dalią Asanavičiūtę.
PLB džiaugiasi, kad pasaulio lietuviai aktyviai balsavo paštu ir diplomatinėse atstovybėse, pareikšdami tvirtą valią išlaikyti užsienio lietuviams atstovaujančią Pasaulio lietuvių apygardą.
„Dėkoju visiems dalyvavusiems pilietiškumo šventėje. Po poros savaičių išrinksime vieną iš 141 Lietuvos Respublikos Seimo narių. Pasaulio lietuvių apygarda yra simbolinis „tiltas“ tarp Lietuvos diasporos ir pagrindinės šalies įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos. Suprasti mūsų poreikius, vienyti ir vienytis vardan tėvynės yra be galo svarbu, nes esame viena nedaloma tauta, ir nesvarbu, kur šiuo metu gyvename“, – sako PLB valdybos pirmininkė Dalia Henke.
Su išrinktąja Seimo nare PLB tikisi glaudaus bendradarbiavimo. 2025-ieji bus pasaulio lietuviams intensyvūs metai, numatomi net keli didelio masto renginiai: PLB XVIII Seimas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje ir Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas.
Balsuoti užsienyje Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose užsiregistravo 52395 rinkėjai.
Spalio 14 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, užsienyje balsavo 29340 rinkėjų. A. Armonaitė sulaukė 29,17 proc. rinkėjų palaikymo, o už D. Asanavičiūtę savo balsą atidavė 29,43 proc. svetur gyvenančių lietuvių. Į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje vis dar atvyksta laiškai su biuleteniais, tad nurodyti skaičiai gali keistis.
Tam, kad būtų išlaikyta Pasaulio lietuvių apygarda, joje Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose turi balsuoti 36940 rinkėjai. Šiandien dienai iki numatyto skaičiaus trūksta 7600 balsų, tad PLB skatina aktyviai dalyvauti antrame rinkimų ture ir į Lietuvos diplomatines atstovybes ateiti balsuoti ir tuos užsienio lietuvius, kurie pirmame ture nedalyvavo.
Pakartotinis balsavimas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose vyks spalio 27 d.
Spalio 17 d. 19 val. Lietuvos laiku PLB kviečia į virtualų susitikimą su į antrą turą patekusiomis kandidatėmis, daugiau apie susitikimą skaitykite.
PLB yra 1958 metais JAV įsteigta didžiausia išeivijos skėtinė organizacija, vienijanti lietuvių bendruomenes 56-iose pasaulio šalyse.
Parengė: PLB Viešųjų ryšių komisijos narė Ana Vengrovskaja
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės liepos – rugpjūčio naujienlaiškis
Liepos – rugpjūčio mėnesio naujienlaiškyje rasite:
sveikinimą mokslo metų pradžios proga;lituanistinių mokyklų sąrašą;kvietimą lituanistinių mokyklų mokytojams studijuoti;kvietimus teikti paraiškas 2025 m. lituanistinių mokyklų programų ir kultūros projektų finansavimui;pasaulio lietuvių apygardos kandidatų sąrašą, būsimų debatų sąrašą, registracijos balsuoti užsienyje terminus ir tvarką;registraciją į XI pasaulio lietuvių bėgimą;PLB renginių ir valdybos narių susitikimų apžvalgas, nuotraukų galerijas, reportažus;informaciją apie svarbiausius PLB rengiamus ir remiamus 2025 metų renginius:
birželio 4 – 6 d. III pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas;
liepos 3 – 6 d. XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės;
liepos 7 – 9 d. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XVIII Seimas;
rugsėjo 26 – 28 d. Europos lietuvių kultūros dienos Briuselyje.
Naujienlaiškyje dalinamės gausiais PLB kuruojamos žiniasklaidos priemonės „Pasaulio lietuvis“ straipsniais apie diasporos lietuvius. Užsisakykite naujienlaiškio prenumeratą www.plb.lt pagrindiniame puslapyje įrašę savo el. pašto adresą. Naujausią liepos – rugpjūčio mėnesio naujienlaiškį taip pat rasite čia: https://plb.lt/document-category/2024/
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė sveikina Lituanistinės mokyklos dienos proga
Šiandien, rugpjūčio 10 dieną, švenčiame lituanistinės mokyklos dieną! Pasaulio Lietuvių Bendruomenė sveikina visus mokytojus, mokinius, tėvelius ir mokyklų vadovus šia ypatinga proga.
Lituanistinės mokyklos diena švenčiama pirmąjį kartą, Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu naują atmintiną dieną įteisino balandžio 3 d.
Rugpjūčio 10-oji pasirinkta, nes būtent tą dieną 2012 m. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė XIV Seime priėmė rezoliuciją „Dėl užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo perdavimo Švietimo ir mokslo ministerijai“. Rezoliucijoje teigiama, kad „užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio lietuviais sritis“.
Šia proga šventės išvakarėse, rugpjūčio 9 d., lituanistinių mokyklų vadovus ir mokytojus prezidentūroje priėmė ir sveikino pirmoji Lietuvos ponia, lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja Diana Nausėdienė.
„Tikrieji veiksniai lemiantys lituanistinės širdies mokyklos egzistavimą – mokytojas ir mokinys. Perkėlus mokytoją į kitą lokaciją, mokykla neišnyksta, tačiau veikia kitoje vietoje. Tad galime teigti, kad čia susirinko lituanistinės mokyklos iš 30 šalių. Ir kol mes turėsime jus pasišventusius šiuolaikinius knygnešius, tol širdies mokyklos gyvuos visuose kraštuose, kad ir kur jūs bebūtumėt“, – sveikinimo renginį pradėjo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė.
Lituanistinės mokyklos dienos renginyje šiemet dalyvavo atstovai iš daugiau nei 30-ies pasaulio valstybių: Airijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Singapūro, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Vokietijos ir kitų.
„Lituanistinės mokyklos yra svarbi jungtis tarp įvairiose šalyse gyvenančių lietuvių. Jūs, gerbiami mokyklų vadovai, mokytojai, tėveliai, esate tie, kurie padedate išlaikyti šį gyvą ryšį, skleidžiate lietuviškumo dvasią. Noriu išreikšti nuoširdžią pagarbą ir padėką už Jūsų atsidavimą, entuziazmą ir prasmingą darbą. Jūsų indėlis į lituanistinio švietimo stiprinimą yra esminis. Taip Jūs stiprinate mūsų tautos identitetą, kiekvieno lietuvio vertybinį ryšį su Lietuva“, – sakė D. Nausėdienė.
Europos lietuvių kultūros dienose ypatingas dėmesys – 2024 m. Lietuvos dainų šventei
Jau šį penktadienį Vokietijoje, Hiutenfelde, prasidedančios Europos lietuvių kultūros dienos svečius pasitiks ne tik plačia kultūrine programa, įdomiomis diskusijomis, bet ir lietuviškomis dainomis bei šokiais. Renginio metu vyks Europos lietuvių bendruomenių meno kolektyvų jungtinės programos dirbtuvės, koncertai, lietuvių kultūros pristatymai Vokietijos visuomenei, diskusijos apie diasporos kultūros politiką ir pasirengimą 2024 m. šimtmetį minėsiančiai Lietuvos dainų šventei.
Pranešimas spaudai
Į rugsėjo 15–17 d. vyksiantį renginį planuoja atvykti net 240 dalyvių. Tris dienas truksiančioje šventėje dalyvaus Europos kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkai, kultūrinės veiklos organizatoriai, kuratoriai, meno kolektyvų vadovai ir nariai.
Atidarymo renginyje susirinkusiuosius sveikins bei diskusijose dalyvaus atstovai iš pagrindinių Lietuvos valstybinių ir vyriausybinių institucijų: Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų. Pasirodymus rengs Europos kraštų lietuvių bendruomenių mėgėjų meno kolektyvai iš Briuselio, Ciuricho, Dublino, Hamburgo, Kings Lino, Lidso, Londono, Oslo, Punsko, Rugalando, Stokholmo, Štutgarto.
„Kuriama nauja tradicija – antrus metus rengiamos Europos lietuvių kultūros dienos, skatinančios lietuvius vienytis ir burtis į bendruomenių meno kolektyvus. Tai viena geresnių lietuvybės puoselėjimo išraiškų ir Lietuvos diasporos stiprybė. Net ir tada, kai Lietuva nebuvo laisva, dainos ir šokiai leido nusikelti į Tėvynę, tėvų, senelių žemę. Dėkoju visiems, kurie intensyviai ir nenuilstamai prisideda prie šio reiškinio Europoje įsitvirtinimo. Be galo smagu būti kartu ir švęsti Lietuvą“, – džiaugėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
Pagrindinis dėmesys susitikime bus skirtas kitą vasarą Lietuvoje nuskambėsiančiai jubiliejinei Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“. Ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir visos Europos lietuvių bendruomenėms svarbų renginį pristatys Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Dainų šventės direktorius Saulius Liausa bei šventės meno vadovai. Lietuvos dainų šventės yra ne tik savo apimtimi, dalyvių ir žiūrovų skaičiumi didžiausias šalies renginys, bet ir unikali šventė, palaikanti tradicijas, užmezganti kartų dialogą. 2024 m. Lietuvos dainų šventėje planuoja dalyvauti per 35 tūkst. dalyvių, tarp jų beveik 1500 užsienio lietuvių iš 15 pasaulio šalių.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuotas projektas Europos lietuvių kultūros dienos – tai tęstinis, kasmet po skirtingas Europos šalis keliaujantis kultūros reiškinys, skirtas Europos lietuvių kultūrinei veiklai puoselėti. Tikimasi, kad šis renginys skatins Europos kraštų lietuvių bendruomenių veiklą, kvies burtis į meno kolektyvus, ruoštis ir dalyvauti Lietuvos dainų šventėse, taip pat taps puikia proga meno kolektyvų vadovams susitikti su Lietuvos institucijų atstovais aptarti diasporos tautinio identiteto klausimus, o meno kolektyvams savo pasirodymais įvairiuose Europos miestuose garsinti Lietuvos vardą ir jos kultūrą.
LRS ir PLB komisijos dėmesys – pilietybės išsaugojimo referendumui, grįžtamajai migracijai ir didesnei kultūros sklaidai
Balandžio 24–28 dienomis Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos posėdžių pavasario sesija. Komisija aptarė numatomo pilietybės išsaugojimo referendumo, Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje, patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymo rusijos karo Ukrainoje kontekste, Lietuvos piliečių grįžimo į Lietuvą probleminius aspektus. Vienoje iš priimtų rezoliucijų komisija įpareigojo pilietybės išsaugojimo referendumui pasirengti skirtą Seimo darbo grupę pateikti teisininkų išvadą dėl referendumo kartelės mažinimo galimybės.
Ana Vengrovskaja
PASAULIOLIETUVIS.LT
LRS ir PLB komisija daugiau nei du dešimtmečius yra pagrindinis PLB bendradarbiavimo įrankis su Lietuvos leidžiamąja valdžia, formuojant ir vykdant diasporos politiką bei siekiant Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pagrindinių tikslų ir atliepiant Lietuvos bei pasaulio aktualijas. Komisija posėdžiauja du kartus per metus.
Viltis sumažinti referendumo kartelę
Pirmajame LRS ir PLB komisijos posėdyje dalyviai aptarė įvairius kitais metais numatomo pilietybės išsaugojimo referendumo klausimus. Referendumą Seimas oficialiai turėtų paskelbti šių metų gegužės viduryje.
Pranešėjai sutarė, kad, palyginus su 2019 m. vykusiu referendumu dėl pilietybės išsaugojimo šį kartą bus daugiau laiko pasirengti, referendumo formuluotė yra aiškesnė.
PLB pirmininkė Dalia Henke išskyrė aiškios ir suprantamos komunikacijos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, svarbą, Lietuvoje įtraukiant savivaldybes bei nuomonės formuotojus.
Henke manymu, vienas svarbiausių uždavinių Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) bus tiksliai suskaičiuoti balsavimo teisę turinčių žmonių skaičių.
„Grįžtant prie balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, reikia išgryninti bazę. Tai vienas iš svarbiausių dalykų. VRK patikslins, kodėl mūsų nuogąstavimai tokie yra. Ar iš tiesų, tas skaičius, dabar minimas statistikoje – 2,6 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių – yra grynas ir tikslus. Labai norėtume atsakymo, nes nuo to ir bus skaičiuojama ta kartelė“, – sakė PLB pirmininkė.
Kadangi referendumo sėkmė priklauso nuo labai aukštai iškeltos balsuojančiųjų kartelės, – Konstitucijos 12-ojo straipsnio keitimui turi pritarti daugiau kaip 50 proc. visų balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įrašytų piliečių. Tai reiškia, kad tam, kad referendumas įvyktų, į jį turėtų ateiti virš 1,1 mln. piliečių, o kad būtų sėkmingas, visi jie turėtų balsuoti „už“.
PLB ir komisijos narys, teisininkas Gediminas Ramanauskas skatino į referendumą pasižiūrėti kūrybiškai, jo nuomone, kartelė gali būti sumažinta, nes ji nėra nurodyta pačioje Konstitucijoje, o Referendumo Konstituciniame įstatyme, 8 straipsnyje.
„Siūlymas būtų nustatyti referendumo kartelę būtent 12-ajam straipsniui, kuriame yra reguliuojama pilietybė, o ne visam pirmam skirsniui. Tokiu būdu yra išvengiama argumentų, kad yra grėsmės visuomenės saugumui, teritoriniam vientisumui, pamatiniams principams, yra kalbama tik apie pilietybę“, – sakė G. Ramanauskas.
PLB atstovas pažymėjo, kad tokiam konstitucinio įstatymo pakeitimui yra reikalinga kvalifikuota Seimo narių dauguma – 85 nariai, tad reikėtų pozicijos ir opozicijos sutarimo šiuo klausimu.
LRS ir PLB komisija šį siūlymą įtraukė į LR Seimui ir Vyriausybei skirtas rezoliucijas.
„Komisija įgaliojo Seimo Darbo grupę skirtą pasiruošimui artėjančiam referendumui užklausti teisininkų dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo referendumo kartelės ir atsiųsti teisinį išaiškinimą“, – per komisijos spaudos konferenciją sakė Seimo narė ir komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Užsienyje steigs naujus balsavimo punktus
Pranešėjai sutarė, kad siekiant teigiamo pilietybės referendumo rezultato turi būti susitelkta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – daug lietuvių skaičiuojančiose šalyse numatoma į referendumo organizavimą įtraukti ir diasporos atstovus.
Darbo grupės LR diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pasirengimui 2024 metų rinkimams vadovas, užsienio reikalų ministro patarėjas dr. Algimantas Rimkūnas teigė, kad nors apklausos rodo, jog didelė dalis visuomenės pozityviai žiūri į pilietybės išsaugojimą, dideliu iššūkiu lieka žemas pilietinis Lietuvos piliečių aktyvumas balsuojant rinkimuose ir referendumuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija (URM), diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos planuoja pradėti aktyvią komunikacijos kampaniją, į pagalbą kviečiant ir diasporos atstovus.
„Kviečiame Pasaulio Lietuvių Bendruomenę ir visas lietuvių diasporą buriančias organizacijas dar aktyviau veikti, kad rinkėjų skaičius ženkliai didėtų. Dideles teritorijas ir dideles lietuvių bendruomenes turinčiose valstybėse, tokiose, kaip Jungtinė Karalystė, Australija, Norvegija, mes planuojame atidaryti papildomus balsavimo punktus ir kviesime juose dirbti lietuvių bendruomenių atstovus“, – sako A. Rimkūnas.
Kaip svarbią problemą balsuojant užsienyje pranešėjai išskyrė balsavimą paštu – kai kuriose šalyse paštas dirba prastai, tad biuleteniai dažnai nepasiekia adresatų arba pasiekia per vėlai.
„Prašysime rinkimų komisijos lėšų būtent greitojo pašto panaudojimui ypatingai balsavimo biuletenių nusiuntimui“, – papildė A. Rimkūnas.
Pristatydamas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Užsienio reikalų ministerijai skirtas rezoliucijas, komisijos pirmininkas nuo PLB Jonas Bružas pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad rinkėjų sąrašai būtų tikslūs ir jame neliktų mirusių ar balso teisės nebeturinčių žmonių.
„Komisijos vienas iš prašymų VRK yra užtikrinti, kad rinkėjų skaičiaus bazė arba rinkimų teisę turinčių piliečių bazė būtų teisinga ir būtų skaičiuojami tie balsai ir kartelė referendumui, kad jis būtų įvykęs (nuo tikslaus rinkėjų skaičiaus – red. pastaba), čia labai svarbus elementas referendumo sėkmei“, – pažymėjo J. Bružas.
Diaspora bus įtraukta į pasiruošimą pilietiniam pasipriešinimui
Antrasis komisijos posėdis buvo skirtas pilietiškumui ir solidarumui, susitelkimui ir diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą didinimui. Šia tema komisijos dalyviai ir pranešėjai kalbėjo daugiausiai rusijos karo Ukrainoje kontekste.
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, be Lietuvos karinės galios ir narystės NATO, išskyrė ir civilinės gynybos svarbą agresijos atveju.
„Mūsų tapatybė yra fundamentalus dalykas. Demokratijai neužtenka tik žmogaus teisių ir laisvių, reikia bendro gėrio, o bendras gėris yra tai, kas mus vienija. Čia yra fundamentalūs dalykai. Ukrainiečiai XXI-ame amžiuje grąžino mums tą tapatybės sąvoką į gyvenimą. Pagrindinė klaida, kurią padarė Putinas – neapskaičiavo valios priešintis, kuri ir plaukia iš tapatybės, čia yra šaltinis. Tai yra mums pamoka“, – sakė Seimo narys.
Pasak Kasčiūno, plečiant pilietinio pasipriešinimo kursą, diaspora yra ypatingai svarbi ir reikia ieškoti būdų, kaip ją įtraukti.
„Sukurti elementarų algoritmą diasporai, ką darytų bendruomenės, jeigu Lietuva būtų užpulta. Pavyzdžiui, evakuacija bus vienas iš klausimų, kitas dalykas informacinis karas bus be galo svarbus dalykas, kad jūsų valstybėse parodyti, kad čia nėra kažkoks pilietinis karas tarp lietuvių“, – sakė Seimo narys.
Diaspora turi žinoti savo vaidmenį, jei ateitų diena „X“
PLB Visuomeninių reikalų ir specialių projektų komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė pritarė L. Kasčiūnui, kad diasporai turi būti sukurtas algoritmas, kur kiekvienas žmogus žinotų savo vaidmenį galimos agresijos prieš Lietuvą atveju.
„Mūsų PLB visuomeninių reikalų ir specialių projektų komisija veikia su tikslu prisidėti prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo ir potencialių agresorių atgrasymo įtraukiant lietuvių diasporą visame pasaulyje. Norime pasiekti, kad kiekvienas lietuvis užsienyje žinotų, ką jis gali daryti tiek atgrasant, tiek karo metu, tiek, jei tai įvyktų, okupacijos metu“, – sakė I. Petraitytė-Lukšienė.
Minėta komisija šiuo metu kuria platformą, kuri telktų diasporą Lietuvos saugumui. Platformos tikslas – kad kiekvienas lietuvis galėtų identifikuoti savo vaidmenį Lietuvos gynyboje.
„Ukrainos visuomenė šiame rusijos kare parodė, koks svarbus yra visuomenės pilietinis pasipriešinimas, tiek ginkluotas, tiek neginkluotas. Ir koks svarbus yra neginkluotas pasipriešinimas tiek Ukrainos žemėje, tiek už jos ribų“, – pabrėžė PLB valdybos narė.
LR Vyriausybei skirtoje rezoliucijoje LRS ir PLB komisija prašo kuo greičiau patvirtinti Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo planą ir padidinti reikiamą kursą išklausiusių Lietuvos gyventojų skaičių.
PLB nuogąstavo dėl nepakankamo dėmesio kultūrai
Antrąją posėdžių dieną vyko bendras posėdis su Seimo Kultūros komitetu, pranešėjai koncentravosi į programų tobulinimą ir įgyvendinimą, didesnį Kultūros ministerijos įsitraukimą į diasporos tapatybės puoselėjimo veiklas bei aptarė pasiruošimą 2024 m. Dainų šventei.
Komisijos pirmininko pavaduotoja, PLB valdybos narė Jūratė Caspersen pažymėjo, kad neformalų lituanistinį ugdymą patikėjus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, buvo iškart užmegztas bendradarbiavimas su diaspora ir pasiekta didelė pažanga lituanistinio švietimo srityje.
„O dar prisidėjus ir Užsienio reikalų ministerijos dėmesiui, ypač per paskutinius dvejus metus, lituanistinio skatinimo per atstovybes – iš tiesų matome didžiulį postūmį, nors turinys yra visiškai likęs ministerijos kompetencijos rankose“, – sakė J. Caspersen.
Pasak pranešėjos, nuo 2012 metų taip pat buvo pradėta siekti, kad kultūros reikalų kuravimą iš URM perimtų Kultūros ministerija, nes ir šiuo atveju reikėjo institucijos kompetencijos, bet tokio pat rezultato kaip lituanistinio švietimo atveju nepavyko pasiekti.
„Ir šiandien mes neprisibeldžiam į Kultūros ministeriją su diasporos tapatybės puoselėjimo klausimų sprendimu“, – pridūrė PLB atstovė.
Komisijos narė nuogąstavo, kad apie du trečdalius kultūrinių diasporos projektų lieka be LR Kultūros ministerijos finansavimo.
„Pagrindinė rėmimo sritis yra profesionalioji, autorinė kūryba ir vertinama projekto meninė kultūrinės veiklos kokybė. Deja, savo kultūros mokymosi, įgūdžių įgijimui ir saviveikliniai tautinės kultūros puoselėjimo, sklaidos ir įgūdžių įgijimo projektai kultūros tarybos ekspertų balų nesulaukia“, – apgailestavo PLB Kultūros komisijos pirmininkė.
Posėdyje dalyvavęs Kultūros ministras Simonas Kairys oponavo sakydamas, kad jo komanda nėra abejinga kultūros sklaidai užsienyje, biudžetas didėja, o programos yra tobulinamos. Jo manymu, trūksta daugiau komunikacijos.
„Jeigu yra kažkoks poreikis glaudesniam koordinavimui, specialiai darbo grupei, kuri turėtų periodinį susibėgimą išdiskutuojant klausimus, tikrai nematau jokių problemų. Labiau akcentuočiau komunikacinį kanalą ir jo tobulinimą“, – sakė Kultūros ministras.
Bus steigiamas naujas Medijų rėmimo fondas
Savo pranešime S. Kairys taip pat paminėjo, kad artimiausiu metu bus steigiamas naujas Medijų rėmimo fondas, kuris skelbs ir organizuos paramos konkursą 2024 metams. Pasak S. Kairio, fondo veiklą reguliuojančiame įstatyme buvo aiškus poreikis atskirai įrašyti tautines mažumas, bei akcentuoti diasporą.
Kultūros sklaidos tema LRS ir PLB komisija priėmė daugiausiai įpareigojimų.
Komisija prašo LR Vyriausybės aktyviau įsitraukti į diasporos tautinės tapatybės išlaikymo ir puoselėjimo veiklą, Kultūros ministerijoje sukuriant mechanizmą ir komunikacijos kanalą tiesiogiai bendrauti ir bendradarbiauti su diasporos organizacijomis kultūros srityje.
Komisijos nariai taip pat siekia, kad būtų numatyta daugiau lėšų finansuoti užsienio lietuvių organizacijų projektams, o Lietuvos kultūros tarybai svarstant šiuos projektus kviesti ir užsienio lietuvių ekspertus.
Ruošiantis Dainų šventei 2024 m. prašoma, kad būtų užtikrintas papildomas finansavimas Pasaulio lietuvių vienybės dienos – „Sujunkime Lietuvą – aš esu Lietuva“ – vyksiančiam keturių dalių renginių ciklui.
„Globali Lietuva“ veiksmų plane komisija prašo skirti daugiau dėmesio ne tik tradicinės, bet ir šiuolaikinės modernios lietuvių kultūros sklaidai, lietuvių kalbos ir istorinės atminties puoselėjimo užsienio lietuvių bendruomenėse priemonėms.
Sieks palengvinti grįžimą į Lietuvą
Bendrame posėdyje su Seimo Ateities komitetu komisijos nariai ir įvairių institucijų pranešėjai apžvelgė dabartinę ekonominę situaciją bei išeivių grįžimo galimybę, jiems skirtas relokaciją palengvinančias priemones, finansines paskatas darbdaviams ir darbuotojams, kurie persikelia, stažuočių ir stipendijų iš užsienio atvykstančiam jaunimui galimybes.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, kalbėdamas apie dėmesį diasporos pritraukimui, iš įvairių iniciatyvų išskyrė „Kurk Lietuvai“ programą.
„Kurk Lietuvai“ projektą esu pavadinęs sėkmingiausiu Lietuvos investicijų pritraukimo projektu visoje Lietuvos istorijoje, kadangi tai yra projektas, kuris į Lietuvos viešąjį sektorių pritraukė geriausius pasaulio protus ir geriausius universitetus baigusius diasporos atstovus kurti viešajame sektoriuje inovacijas, pokyčius“, – sako K. Žemaitis.
Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėja Indrė Laučienė pasakojo, kad viena iš užimtumo tarnybos į diasporą nukreiptų veiklos krypčių yra talentų arba darbo jėgos pritraukimas į Lietuvą.
„Iniciatyva „Atgal į Lietuvą“ užima ryškiausią poziciją <…> Jos tikslas per gyvus renginius, gyvus kontaktus ir komunikaciją internetu ne tik skleisti objektyvią informaciją apie Lietuvos darbo rinką, galimybes joje ir perspektyvas, bet kartu šiek tiek paneigti egzistuojančius mitus, dirbti su psichologiniais ir komunikaciniais barjerais, kurie šiuo metu tikrai egzistuoja“, – sakė I. Lačienė.
Rezoliucijoje LR Seimui ir Vyriausybei LRS ir PLB komisija siūlo plėsti ir stiprinti informacinę pagalbą planuojantiems grįžti į Tėvynę lietuviams bei daugiau dėmesio skirti socialiniams grįžimo aspektams, skatinti Lietuvos darbdavius įdarbinti ir priimti į stažuočių programas ketinančius grįžti, išspręsti nuotolinio darbo reglamentavimo klausimus, sukuriant galimybę dirbti Lietuvai gyvenant užsienyje.
Siekiant išsaugoti ryšį su diasporos ir iš Lietuvos išvykstančiais lietuviais komisija siūlo apsvarstyti bendros tarpinstitucinės talentų duomenų bazės kūrimo galimybę.
Svarbi pažanga lituanistiniame ugdyme
Paskutinėje posėdžių sesijoje URM Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė pristatė „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. programos 2022–2024 m. veiksmų plano įgyvendinimą.
Žukauskaitė pasidžiaugė, kad į Globalios Lietuvos programos veiklą įsitraukia vis daugiau Lietuvos institucijų, 2012 m. jų buvo tik 13, o praeitais metais jau 30. 2022 m. pirmą kartą į diasporos politikos įgyvendinimą įsijungė ir savivaldybės, o diasporos politikos finansavimas per metus išaugo dvigubai (iki 9,295,200 eurų).
Globalios Lietuvos departamento direktorė išskyrė didelę pažangą pasiekusioje neformalaus lituanistinio ugdymo srityje.
„Pagrindinis darbas ir virsmas lituanistinio švietimo srityje buvo tai, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo patvirtinta užsienio lituanistinių mokyklų, vykdančių lituanistinio švietimo programas finansavimo tvarka“, – sakė L. Žukauskaitė.
2023 m. kovą 88 lituanistinėms mokykloms buvo paskirstytas 1,6 mln. eurų finansavimas iš LR valstybės biudžeto lėšų.
Žukauskaitė pažymėjo, kad pernai buvo įgyvendinta ir daug kitų svarbių priemonių, tokių, kaip lietuvių kalbos lygių nustatymo testų organizavimas, patobulinta Lituanistinio švietimo integruotoji programa bei mokinių ir pedagogų registrai, sukurtos elektroninės mokymo priemonės 2-10 klasėms pagal Lituanistinio švietimo integruotąją programą.
Pasak jos, visų įgyvendintų priemonių tikslas – pasiekti, kad iki 2030 m. lituanistinėse švietimo įstaigose mokytųsi bent 20 proc. užsienyje gyvenančių vaikų (šiuo metu jų yra apie 7,8 proc.).
REZOLIUCIJA DĖL PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO REFERENDUMO
Projektas „Pasaulio Lietuva.“
Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.
Siekiant 🇱🇹 referendumo sėkmės bus įtraukta diaspora
pilietybės išsaugojimo referendumo klausimai.
Pranešėjai sutarė, kad siekiant teigiamo pilietybės referendumo rezultato turi būti susitelkta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – daug lietuvių skaičiuojančiuose šalyse numatoma į referendumo organizavimą įtraukti ir diasporos atstovus.
„Dideles teritorijas ir dideles lietuvių bendruomene turinčiose valstybėse, tokiose, kaip JK, Australija, Norvegija mes planuojame atidaryti papildomus balsavimo punktus ir kviesime juose dirbti lietuvių bendruomenių atstovus“, – sakė Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pasirengimui 2024 metų rinkimams darbo grupės vadovas, užsienio reikalų ministro patarėjas dr. Algimantas Rimkūnas.
Forumas aiškinsis, kodėl Lietuvai svarbus kiekvieno jos piliečio išsaugojimas
Šių metų kovo 30 d. Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje vyks forumas „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Kokia nauda Lietuvai?“, kuriame diskutuos, profesinėmis žiniomis, įžvalgomis ir kitų šalių patirtimis dalinsis konstitucinės ir tarptautinės teisės profesionalai iš Lietuvos ir diasporos, įvairių organizacijų atstovai.
Jolita ZYKUTĖ
PASAULIOLIETUVIS.LT
Nors iki 2024 m. gegužės mėnesį kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies pilietybę, liko metai, penkios forumą rengiančios organizacijos (Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, „Global Lithuanian Leaders“ kartu su teisės profesionalus vienijančiomis organizacijomis Lietuvos teisininkų draugija ir Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija) siekia patraukti visuomenės dėmesį, akcentuodamos jau seniai egzistuojančią problemą: kasmet daugybei Lietuvos Respublikos piliečių dėl šiuo metu galiojančių įstatymų tenka atsisakyti Lietuvos pilietybės. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. tokių atvejų buvo 671, 2021 m. – 1000, 2020 m. – 1252. Už šių skaičių slypi skaudžios istorijos, kai LR piliečiai jaučiasi priversti išsižadėti savo valstybės, nors norėtų ir toliau būti naudingi Lietuvai. Tarp jų rastume ir žmonių, kurie sausio 13-ąją rizikavo gyvybe įrodydami savo ištikimybę Lietuvai, bet vėliau dėl finansinių, asmeninių, profesinių priežasčių atsidūrė užsienyje. 1992 m. priimtoje LR Konstitucijoje yra įtvirtintas draudimas būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, išskyrus atskirus atvejus. Nauja Lietuvos piliečių karta, gimusi Lietuvoje ir kalbanti gimtąja kalba, šiandien neturi galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybės, įgydama kitos šalies pilietybę. Galiojant draudimui, šie piliečiai kartais priversti rinktis kitos valstybės pilietybę. Per 33 nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 750 000 Lietuvos gyventojų, kuriems svarbu išsaugoti nepertraukiamą teisinį ryšį su gimtine ir Lietuvos valstybe. Tai ypač aktualu Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje, nes LR piliečiai, gyvenantys užsienyje, atlieka reikšmingą vaidmenį atstovaudami Lietuvos interesams ir padėdami užtikrinti jos saugumą.
Teisė turi atspindėti pasikeitimus visuomenėje
„Lietuvai esant mažai ir diasporinei valstybei, kai dėl įvairių priežasčių didelės mūsų tautiečių bendruomenės gyvena užsienyje, kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio išsaugojimas yra ypač svarbus – kad būtume didesni ir augtume, kad neišnyktume milžiniškame tautų ir valstybių sūkuryje, – sako JAV ir Lietuvoje dirbantis teisininkas Jonas Bružas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas. – Forume bus aptarti teisiniai pilietybės išsaugojimo aspektai: kokia yra šiandieninė padėtis ir kodėl įstatymai negali likti tokie, kokie buvo sukurti 90-ais metais. Teisė, kaip ir visuomenė, nėra statiški reiškiniai – jie keičiasi, teisė turi atspindėti pasikeitimus visuomenėje. Bus pažvelgta į Lietuvos Konstituciją ir įstatymus šiuolaikinių laisvų ir demokratinių valstybių kontekste – matysime, kaip šių valstybių pilietybės teisė keičiasi globalizacijos procesuose, kai žmonės gali gyventi ir dirbti skirtingose šalyse tuo pačiu metu, kad siekiama išsaugoti kiek įmanoma daugiau savo piliečių, kurie, kad ir negyvena šalyje, turėtų tą stipriausią žmogaus ryšį su savo valstybe – pilietybę.“
„Lietuva šiandien vertina įvairius užsienio darbo jėgos pritraukimo į Lietuvą variantus, o Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję pilietybę, jos sparčiai netenka, prarasdami nepertraukiamą teisinį ryšį su tėvyne. Toks teisinis reguliavimas yra žalingas ir trumparegiškas mažai diasporos valstybei“, – apie svarbią problemą įspėja Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas JAV Gediminas Ramanauskas.
LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pasitarimas. Posaškovos nuotr. (2022 m. rudens sesija)
Kuo skiriasi sąvokos „pilietybės išsaugojimas“ ir „dviguba pilietybė“
Impulsą surengti šį forumą davusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke akcentuoja, kad daugelis žmonių, o dažnai ir žiniasklaida, klaidingai įsivaizduoja „pilietybės išsaugojimo“ esmę. Vartojama klaidinanti ir visiškai nederanti „dvigubos pilietybės“ sąvoka. D. Henke sako: „Labai svarbu suvokti, kad ir šis forumas, ir PLB kalbėdami apie pilietybės išsaugojimą turi galvoje „gimstant gautos pilietybės išsaugojimą“. Tokiu atveju kalbame apie stiprų nekraujo ryšį su savo valstybe, tam tikrą tautinį tapatumą. Jeigu tai būtų ne gimstant gautos pilietybės išsaugojimas, reikštų, kad, pavyzdžiui, vokietis gyvendamas Lietuvoje gauna lietuvišką ir išsaugo savo vokišką pilietybę. Pastarasis atvejis būtų dvigubos pilietybės klausimas. PLB pasisako už tai, kad gimdamas (arba per tėvus) Lietuvos pilietybę gavęs asmuo galėtų ją išsaugoti net persikėlęs gyventi į kitą šalį. Teisiškai tai jau dabar yra legalu: viena iš išimčių numato, kad iki 1990 m. išvykusieji žmonės, jų vaikai ir vaikaičiai tai padaryti gali, o tie, kurie išvyko po 1990 m., negali. Tai didelė diskriminacija! De facto tai bus du (kai kuriais atvejais gal net trys) pasai, bet de jure tai yra Lietuvos valstybės paso, besiremiančio mūsų tapatybe, išsaugojimas. Šį niuansą būtina suprasti, nes atrodo, kad Lietuva „kažką duos“. Netiesa! Mes prašome, kad Lietuva neatimtų to, ką žmogus jau gavo su savo krauju, ir tai yra didžiulis skirtumas.“
LR piliečių praradimas būtų netektis valstybės pažangai
„Global Lithuanian Leaders“ (GLL) direktorė Marija Šaraitė, komentuodama, kodėl jos vadovaujama organizacija laiko šį forumą reikšmingu ir prisijungė prie jo rengimo, pasakoja, kad GLL vienija diasporos profesionalus daugiau nei 60 valstybių. Atstovaudami pustrečiam tūkstančiui narių ir 25 profesionalų klubams GLL atliepia jų poreikius ir interesus, o Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas daugelį jų liečia asmeniškai – dauguma organizacijos narių yra emigravę po Nepriklausomybės atkūrimo, tad jiems greičiausiai negalioja jokios šiuo metu taikomos įstatymų išimtys, nors jų karjeros pasiekimai, nuopelnai, patirtys ir žinios labai vertingos Lietuvai. „Šių Lietuvos Respublikos piliečių praradimas būtų netektis valstybės pažangai“, – pabrėžia M. Šaraitė. Paklausta, kokie GLL nariai susiduria su Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo dilema, ji vardija mokslininkus, kurie daug metų atlikdami tyrimus užsienio valstybėje, bet neturėdami jos pilietybės, negali gauti stipendijų savo tyrimams vystyti, užsienio valstybės tarnyboje norinčius dirbti profesionalus, su užsieniečiais šeimas kuriančius lietuvius ir kt.
Ar bausime už norą gyventi užsienyje
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) – vienas iš forumo organizatorių. LJAA ne tik siekia ugdyti jaunuosius teisės profesionalus, bet ir stengiasi šviesti visuomenę teisinėmis temomis bei prisidėti prie teisinių problemų sprendimo. LJAA prezidentas, advokatas dr. Edvinas Meškys sako: „Mūsų asociacijos bendruomenę sudaro nariai iki 45 metų, todėl būtent ši teisininkų dalis yra atviresnė galimybėms kitose pasaulio valstybėse, kai kurie iš narių jau gyvena ir dirba užsienyje bei susiduria su Lietuvos pilietybės išsaugojimo problema. Dėl šios priežasties mums, kaip advokatams, labai svarbu, kad niekas dėl savo pasirinkimo nebūtų diskriminuojamas. Lietuvos pilietybę mūsų tautiečiai įgijo gimimu, todėl neatrodo teisinga juos bausti už norą gyventi užsienyje.“
Nepriklausomybės šventė Niujorko Maironio lituanistinėje mokykloje
Forumo programa
Forumo programoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas iš JAV Gediminas Ramanauskas skaitys pranešimą „Pilietybės išlaikymo reglamentavimas Lietuvoje: Status Quo“, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė skaitys pranešimą „Diaspora Lietuvai“, specialistų diskusiją „Lietuva kitų modernių valstybių kontekste“ ves VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas. Taip pat vyks vieša specialistų diskusija „Gimimu įgytos pilietybės nauda Lietuvai – tikros istorijos“, o renginį apibendrins pranešimai „Perspektyvos ir kas toliau?“.
Ar dėl laikmetį neatitinkančių įstatymų galime „mėtyti“ savo piliečius
„Nors dalis Forumo susijusi su teisiniais klausimais, tačiau pagrindinis akcentas – tai žmonių emocijos, jų patirtys skirtingose šalyse, jų išgyvenimai dėl to, kad, norėdami įsilieti į užsienio šalių bendruomenę ir turėti tokias pačias teises, jie privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės, savo ištakų, galimybės neribotai lankyti artimuosius ar gimines. Tai patiria Lietuvoje gimę ir užaugę piliečiai, kurie myli Lietuvą ir nori ją garsinti pasaulyje, nori jai padėti ir palaikyti, tačiau dėl savo pasirinkimo gali netekti to ryšio. O trečios ar ketvirtos kartos asmuo, kuris nekalba lietuviškai, nesupranta mūsų papročių, nežino istorijos ir niekada nėra buvęs šioje šalyje, bet patenka į įstatymo išimtį, gali atsikurti Lietuvos pilietybę. Taigi, kyla klausimas, ar antruoju atveju asmenys gali atkurti Lietuvos pilietybę, nes daugiau nusipelno mūsų šaliai?“, – kalba dr. E. Meškys. Kiekvieną besirūpinantį Lietuvos gerove ir ateitimi jis kviečia susimąstyti: „Ar tikrai turime tokią prabangą „mėtyti“ savo piliečius tik dėl to, kad įstatymai nebeatitinka šių dienų realijų? Visiškai akivaizdu, jog prieš daugiau nei 30 metų kurtos Konstitucijos kūrėjai tuo metu pagrįstai įžvelgė galimas rizikas, tačiau, ar jos pagrįstos šiandien?“
Antrindamas jam apie forumo naudą Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas Jonas Bružas sako: „Man, kaip teisininkui, yra įdomi diskusija apie Lietuvos Konstituciją ir įstatymus šiuolaikinių, laisvų ir demokratinių valstybių kontekste, taip pat dabartinių Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių pilietybę, apžvalga, kur Pilietybės įstatymas jau dabar ir be referendumo numato įvairiausių išimčių, kai Lietuvos pilietis gali turėti ne tik Lietuvos pilietybę, ir kartais atrodo, kad šiandien yra sunkiau išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę lietuviams, įgijusiems kitų šalių pilietybę, nei žmonėms, iš kitur atvykusiems gyventi į Lietuvą.“
Ne visi yra girdėję apie naujausius siūlymus dėl referendumo formuluotės ar apie konstitucinio įstatymo dėl pilietybės projektą
Forume bus pristatyta planuojamo 2024 m. referendumo formuluotė ir pagrindinės konstitucinio įstatymo projekto nuostatos. VU Teisės fakulteto prodekanė, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkė doc. dr. Vigita Vėbraitė aiškindama forumo svarbą visuomenei pabrėžia: „Manyčiau, net ir teisininkai yra nepakankamai girdėję apie naujausius siūlymus dėl referendumo formuluotės ar apie konstitucinio pilietybės įstatymo projektą.“ Pritardama Daliai Henke, Vigita Vėbraitė teigia, kad dalis žmonių žino tik sąvoką „dviguba pilietybė“ ir nesigilina į daugybinės pilietybės sampratas, taip pat į kitose pasaulio valstybėse suteikiamas galimybes išsaugoti pilietybę: „Visi forumo organizatoriai tikisi, kad renginys pradės aktyvias diskusijas šiais klausimais. Labai džiugu, kad kartu diskutuoti galės teisininkai, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje. Be to, dalyvaus ir nemažai aktyvių visuomenininkų, kurių požiūris visuomet turi būti svarbus, svarstant svarbiausius klausimus valstybėje. Tokių galimybių pasitaiko tikrai retai. Iš Lietuvos teisininkų draugijos pasižadame, kad tai tik pirma tokia diskusija. Renginių referendumo ir pilietybės išsaugojimo tema organizuosime ir ateityje, ne tik Vilniuje, bet ir įvairiuose regionuose. Lietuvos teisininkų draugija yra organizacija, veikianti teritoriniu principu ir turi savo skyrius įvairiuose miestuose bei miesteliuose.“
Pasaulio lietuviai, susirinkę į PLB XVII Seimą. 2022 m. liepos 20 d. Sigito Čiapo nuotr.
Kitų šalių patirtis
Dr. E. Meškys pastebi, kad daugybinės pilietybės ribojimai paprastai labiau pastebimi Rytų Europoje, kuri galimai įžvelgia tam tikras „nedraugiškų šalių“ rizikas. Vakarų Europos ar ypač JAV teisininkai žiūri daug paprasčiau, nes visas tariamas rizikas galima išspręsti teisinėmis priemonėmis, jie koncentruojasi į norą užtikrinti, kad jos piliečiai jaustųsi vienodai reikšmingi – tiek gyvendami savo šalyje, tiek ir išvykę gyventi kitur.
„Lietuvos pilietybės teisinis reguliavimas, teisės doktrina ir taikymo praktika yra itin griežti, lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Yra tik keletas Europos valstybių, kuriose pilietybės santykiai reguliuojami Konstitucijoje. Europoje gausu diasporos valstybių, kurios suteikia galimybę būti kelių valstybių piliečiais, numato plačias daugybinės pilietybės draudimo išimtis arba netaiko draudimo būti kelių valstybių piliečiais. Pavyzdžiui, Airijoje leidžiama daugybinė pilietybė, bet yra ribojamos teisės rinkti ar kandidatuoti į tam tikras valstybės tarnybos pareigas“, – primena Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas iš JAV G. Ramanauskas.
PLB pirmininkė D. Henke dalinasi Lietuvos artimiausios kaimynės Latvijos pavyzdžiu – ši savo dydžiu ir piliečių skaičiumi už Lietuvą mažesnė šalis gimstant įgytos pilietybės išsaugojimą išsprendė jau prieš dešimtmetį. Viešojoje erdvėje po to nebuvo minimas nei masinis savos pilietybės atsiėmimas (jei kas anksčiau buvo priverstas jos atsisakyti), nei padidėjęs kitų šalių pilietybės įgijimas, nes turima latviška pilietybė išsaugoma bet kokiu atveju. „Nieko blogo neįvyko. Tad kodėl mes, lietuviai, taip bijome? Tokios baimės – sovietizmo reliktai. Juk pasaulis pasikeitė, yra judėjimo teisė, darbo teisė tarp ES šalių, – samprotauja D. Henke. – Austrijoje pilietybės įstatymas pilietybės labai griežtas, tačiau jame egzistuojančios išimtys padengia esminius gyvenimo atvejus ir nesukelia piliečiams diskriminacijos jausmo, kas, deja, vyksta Lietuvoje.“
Istorija liudija apie užsienio lietuvių, turinčių kitos šalies pilietybę, naudą Lietuvai
PLB pirmininkė primena, kodėl aktyvi ir pilietiška diaspora, išsaugojusi Lietuvos pilietybę, naudinga istorinėje Lietuvos teritorijoje gyvenantiems lietuviams: „Atminkime, kaip praeityje mūsų diaspora ir jos organizacijų nariai pasišventę gynė Lietuvą. Jie galėjo teisiškai tai daryti, nes buvo tų šalių piliečiai. Juk jeigu neturėdamas JAV pilietybės parašysi laišką į Kongresą, kongresmenai į jį nereaguos, neturėdami teisinio pagrindo atstovauti tavo interesams. (Kalbėdamas apie tai šių dienų patirtimi diskusijoje dalinsis ir advokatas JAV G. Ramanauskas.) Vokietijos tuometinėje sostinėje Bonoje vyko aktyvios demonstracijos už Lietuvos nepriklausomybę, kad būtų nepripažinta Sovietų Sąjungos aneksija. Į tas demonstracijas ėjo Vokietijos piliečiai, turintys lietuviškas šaknis! Paprastai sakant, Lietuvos gyventojams tiesiog naudinga, kad tarp gyvenančių kitose šalyse Lietuvos piliečių būtų kuo daugiau tų, kurie savąją pilietybę gali išsaugoti, net ir įgydami kitos šalies pilietybę“.
Pilietybės išsaugojimas liečia kiekvieną
Forumo organizatoriai kviečia teisininkus, žiniasklaidą, plačiąją visuomenę aktyviai dalyvauti forume, kad būtų kuo žinomesnė egzistuojanti problema, kurios sprendimas tik iš pirmo žvilgsnio aktualus mažai grupei žmonių – išvykusiesiems iš Lietuvos. Giliau pažvelgus, tai liečia kiekvieną besirūpinantį Lietuvos gerove. 2019 m. įvykusio referendumo metu beveik 75 proc. balsavusių LR piliečių pasisakė už LR pilietybės išsaugojimą (tarp balsavusiųjų užsienyje – absoliuti dauguma), bet pakeisti LR Konstitucijai pritrūko balsų. Kad 2024 m. vyksiančiame referendume dėl gimstant įgytos pilietybės išsaugojimo dalyvautų kuo didesnis skaičius žmonių, būtina iš anksto kuo daugiau kalbėti ir diskutuoti šiuo Lietuvos saugumui ir augimui svarbiu klausimu.
Kaip dalyvauti forume
Pilietybės forumas „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Kokia nauda Lietuvai?“ vyks hibridiniu būdu. Norintys dalyvauti gyvai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje turi registruotis užpildydami registracijos formą https://bit.ly/PilietybesForumas
FB nuoroda – https://www.facebook.com/events/1292222607994436
Renginio transliacija – kovo 30 d. 15-18 val. (LT laiku) bus tiesiogiai transliuojama lrt.lt portale, vėliau įrašas bus skelbiamas lrt.lt mediatekoje.
PLB pirmininkės Dalios Henke sveikinimas Vasario 16-tosios proga
Mielieji lietuviai pasaulyje,
Vasario 16-oji – tai lietuvių tautos apsisprendimas eiti nepriklausomybės keliu ir turėti savo valstybę.
Šiandiena noriu palinkėti Jums to ko linki man Lietuvos vėliavos spalvos:
Geltona – šviesos,
Žalia – vilties,
Raudona – aistros gyventi ir kurti.
Ukrainai, linkiu pergalės, nes jie, kaip ir mes apsisprendė būti laisvi. O pasauliui linkiu nepavargti kovoti už taiką.
PLB valdybos vardu sveikinu visus su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Vasario 16-ąja.
Dalia Henke