Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikla per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų – naujausioje knygoje
Per pastaruosius 30 metų Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklos formos keitėsi: nuo finansinės pagalbos pirmaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvai atstatyti iki Pasaulio lietuvių apygardos Seimo rinkimuose 2020 metais. Nuo 1990 metų PLB ypač sparčiai plėtėsi ir augo. Nors organizacija per šį laikotarpį perėjo skirtingus raidos etapus, lietuvybės išsaugojimas ir puoselėjimas išliko svarbiausias jos prioritetas. Kaip ir išliko stabili PLB struktūra, kuri per daugiau nei 60 organizacijos veiklos metų pasitvirtino ir įsitvirtino. „PLB yra seniausia ir didžiausia pasaulio lietuvius vienijanti organizacija, įgavusi pasitikėjimą valstybiniu lygmeniu. Tai – bendras po visą pasaulį išsibarsčiusių tautiečių indėlis ir darbas, kuris buvo ir yra daromas iš visuomeninių paskatų“, – teigia Dalia Henke. Koks buvo šis – nuo 1990 iki 2020 metų – laikotarpis PLB veikloje, kas buvo padaryta, kas atsirado, ko veikloje nebeliko, bus aprašyta knygoje „Pasaulio Lietuvių Bendruomenė per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų 1990–2020“.
Trijų paskutinių dešimtmečių PLB istoriją planuojama sutalpinti į 500 puslapių apimties knygą. „Nėra jokios kitos tokios organizacijos Lietuvoje, taip plačiai veikiančios Lietuvos gyvenime kaip Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Ji yra įsitraukusi į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą“, – tikina PLB kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen. Todėl ir knygoje PLB veikla bus pristatyta plačiai ir įvairiapusiškai. Knygą sudarys trys dalys. Pirmojoje dalyje PLB bus pristatyta kaip organizacija. O tai yra jos struktūra, prioritetinės veiklos sritys, reikšmingiausi projektai ir veiklos per 30 metų. Jei konkrečiau, tai – jos politinė veikla bei indėlis į Lietuvos istoriją ir politiką, kultūrinė veikla, lituanistinis švietimas, pasaulio lietuvių sielovada. Neatskiriama PLB dalis yra Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga, tokie renginiai kaip Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė ar Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Daug prie projektų finansavimo, remdami tiek užsienio lietuvius, tiek Lietuvoje vykstančią veiklą, prisideda lietuvių bendruomenių įkurti fondai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ar Kanadoje. Jie pristatys savo veiklą, atskleisdami, kiek finansinės paramos Lietuvai suteikė, ypač pirmais šalies nepriklausomybės metais. Ilgus dešimtmečius buvo aktyviai leidžiama užsienio lietuvių spauda. Tačiau iki šių dienų leidyba ženkliai sumažėjo. Vienas tokių leidinių – iki šių dienų išlikęs nuo 1963 metų leidžiamas „Pasaulio lietuvis“. Užsienio lietuvių spaudos raida taip pat bus pristatyta knygoje. Kai kurie PLB reikšmingi renginiai – Europos lietuvių studijų savaitė ar diplomatų ir lietuvių bendruomenių lyderių Europoje suvažiavimai – nebevyksta. Tačiau tai buvo labai svarbi terpė diskusijoms, kūrybinėms nuotaikoms, pokalbiams apie Lietuvos valstybės vystymąsi ir jos kultūrines išraiškas. Su šiais renginiais knygos skaitytojai galės susipažinti naujajame leidinyje. Ilgainiui nykstant kai kurioms iniciatyvoms ir renginiams atsirado daugybė kitų. Štai lietuvių buriuotojai 2008 metais metė iššūkį – Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo proga aplankyti penkiuose žemynuose įsikūrusias lietuvių bendruomenes. Nuo tada visame pasaulyje lietuviai liepos 6 dieną kartu dainuoja Tautišką giesmę. Šis projektas bus taip pat knygoje plačiai pristatytas.
Antroje knygos dalyje bus pristatyta PLB ir Lietuvos valstybės partnerystė. „Lietuva yra diasporinė valstybė. Apie 1,3 mln. lietuvių ar lietuviškas šaknis turinčių žmonių gyvena už Lietuvos ribų. Todėl valstybei svarbu turėti instrumentus, kuriais ji bendrauja su trečdaliu savo tautos užsienyje“, – teigia J. Caspersen. Šioje dalyje bus atskleisti ryškiausi tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai: programa „Globali Lietuva“ ir jos pagrindiniai aspektai, o taip pat dvi pagrindinės bendros komisijos – su Lietuvos Respublikos Seimu (Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija) ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybe (Užsienio lietuvių reikalų koordinacinė komisija).
Lietuvių bendruomenėms, kurios sudaro Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, bus skirta trečioji knygos dalis. 51 pasaulio valstybėje įsikūrusios ir veikiančios bendruomenės, nepriklausomai nuo jų dydžio, veiklos trukmės ir pobūdžio, dirba siekdamos to paties tikslo – telktis, išlaikyti tautinį tapatumą, puoselėti gimtąją kalbą, kultūrą, tradicijas ir palaikyti gyvą ryšį su Lietuva. „Lietuvių bendruomenės parodys „pasaulio“ Lietuvą. Lietuviai už tūkstančių kilometrų dirba, kuria, mokosi, kalba kitų šalių kalbomis, o jų širdys plaka Lietuvai. Jie švenčia Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Lietuvos valstybės, Mindaugo karūnavimo dieną, kartu gieda Tautišką giesmę, dėvi tautinius rūbus ir tuo didžiuojasi, moko savo vaikus lietuvių kalbos. Lietuva turi jais didžiuotis. Jie yra lygiateisė lietuvių tautos dalis, kurianti mūsų istoriją“, – įsitikinusi šią knygos dalį koordinuojanti J. Caspersen.
„Džiaugiamės, kad knygos leidybą jau dosniai parėmė Lietuvių Fondas, Kanados ir Australijos lietuvių bendruomenių fondai, bet lėšų dar trūksta“, – sako D. Henke.
Tapkite šios istorijos dalimi!
Paremkite knygos leidybą.
Plačiau apie planuojamą išleisti knygą: skaitykite čia