Tag Archive: pilietybė

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė dėkoja tautai už antrą pilietiškumo bangą

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdyba dėkoja Lietuvos piliečiams už aktyvų dalyvavimą Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. 

Balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume atėjo seniai nematytas žmonių skaičius – beveik 60 proc. balso teisę turinčių piliečių. Tai rodo stiprų Lietuvos piliečių sąmoningumą ir tai, kad pilietybės išsaugojimo klausimas jiems yra labai svarbus.

Už pilietybės išsaugojimą balsavo gerokai daugiau nei 1 milijonas piliečių (galutinius skaičius sužinosime gegužės 18 d. baigus skaičiuoti užsienyje gautus balsus). Nors šių balsų neužteko pakeisti Konstitucijos 12 straipsniui, tokiu būdu leidžiant išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, priėmusiems kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, PLB mano, kad į piliečių išreikštą valią turi būti įsiklausyta.

PLB valdyba dėkoja visoms Lietuvos Respublikos (LR) institucijoms, inicijavusioms ir parėmusioms siekį spręsti pilietybės išsaugojimo klausimą: LR Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai, LR Seimo nariams ir kandidatams į prezidentus, palaikiusiems šią iniciatyvą ir pasisakiusiems už pilietybės išlaikymą. 

Reiškiame didžiulį dėkingumą visoms lietuvių bendruomenėms, aktyvistams ir savanoriams, kurie aukodami savo laiką ir asmenines lėšas padėjo skleisti žinią apie pilietybės išlaikymo svarbą ir siekti šios pilietiškumo pergalės. Mūsų jėga yra vienybė.

Apgailestaujame, kad ne visi užsienyje gyvenantys LR piliečiai galėjo įgyvendinti savo pilietinę pareigą. Dėl pašto tarnybų darbo ypatumų ir didelių atstumų kai kuriose šalyse tautiečių iki šiol nepasiekė balsavimo biuleteniai arba išsiųsti sugrįžo atgal. Dėl įvairių su balsavimu paštu susijusių nesklandumų 2024 m. gegužės 12 d. rinkimų metu Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ ir visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ kartu kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, Seimo kanceliariją ir Užsienio reikalų ministeriją.

„Koks bus tolesnis pilietybės išsaugojimo klausimo likimas, kaip traktuoti tų piliečių, kurie pasisakė  jau antrą kartą „už“, valią – o tai yra didžiulis skaičius žmonių, gerokai virš milijono. Jų negalima nubraukti. Tai yra skaičius, kuris reiškia rimtą signalą esamiems ir būsimiems politikams ir valstybės vadovams. Prezidentą išrinksime gegužės pabaigoje, o rudenį laukia  LR Seimo rinkimai. Visiems dabartiniams ir būsimiems Seimo nariams yra duotas svarbus mandatas kuo greičiau spręsti šį klausimą ir plėsti atskirus atvejus, ką mini LR Konstitucija. Kiekvienas pasas yra ne tik teisinis dokumentas, bet ir žmogaus likimas“, – sako PLB pirmininkė Dalia Henke.

Nuo 2006 metų pilietybės išsaugojimo svarbą pabrėžianti PLB iškart po išankstinių referendumo rezultatų ėmėsi tolesnių veiksmų, siekdama išspręsti pilietybės netekimo problemą. PLB atstovai jau konsultavosi su teisininkais, o gegužės 15 d. susitiko su Seimo nariais ir visų frakcijų atstovais, su kuriais aptarė referendumo rezultatus ir tolesnius žingsnius, sprendžiant pilietybės praradimo problemą. 

Seimo narių yra prašoma susivienyti ir į Pilietybės įstatymą įtraukti dar vieną siaurą išimtį, kurioje bus nurodyta, kokiais atvejais žmogus, priėmęs kitos šalies pilietybę, galės išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.

Susitikimas vyko gyvai II Seimo rūmuose Spaudos konferencijų salėje. Transliacija galite peržiūrėti čia. 

PLB yra 1958 metais JAV įsteigta didžiausia išeivijos skėtinė organizacija, vienijanti lietuvių bendruomenes 55-iose pasaulio šalyse. 

Parengė: PLB Viešųjų ryšių komisijos narė Ana Vengrovskaja

Gegužės 12 d. vyksiančio referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo mitai ir faktai

Gegužės 12 d. vyksiantis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (gimimu gautos Lietuvos pilietybės išsaugojimo) visuomenėje ir viešojoje erdvėje sukelia diskusijas, kurių metu kai kuriuos išsakomus teiginius derėtų įvardyti kaip neatitinkančius realybės ar iliuzijas. Peržvelkime dažniausiai minimus dalykus ir pasvarstykime, kaip yra iš tiesų.

Jolita ZYKUTĖ

PASAULIOLIETUVIS.LT

Iliuzija nr. 1. Referendumas aktualus tik iš Lietuvos išvažiavusiems jos piliečiams, o gyvenantiesiems Lietuvoje ir nesiruošiantiems iš jos išvykti jis visiškai nesvarbus.

Realybė: Jau dabar yra vienuolika Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės įstatymo išimčių, kai užsienyje gyvenantys LR piliečiai gali turėti kelias pilietybes. Pavyzdžiui, diasporoje gyvenančio LR piliečio vaikai ir anūkai gali išsaugoti Lietuvos pilietybę pagal 1-ąją ir 11-ąją išimtį, kai LR pilietybė ir kitos šalies pilietybė įgyjama gimimu arba iki 18 metų.

Skamba paradoksaliai, tačiau Lietuvos pilietybės išsaugojimas nėra „garantuotas“ būtent tiems, kurių abu tėvai yra LR piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje. Jeigu tokie Lietuvoje gimę asmenys kada nors išvyktų studijuoti ar gyventi į užsienį ir dėl kokių nors priežasčių turėtų priimti kitos šalies pilietybę, LR pilietybės jie neišsaugotų. Jie atsidurs tokioje pat padėtyje, kaip ir šiuo metu diasporoje esantys pirmos kartos emigrantai, kurie gimė ir augo Lietuvoje. Labai dažnai gyvenantieji užsienyje sako: „Atvykau trumpam, net neplanavau čia pasilikti“, bet gyvenimas sudėsto savaip. Taip gali atsitikti netgi tiems, kurie tvirtai įsitikinę, kad jų vaikai visada gyvens Lietuvoje.

Vertinant statistiškai, būtent Lietuvoje gyvenantiesiems referendumo pergalė (ir gimimu gautos LR pilietybės išsaugojimas) yra aktualus dalykas, nes ten Lietuvos piliečių yra absoliuti dauguma, palyginti su diasporoje gyvenančių pirmos emigracijos kartos LR piliečių kiekiu.

Iliuzija nr. 2. Kitos šalies pilietybę nori priimti tik tie LR piliečiai, kurie nemyli Lietuvos.

Realybė: Priežastys, kodėl susiklosto situacija, kad išvykęs iš Lietuvos jos pilietis svarsto apie kitos šalies pilietybės priėmimą, yra skirtingos. Dažniausiai jos iškyla dėl to asmens realizacijos galimybių ar yra buitinio pobūdžio, nes įvairiose šalyse skirtingi reikalavimai. Štai kelios iš tokių priežasčių: neturėdamas gyvenamosios šalies pilietybės žmogus negali gauti banko paskolos, sunkiau gauna finansinę paramą studijoms, sveikatos paslaugas, turi mažiau socialinių garantijų, pavyzdžiui, netekęs darbingumo. Mokslininkams aktualu, kad gyvenamosios šalies pilietybės turėjimas leidžia pretenduoti į tyrimų stipendijas. Kai kur tik tos šalies piliečiai gali dirbti tam tikrus darbus – būti mokytojais, valstybės tarnautojais ar netgi statybininkais, jei jie dirba, pavyzdžiui, kariniame objekte.

Sportininkai, norintys siekti sportinių aukštumų ir dalyvauti gyvenamosios šalies nacionalinėje rinktinėje, privalo turėti tos šalies pilietybę. Jeigu jie tokie geri sportininkai, kodėl gi neatstovauja Lietuvai? Meilė Lietuvai vėl niekuo dėta, bet galbūt būtent ta sporto šaka nėra taip išvystyta tėvynėje. Pavyzdžiui, 2024 m. duomenimis, pasauliniame suaugusiųjų moterų tinklinio reitinge Italija yra penktoje vietoje iš 74, Lietuvos šiame sąraše netgi nėra. Tad kai Italijoje gyvenanti tinklininkė Indrė Sorokaitė, aukščiausio lygio žaidėja, buvo pakviesta į nacionalinę šalies rinktinę, 2013 m. jai teko pasirinkti priimti Italijos pilietybę, taip netenkant Lietuvos pilietybės.Balsavimas RomojeBalsavimas Kipre

Iliuzija nr. 3. LR piliečio pasas užsienyje gyvenantiesiems LR piliečiams yra nesvarbi popierinė knygelė.

Realybė: Patirtis, kai iš tavęs atima gimimu įgytą LR pilietybę, daugeliui yra itin skausminga. Apima neteisybės jausmas – kodėl iš to, kuris moka lietuvių kalbą, išmano šalies istoriją, kultūrą, atimama jo gimimu gauta pilietybė, o į Lietuvą atvykusiems svetimšaliams ji suteikiama, nors jų ryšys su Lietuva nėra toks stiprus?

Užsienio reikalų ministerijos (URM) 2023 m. atlikta diasporos apklausa liudija, kad lietuvybė (tautinė tapatybė) svarbi 91 proc. apklaustųjų, įvardijant lietuvybės ženklus, antroje vietoje, po lietuvių kalbos mokėjimo, minima Lietuvos pilietybė (72 proc.).

Iliuzija nr. 4. LR piliečiai gali būti tik tie, kurie gyvena Lietuvoje.

Realybė: Ar tokia nuomonė neprimena sovietmečio, kai išvykusieji iš šalies buvo laikomi išdavikais? Šiais laikais laisvai judėti po pasaulį, ten dirbti ir gyventi gali kiekvienas. Tokią teisę numato LR Konstitucija. Jaunimas ypač nori išbandyti save studijuodamas ar darydamas karjerą užsienyje. Po pasaulinės pandemijos išpopuliarėjus idėjai „darbas iš namų“, žmonės suprato galintys dirbti vienoje šalyje, o gyventi kitoje. Dėl to, kad darbo jėga, kaip nekvalifikuoti darbuotojai, taip ir aukšto lygio profesionalūs specialistai, gali judėti laisvai. Valstybės šiuolaikiniame pasaulyje rūpinasi „išsaugoti“ savo piliečius, nes būtų apmaudu „atiduoti“ juos kitoms šalims.

Iliuzija nr. 5. Išvažiavo iš Lietuvos, vadinasi, Lietuvos gerovė jiems nerūpi, taigi ir Lietuvos pilietybės jiems nereikia!

Realybė: URM rengtoje 2023 m. apklausoje net 70 proc. diasporos atstovų sakė prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo. Iš jų 38 proc. skatina turistines keliones į Lietuvą, 33 proc. finansiškai remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius, 13 proc. tarpininkauja padėdami užmegzti kontaktus tarp Lietuvos ir užsienio šalių, 12 proc. teigia dalyvavę labdaros ir paramos programų veiklose Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių, 9 proc. konsultuoja Lietuvos įmones, organizacijas ar asmenis, 8 proc. yra investavę Lietuvoje ar čia įkūrę savo verslą.

Pasak banko „Revolut“ atstovų, 2021 m. užsienyje gyvenantys lietuviai į Lietuvą pervedė 691 mln. eurų, 2022 m. – daugiau nei 1 mlrd. eurų (palyginimui – 2022 m. LR biudžete buvo suplanuota pensijoms skirti 4,3 mlrd. eurų). 2023 m. piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą sudarė 701 mln. eurų, tai prilygsta 1 proc. Lietuvos BVP.

Iliuzija nr. 6. Užsienyje gyvenantiems LR piliečiams nereikalinga Lietuvos pilietybė, nes jie vis tiek negrįš į Lietuvą.

Realybė: Statistika rodo, kad ketvirtus metus į Lietuvą grįžta daugiau, nei išvyksta. Per paskutinius 4 metus grįžo ir pasiliko 24 500 LR piliečių. Be to, URM atliktoje pasaulio lietuvių apklausoje 20 proc. dalyvių nurodė numatę apytiksles grįžimo į Lietuvą datas (2022 m. – 16 proc.), dar 59 proc. neatmeta grįžimo į Lietuvą galimybės (2022 m. – 56 proc.). Beje, sumažėjo ir neplanuojančiųjų grįžti – jie sudarė 21 proc. apklaustųjų (2022 m. – 28 proc.). LR pilietybės turėjimas – neabejotinai svarbus dalykas svarstantiems, kokioje šalyje gyventi, o pilietybės neturėjimas, atvirkščiai, sukelia daug barjerų atvykti gyventi į Lietuvą.

Pagrindinė priežastis, kodėl išvykusieji neplanuoja grįžti – užsienyje susikurtas gyvenimas. Tačiau būtų naivu manyti, kad fiziškai Lietuvoje negyvenantis LR pilietis neteikia naudos šaliai ar jos ekonomikai. Užsienyje gyvenantieji prisideda ne tik savo artimiesiems skirtomis piniginėmis perlaidomis, bet pritraukia investicijų, kuria ir plėtoja Lietuvos verslo ryšius su kitomis šalimis.

Iliuzija nr. 7. Jeigu referendumui bus pritarta, LR pilietybę galės atkurti žydų kilmės asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1940 m., ir jiems reikės mokėti kompensacijas už prarastą nekilnojamąjį turtą.

Realybė: Referendumas šiuo klausimu nieko nepakeis. Jau dabar pagal Pilietybės įstatymo išimtį iki 1940 m. iš Lietuvos išvykę litvakai turi galimybę išsaugoti LR pilietybę iki trečios kartos. Dėl kompensacijos už prarastą nekilnojamąjį turtą susitarta jau 2011 m., tad jokių naujų kompensacijų nebūtų mokama.

Iliuzija nr. 8. Jeigu referendumui bus pritarta, tada ir Lietuvos, ir Lenkijos pilietybes turintys asmenys paskelbs Vilnijos krašto autonomiją ir galiausiai atsiskirs nuo Lietuvos, prisijungdami prie Lenkijos. Tai gali atsitikti ir tuo atveju, jei LR prezidentu išrinks ir Lenkijos pilietybę turintį asmenį.

Realybė: Šį argumentą pateikiantys asmenys remiasi emocijomis grįstais teiginiais apie milžinišką grėsmę, tačiau realiai negali įvardyti, kaip toks scenarijus, bent jau teoriškai, būtų įgyvendintas. Manipuliuojant baimėmis lengva valdyti žmones ir paveikti jų nuomones, ypač jeigu paliečiama Lietuvos sostinės tema. Jau dabar Lietuvoje gimę lenkų tautinės mažumos atstovai turi LR pilietybę, o LR pilietybės įstatyme egzistuoja 11 išimčių, kurios leidžia turėti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę. Teisinės procedūros, kad Lenkijos ir Lietuvos pilietis galėtų keisti Lietuvos teritoriją, netgi neegzistuoja. Seimo nariu ar LR prezidentu nei dabar, nei laimėjus referendumą negalės tapti kelias pilietybes turintis asmuo.

Iliuzija nr. 9. Jeigu referendumui bus pritarta, Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę turintis asmuo gali kandidatuoti į Seimą, būti prezidentu, rinkti Lietuvos valdžią ir spręsti visos valstybės likimą.

Realybė: Referendumas su šiais klausimais visiškai nesusijęs ir jiems įtakos neturės. Pagal LR Konstituciją, Seimo nariu ar prezidentu renkamas asmuo gali turėti tik LR pilietybę. Jau dabar, pagal įstatymus, Lietuvoje gyvenantys LR piliečiai, turintys ir kitos šalies pilietybę, gali balsuoti LR Seimo, prezidento ir savivaldos rinkimuose. Užsienyje gyvenantys LR piliečiai, nepriklausomai kiek pilietybių turi, nedalyvauja Lietuvos savivaldos rinkimuose, tačiau renka LR prezidentą, o Seimo rinkimuose renka Pasaulio lietuvių apygardos atstovą – 1 iš 141 Seimo narių.

Užsienio valstybių piliečiai Lietuvoje deklaravę gyvenamąją vietą, gali balsuoti Lietuvos savivaldos rinkimuose, bet ne rinkti LR Seimą ar prezidentą.

Iliuzija nr. 10. Lietuvai nebus jokios naudos, jei užsienyje gyvenantys LR piliečiai turės ir kitos valstybės pilietybę.

Realybė: Kokią naudą Lietuvai gali teikti jos pilietis, turintis ir kitos valstybės pilietybę, liudija JAV pavyzdys. Jeigu gyvendamas JAV nesi šalies pilietis, negali rinkti kongreso narių ir daryti įtakos politiniams sprendimams, ir atvirkščiai – jeigu esi rinkėjas, tada gali rašyti laiškus, reikalauti, kad kongresmenai atstovautų vienai ar kitai pozicijai. Tai, kad šių metų balandžio mėnesį JAV kongresas nusprendė suteikti Ukrainai milžinišką paramą, – vienas iš įrodymų, jog būti rinkėju yra naudinga, nes daug lietuvių rašė laiškus savo kongresmenams. Kas būtų, jeigu tokios pagalbos reiktų Lietuvai?

Iliuzija nr. 11. Jeigu į Lietuvą grįš tie, kurie turi Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, jie taps našta „Sodrai“, nes Lietuva turės mokėti jiems pensiją.

Realybė: Nesvarbu, kur asmuo gyvena, pensiją mokės ta šalis, kurioje dirbdamas asmuo ją „užsidirbo“.

Iliuzija nr. 12. Referendumas iš anksto užprogramuotas nesėkmei, nes aukšta balsavimo kartelė, todėl aš neisiu balsuoti, mano balsas nieko nelemia.

Realybė: 2019 m. referendume dėl pilietybės išsaugojimo 1 mln. LR piliečių Lietuvoje ir užsienyje pasisakė „už“, iki pergalės pritrūko apie 250–300 tūkst. balsų. Svarbus kiekvienas balsas! Galbūt referendumo rezultatą nulems būtent tas, kuris šią akimirką skaito šias eilutes. Balsavimo biuletenyje neminimas „gimimu gautos pilietybės išsaugojimas“, o klausiama apie Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą. Tokios daugeliui neaiškios sakinio formuluotės priežastis – tam tikri teisiniai reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti.

Belieka įsidėmėti – pritarti LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui reiškia norėti išsaugoti gimimu gautą pilietybę, tad biuletenyje kryžiuką reikia žymėti prie žodžio „Taip“. Jeigu tam nepritari – kryžiuką reikia dėti prie žodžio „Ne“.

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.

Šaltinis: www.pasauliolietuvis.lt

Forumas aiškinsis, kodėl Lietuvai svarbus kiekvieno jos piliečio išsaugojimas

Šių metų kovo 30 d. Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje vyks forumas „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Kokia nauda Lietuvai?“, kuriame diskutuos, profesinėmis žiniomis, įžvalgomis ir kitų šalių patirtimis dalinsis konstitucinės ir tarptautinės teisės profesionalai iš Lietuvos ir diasporos, įvairių organizacijų atstovai.

Jolita ZYKUTĖ

PASAULIOLIETUVIS.LT

Nors iki 2024 m. gegužės mėnesį kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies pilietybę, liko metai, penkios forumą rengiančios organizacijos (Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, „Global Lithuanian Leaders“ kartu su teisės profesionalus vienijančiomis organizacijomis Lietuvos teisininkų draugija ir Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija) siekia patraukti visuomenės dėmesį, akcentuodamos jau seniai egzistuojančią problemą: kasmet daugybei Lietuvos Respublikos piliečių dėl šiuo metu galiojančių įstatymų tenka atsisakyti Lietuvos pilietybės. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. tokių atvejų buvo 671, 2021 m. – 1000, 2020 m. – 1252. Už šių skaičių slypi skaudžios istorijos, kai LR piliečiai jaučiasi priversti išsižadėti savo valstybės, nors norėtų ir toliau būti naudingi Lietuvai. Tarp jų rastume ir žmonių, kurie sausio 13-ąją rizikavo gyvybe įrodydami savo ištikimybę Lietuvai, bet vėliau dėl finansinių, asmeninių, profesinių priežasčių atsidūrė užsienyje.  1992 m. priimtoje LR Konstitucijoje yra įtvirtintas draudimas būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, išskyrus atskirus atvejus. Nauja Lietuvos piliečių karta, gimusi Lietuvoje ir kalbanti gimtąja kalba, šiandien neturi galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybės, įgydama kitos šalies pilietybę. Galiojant draudimui, šie piliečiai kartais priversti rinktis kitos valstybės pilietybę. Per 33 nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 750 000 Lietuvos gyventojų, kuriems svarbu išsaugoti nepertraukiamą teisinį ryšį su gimtine ir Lietuvos valstybe. Tai ypač aktualu Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje, nes LR piliečiai, gyvenantys užsienyje, atlieka reikšmingą vaidmenį atstovaudami Lietuvos interesams ir padėdami užtikrinti jos saugumą.

Teisė turi atspindėti pasikeitimus visuomenėje

„Lietuvai esant mažai ir diasporinei valstybei, kai dėl įvairių priežasčių didelės mūsų tautiečių bendruomenės gyvena užsienyje, kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio išsaugojimas yra ypač svarbus – kad būtume didesni ir augtume, kad neišnyktume milžiniškame tautų ir valstybių sūkuryje, – sako JAV ir Lietuvoje dirbantis teisininkas Jonas Bružas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas. – Forume bus aptarti teisiniai pilietybės išsaugojimo aspektai: kokia yra šiandieninė padėtis ir kodėl įstatymai negali likti tokie, kokie buvo sukurti 90-ais metais. Teisė, kaip ir visuomenė, nėra statiški reiškiniai – jie keičiasi, teisė turi atspindėti pasikeitimus visuomenėje. Bus pažvelgta į Lietuvos Konstituciją ir įstatymus šiuolaikinių laisvų ir demokratinių valstybių kontekste – matysime, kaip šių valstybių pilietybės teisė keičiasi globalizacijos procesuose, kai žmonės gali gyventi ir dirbti skirtingose šalyse tuo pačiu metu, kad siekiama išsaugoti kiek įmanoma daugiau savo piliečių, kurie, kad ir negyvena šalyje, turėtų tą stipriausią žmogaus ryšį su savo valstybe – pilietybę.“

„Lietuva šiandien vertina įvairius užsienio darbo jėgos pritraukimo į Lietuvą variantus, o Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję pilietybę, jos sparčiai netenka, prarasdami nepertraukiamą teisinį ryšį su tėvyne. Toks teisinis reguliavimas yra žalingas ir trumparegiškas mažai diasporos valstybei“, – apie svarbią problemą įspėja Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas JAV Gediminas Ramanauskas.

Kuo skiriasi sąvokos „pilietybės išsaugojimas“ ir „dviguba pilietybė“

Impulsą surengti šį forumą davusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke akcentuoja, kad daugelis žmonių, o dažnai ir žiniasklaida, klaidingai įsivaizduoja „pilietybės išsaugojimo“ esmę. Vartojama klaidinanti ir visiškai nederanti „dvigubos pilietybės“ sąvoka. D. Henke sako: „Labai svarbu suvokti, kad ir šis forumas, ir PLB kalbėdami apie pilietybės išsaugojimą turi galvoje „gimstant gautos pilietybės išsaugojimą“. Tokiu atveju kalbame apie stiprų nekraujo ryšį su savo valstybe, tam tikrą tautinį tapatumą. Jeigu tai būtų ne gimstant gautos pilietybės išsaugojimas, reikštų, kad, pavyzdžiui, vokietis gyvendamas Lietuvoje gauna lietuvišką ir išsaugo savo vokišką pilietybę. Pastarasis atvejis būtų dvigubos pilietybės klausimas. PLB pasisako už tai, kad gimdamas (arba per tėvus) Lietuvos pilietybę gavęs asmuo galėtų ją išsaugoti net persikėlęs gyventi į kitą šalį. Teisiškai tai jau dabar yra legalu: viena iš išimčių numato, kad iki 1990 m. išvykusieji žmonės, jų vaikai ir vaikaičiai tai padaryti gali, o tie, kurie išvyko po 1990 m., negali. Tai didelė diskriminacija! De facto tai bus du (kai kuriais atvejais gal net trys) pasai, bet de jure tai yra Lietuvos valstybės paso, besiremiančio mūsų tapatybe, išsaugojimas. Šį niuansą būtina suprasti, nes atrodo, kad Lietuva „kažką duos“. Netiesa! Mes prašome, kad Lietuva neatimtų to, ką žmogus jau gavo su savo krauju, ir tai yra didžiulis skirtumas.“

LR piliečių praradimas būtų netektis valstybės pažangai

„Global Lithuanian Leaders“ (GLL) direktorė Marija Šaraitė, komentuodama, kodėl jos vadovaujama organizacija laiko šį forumą reikšmingu ir prisijungė prie jo rengimo, pasakoja, kad GLL vienija diasporos profesionalus daugiau nei 60 valstybių. Atstovaudami pustrečiam tūkstančiui narių ir 25 profesionalų klubams GLL atliepia jų poreikius ir interesus, o Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas daugelį jų liečia asmeniškai – dauguma organizacijos narių yra emigravę po Nepriklausomybės atkūrimo, tad jiems greičiausiai negalioja jokios šiuo metu taikomos įstatymų išimtys, nors jų karjeros pasiekimai, nuopelnai, patirtys ir žinios labai vertingos Lietuvai. „Šių Lietuvos Respublikos piliečių praradimas būtų netektis valstybės pažangai“, – pabrėžia M. Šaraitė. Paklausta, kokie GLL nariai susiduria su Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo dilema, ji vardija mokslininkus, kurie daug metų atlikdami tyrimus užsienio valstybėje, bet neturėdami jos pilietybės, negali gauti stipendijų savo tyrimams vystyti, užsienio valstybės tarnyboje norinčius dirbti profesionalus, su užsieniečiais šeimas kuriančius lietuvius ir kt.

Ar bausime už norą gyventi užsienyje

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) – vienas iš forumo organizatorių. LJAA ne tik siekia ugdyti jaunuosius teisės profesionalus, bet ir stengiasi šviesti visuomenę teisinėmis temomis bei prisidėti prie teisinių problemų sprendimo. LJAA prezidentas, advokatas dr. Edvinas Meškys sako: „Mūsų asociacijos bendruomenę sudaro nariai iki 45 metų, todėl būtent ši teisininkų dalis yra atviresnė galimybėms kitose pasaulio valstybėse, kai kurie iš narių jau gyvena ir dirba užsienyje bei susiduria su Lietuvos pilietybės išsaugojimo problema. Dėl šios priežasties mums, kaip advokatams, labai svarbu, kad niekas dėl savo pasirinkimo nebūtų diskriminuojamas. Lietuvos pilietybę mūsų tautiečiai įgijo gimimu, todėl neatrodo teisinga juos bausti už norą gyventi užsienyje.“

Forumo programa

Forumo programoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas iš JAV Gediminas Ramanauskas skaitys pranešimą „Pilietybės išlaikymo reglamentavimas Lietuvoje: Status Quo“, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė skaitys pranešimą „Diaspora Lietuvai“, specialistų diskusiją „Lietuva kitų modernių valstybių kontekste“ ves VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas. Taip pat vyks vieša specialistų diskusija „Gimimu įgytos pilietybės nauda Lietuvai – tikros istorijos“, o renginį apibendrins pranešimai „Perspektyvos ir kas toliau?“.

Ar dėl laikmetį neatitinkančių įstatymų galime „mėtyti“ savo piliečius

„Nors dalis Forumo susijusi su teisiniais klausimais, tačiau pagrindinis akcentas – tai žmonių emocijos, jų patirtys skirtingose šalyse, jų išgyvenimai dėl to, kad, norėdami įsilieti į užsienio šalių bendruomenę ir turėti tokias pačias teises, jie privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės, savo ištakų, galimybės neribotai lankyti artimuosius ar gimines. Tai patiria Lietuvoje gimę ir užaugę piliečiai, kurie myli Lietuvą ir nori ją garsinti pasaulyje, nori jai padėti ir palaikyti, tačiau dėl savo pasirinkimo gali netekti to ryšio. O trečios ar ketvirtos kartos asmuo, kuris nekalba lietuviškai, nesupranta mūsų papročių, nežino istorijos ir niekada nėra buvęs šioje šalyje, bet patenka į įstatymo išimtį, gali atsikurti Lietuvos pilietybę. Taigi, kyla klausimas, ar antruoju atveju asmenys gali atkurti Lietuvos pilietybę, nes daugiau nusipelno mūsų šaliai?“, – kalba dr. E. Meškys. Kiekvieną besirūpinantį Lietuvos gerove ir ateitimi jis kviečia susimąstyti: „Ar tikrai turime tokią prabangą „mėtyti“ savo piliečius tik dėl to, kad įstatymai nebeatitinka šių dienų realijų? Visiškai akivaizdu, jog prieš daugiau nei 30 metų kurtos Konstitucijos kūrėjai tuo metu pagrįstai įžvelgė galimas rizikas, tačiau, ar jos pagrįstos šiandien?“

Antrindamas jam apie forumo naudą Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas Jonas Bružas sako: „Man, kaip teisininkui, yra įdomi diskusija apie Lietuvos Konstituciją ir įstatymus šiuolaikinių, laisvų ir demokratinių valstybių kontekste, taip pat dabartinių Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių pilietybę, apžvalga, kur Pilietybės įstatymas jau dabar ir be referendumo numato įvairiausių išimčių, kai Lietuvos pilietis gali turėti ne tik Lietuvos pilietybę, ir kartais atrodo, kad šiandien yra sunkiau išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę lietuviams, įgijusiems kitų šalių pilietybę, nei žmonėms, iš kitur atvykusiems gyventi į Lietuvą.“

Ne visi yra girdėję apie naujausius siūlymus dėl referendumo formuluotės ar apie konstitucinio įstatymo dėl pilietybės projektą

Forume bus pristatyta planuojamo 2024 m. referendumo formuluotė ir pagrindinės konstitucinio įstatymo projekto nuostatos. VU Teisės fakulteto prodekanė, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkė doc. dr. Vigita Vėbraitė aiškindama forumo svarbą visuomenei pabrėžia: „Manyčiau, net ir teisininkai yra nepakankamai girdėję apie naujausius siūlymus dėl referendumo formuluotės ar apie konstitucinio pilietybės įstatymo projektą.“ Pritardama Daliai Henke, Vigita Vėbraitė teigia, kad dalis žmonių žino tik sąvoką „dviguba pilietybė“ ir nesigilina į daugybinės pilietybės sampratas, taip pat į kitose pasaulio valstybėse suteikiamas galimybes išsaugoti pilietybę: „Visi forumo organizatoriai tikisi, kad renginys pradės aktyvias diskusijas šiais klausimais. Labai džiugu, kad kartu diskutuoti galės teisininkai, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje. Be to, dalyvaus ir nemažai aktyvių visuomenininkų, kurių požiūris visuomet turi būti svarbus, svarstant svarbiausius klausimus valstybėje. Tokių galimybių pasitaiko tikrai retai. Iš Lietuvos teisininkų draugijos pasižadame, kad tai tik pirma tokia diskusija. Renginių referendumo ir pilietybės išsaugojimo tema organizuosime ir ateityje, ne tik Vilniuje, bet ir įvairiuose regionuose. Lietuvos teisininkų draugija yra organizacija, veikianti teritoriniu principu ir turi savo skyrius įvairiuose miestuose bei miesteliuose.“

Kitų šalių patirtis

Dr. E. Meškys pastebi, kad daugybinės pilietybės ribojimai paprastai labiau pastebimi Rytų Europoje, kuri galimai įžvelgia tam tikras „nedraugiškų šalių“ rizikas. Vakarų Europos ar ypač JAV teisininkai žiūri daug paprasčiau, nes visas tariamas rizikas galima išspręsti teisinėmis priemonėmis, jie koncentruojasi į norą užtikrinti, kad jos piliečiai jaustųsi vienodai reikšmingi – tiek gyvendami savo šalyje, tiek ir išvykę gyventi kitur.

„Lietuvos pilietybės teisinis reguliavimas, teisės doktrina ir taikymo praktika yra itin griežti, lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Yra tik keletas Europos valstybių, kuriose pilietybės santykiai reguliuojami Konstitucijoje. Europoje gausu diasporos valstybių, kurios suteikia galimybę būti kelių valstybių piliečiais, numato plačias daugybinės pilietybės draudimo išimtis arba netaiko draudimo būti kelių valstybių piliečiais. Pavyzdžiui, Airijoje leidžiama daugybinė pilietybė, bet yra ribojamos teisės rinkti ar kandidatuoti į tam tikras valstybės tarnybos pareigas“, – primena Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas iš JAV G. Ramanauskas.

PLB pirmininkė D. Henke dalinasi Lietuvos artimiausios kaimynės Latvijos pavyzdžiu – ši savo dydžiu ir piliečių skaičiumi už Lietuvą mažesnė šalis gimstant įgytos pilietybės išsaugojimą išsprendė jau prieš dešimtmetį. Viešojoje erdvėje po to nebuvo minimas nei masinis savos pilietybės atsiėmimas (jei kas anksčiau buvo priverstas jos atsisakyti), nei padidėjęs kitų šalių pilietybės įgijimas, nes turima latviška pilietybė išsaugoma bet kokiu atveju. „Nieko blogo neįvyko. Tad kodėl mes, lietuviai, taip bijome? Tokios baimės – sovietizmo reliktai. Juk pasaulis pasikeitė, yra judėjimo teisė, darbo teisė tarp ES šalių, – samprotauja D. Henke. –  Austrijoje pilietybės įstatymas pilietybės labai griežtas, tačiau jame egzistuojančios išimtys padengia esminius gyvenimo atvejus ir nesukelia piliečiams diskriminacijos jausmo, kas, deja, vyksta Lietuvoje.“

Istorija liudija apie užsienio lietuvių, turinčių kitos šalies pilietybę, naudą Lietuvai

PLB pirmininkė primena, kodėl aktyvi ir pilietiška diaspora, išsaugojusi Lietuvos pilietybę, naudinga istorinėje Lietuvos teritorijoje gyvenantiems lietuviams: „Atminkime, kaip praeityje mūsų diaspora ir jos organizacijų nariai pasišventę gynė Lietuvą. Jie galėjo teisiškai tai daryti, nes buvo tų šalių piliečiai. Juk jeigu neturėdamas JAV pilietybės parašysi laišką į Kongresą, kongresmenai į jį nereaguos, neturėdami teisinio pagrindo atstovauti tavo interesams. (Kalbėdamas apie tai šių dienų patirtimi diskusijoje dalinsis ir advokatas JAV G. Ramanauskas.) Vokietijos tuometinėje sostinėje Bonoje vyko aktyvios demonstracijos už Lietuvos nepriklausomybę, kad būtų nepripažinta Sovietų Sąjungos aneksija. Į tas demonstracijas ėjo Vokietijos piliečiai, turintys lietuviškas šaknis! Paprastai sakant, Lietuvos gyventojams tiesiog naudinga, kad tarp gyvenančių kitose šalyse Lietuvos piliečių būtų kuo daugiau tų, kurie savąją pilietybę gali išsaugoti, net ir įgydami kitos šalies pilietybę“.

Pilietybės išsaugojimas liečia kiekvieną

Forumo organizatoriai kviečia teisininkus, žiniasklaidą, plačiąją visuomenę aktyviai dalyvauti forume, kad būtų kuo žinomesnė egzistuojanti problema, kurios sprendimas tik iš pirmo žvilgsnio aktualus mažai grupei žmonių – išvykusiesiems iš Lietuvos. Giliau pažvelgus, tai liečia kiekvieną besirūpinantį Lietuvos gerove. 2019 m. įvykusio referendumo metu beveik 75 proc. balsavusių LR piliečių pasisakė už LR pilietybės išsaugojimą (tarp balsavusiųjų užsienyje – absoliuti dauguma), bet pakeisti LR Konstitucijai pritrūko balsų. Kad 2024 m. vyksiančiame referendume dėl gimstant įgytos pilietybės išsaugojimo dalyvautų kuo didesnis skaičius žmonių, būtina iš anksto kuo daugiau kalbėti ir diskutuoti šiuo Lietuvos saugumui ir augimui svarbiu klausimu.

Kaip dalyvauti forume

Pilietybės forumas „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Kokia nauda Lietuvai?“ vyks hibridiniu būdu. Norintys dalyvauti gyvai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje turi registruotis užpildydami registracijos formą https://bit.ly/PilietybesForumas

FB nuoroda – https://www.facebook.com/events/1292222607994436

Renginio transliacija – kovo 30 d. 15-18 val. (LT laiku) bus tiesiogiai transliuojama lrt.lt portale, vėliau įrašas bus skelbiamas lrt.lt mediatekoje.

www.pasauliolietuvis.lt

Dalia Henke: labai svarbu yra stiprinti pilietišką diasporą

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pasakoja apie atsinaujinusios PLB valdybos tikslus, referendumą dėl pilietybės ir planuojamus renginius, skirtus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 65-mečiui paminėti.

Eglė KONAGIS

 PLB.LT

Septynioliktojo pasaulio lietuvių Seimo metu išrinkta naujoji valdyba, Jums trečiai kadencijai patikėtas PLB pirmininkės postas. Kokie pagrindiniai naujosios, atsijauninusios valdybos tikslai?

Naujoji valdyba pagal PLB XVII Seimo priimtas rezoliucijas yra apsibrėžusi penkias strategines kryptis, kuriomis bus vykdoma veikla iki 2025 metų. Pilietybės išsaugojimas, parama Ukrainai ir Lietuvai, lituanistinis švietimas, tapatybės stiprinimas bei pasiruošimas pilietiniam pasipriešinimui atėjus dienai X ir PLB stiprinimas yra šios kadencijos temos.

Žvelgiant į 2024 metų LR prezidento rinkimus ir planuojamą kartu su jais skelbti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pataisų įteisinančių galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies, labai svarbu yra stiprinti pilietišką diasporą. Mūsų užduotis yra pasiekti kuo daugiau balsavimo teisę turinčių ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, kad jie aktyviai dalyvautų rinkimuose bei referendume.

 Kaip žinome, kartu su 2019 metų prezidento rinkimais jau vyko referendumas, tačiau neužteko balsų, kad būtų priimta nuostata ir pakeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri leistų išplėsti Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybes, tapus kitos šalies piliečiu. Kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis, referendumui taikomi aukšti reikalavimai: jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių LR piliečių, o kad referendumui pateiktas sprendimas būtų priimtas, jam pritarti turi ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių (tai yra maždaug 1 300 000 balsų). Daugiausia balsų referendume, žinoma, bus surenkama Lietuvoje, o mums svarbu, kad kuo daugiau užsienyje gyvenančių ir balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių pasinaudotų savo rinkimų teise ir dalyvautų referendume dėl pilietybės išsaugojimo.

Kas jau konkrečiai pasiekta, kad referendumas 2024 metais įvyktų?

Lietuvos Respublikos Seimas dar nepriėmė sprendimo skelbti referendumą, bet yra sudaryta darbo grupė, kuri Seimo valdybai ruošia dokumentus ir teisės aktus. Pagal pataisytą referendumo įstatymą, referendumas turėtų būti skelbiamas dvylika mėnesių iki referendumo vykdymo, taigi vėliausiai 2023 metų gegužės mėnesį – taip 2022 metų spalio pabaigoje pranešė darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė.

Jau yra beveik susitarta dėl referendumo formuluotės, kuri turėtų būti kuo labiau supaprastinta ir lengvai suprantama visiems balsuojantiems.

Konstituciniame įstatyme būtų apibrėžta, kad galima turėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos, taip pat NATO bei Europos ekonominės zonos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių pilietybes. Taip pat apibrėžta, kad negalima turėti buvusių Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtų organizacijų, tokių kaip Nepriklausomų valstybių sandraugos, valstybių ir Lietuvos pilietybes, nepamirštant išimčių, taikomų lietuvių tremtiniams, politiniams kaliniams bei jų vaikams ir vaikaičiams ir tiems lietuviams, kurie išvyko iki 1990 metų. Šios išimtys galioja jau ir dabar.

Mums labai svarbu, jog pačioje formuluotėje liktų teiginys, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant.

 Viliamės, kad valstybės vadovams, valdantiesiems, opozicijai ir visoms partijoms pavyks vieningai komunikuoti aiškinant rinkėjams referendumo svarbą ir reikšmę, kad pagaliau būtų išspręstas pilietybės išsaugojimo klausimas, svarbus ir būtinas Lietuvai ir jos ateičiai.

2019 metų rinkimuose pasitaikė atvejų, kai ne visi norėję balsuoti užsienyje galėjo pasinaudoti savo rinkimų teise.

Išties labai svarbu užtikrinti, kad 2024 metų rinkimai vyktų sklandžiai. Visų pirma yra būtina, kad rinkėjus informacija pasiektų laiku. Kuo anksčiau bus aišku, koks biudžetas bus skirtas informacijos sklaidai, ir kuo anksčiau pradėsime komunikacinę kampaniją, tuo daugiau piliečių, gyvenančių užsienyje ir Lietuvoje, galėsime paraginti eiti balsuoti. Labai svarbu, kad užsienyje balsuojantiems rinkėjams registruotis nebūtų sudėtinga. Turime pasirūpinti, kad balsuojantiems laiku būtų pristatyti balsavimo biuleteniai.

 Rinkėjų skaičius šiame referendumą turi lemiamą reikšmę.

Taip, ir čia taip pat slypi pavojus, kad tas skaičius galimai nėra tikslus. Pasitaiko atvejų, kai išvažiavę gyventi į užsienį nėra deklaravę savo išvykimo. Taip pat yra didelė tikimybė, kad užsienyje mirę asmenys nėra išbraukti iš gyventojų registro sąrašų, todėl gali būti įskaičiuoti kaip potencialūs rinkėjai. Nėra paprasta, bet tiesiog būtina patikslinti rinkėjų sąrašus Registrų centre, kad potencialių rinkėjų sąrašas būtų teisingas. Tai vienas didžiausių referendumo iššūkių – sutvarkyti rinkėjų sąrašus.

Balsavimas internetu daugeliui palengvintų dalyvavimą rinkimuose. Kokios būtų galimybės jau 2024 metais balsuoti internetu?

Vien Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 tūkst. (pagal vietinių dokumentų registracijas) Lietuvos Respublikos piliečių (žinoma, ne visi turi balsavimo teisę). Kadangi kiekvienas balsas referendumui yra labai svarbus, kiekvienam rinkėjui turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti rinkimuose. Balsavimas internetu yra labai patrauklus ir palengvintų dalyvavimą rinkimuose ir referendume užsienyje.

Šiuo metu yra pavesta Vyriausiajai rinkimų komisijai parengti internetinio balsavimo galimybių studiją ir atsakyti į klausimus, ar techniškai būtų įmanoma tai padaryti ir kaip užtikrinti balsuojančiojo anonimiškumą. Anoniminis balsavimas kol kas yra iššūkis.

Ne vienam lietuviui, iki šiol dėl įvairių priežasčių įgijusiam kitos šalies pilietybę ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus praradusiam Lietuvos pilietybę, kyla klausimas, ar būtų įmanoma susigrąžinti Lietuvos pilietybę, jei referendumo rezultatai būtų teigiami.

Tiesa, kad neretas mielai susigrąžintų Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu tik būtų tokia galimybė. Šis pakeitimas irgi turėtų būti numatytas.

Kaip Jūs manote, ar prieš 2019 metų informacinę kampaniją buvo skirta pakankamai dėmesio diskusijoms apie tai, kiek svarbu yra Lietuvai, kad jos piliečiai galėtų turėti Lietuvos ir kitų valstybių pilietybes ?

Turime pripažinti, kad ne kiekvienas pilietis, atėjęs balsuoti į referendumą, supranta, kas yra tas konstitucinis įstatymas. Kokią įtaką gimstant įgytos pilietybės išsaugojimas turi Lietuvos ateičiai – taip pat labai svarbus visuomenės diskusijos aspektas. Pasikeitus geopolitinei situacijai, keičiasi ir žmonių gyvenimai. Esame maža tauta, todėl turime stengtis išsaugoti kiekvieną savo pilietį, suteikiant jam galimybę bet kada vėl pasirinkti gyventi Lietuvoje, grįžti su šeima ir neturėti problemų dėl to, kad kažkada dėl tam tikrų aplinkybių atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. Pasas ir yra tas pagrindinis ryšys su Valstybe.

Taip pat turime suvokti, kad Lietuvos pilietybę turintis ir užsienyje gyvenantis asmuo ir savo vaikus registruoja Lietuvos piliečiais – šitaip užtikriname lietuvių tautos jei ne augimą, bent jau išsaugojimą. Kur tie vaikai ateityje gyvens ir kaip save pasaulyje matys, iš dalies priklauso ir nuo to, ar jiems bus sudarytos galimybės išlikti dalimi Lietuvos esant jos piliečiais.

Viešų diskusijų šiomis temomis vis dar labai trūksta. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė kartu su savo partneriais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, „Global Lithuanian Leaders“, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija kovo 30 dieną Vilniuje rengia forumą tema „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę – kokia nauda Lietuvai“.

 Kokios kitos strateginės kryptys, kuriomis naujai išrinkta PLB valdyba dirbs toliau?

Lietuvybės ir tapatybės stiprinimas bei lituanistinis švietimas – tai prieš 65 metus įkurtos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pamatas, aktualus ir šiais laikais. Sėkmingas lituanistinių mokyklų visame pasaulyje gyvavimas ir naujų kūrimasis yra stabilus pagrindas stiprinant lietuvišką tapatybę, perduodant lietuviškas tradicijas vaikams. Lietuvių kalbos, mūsų tradicijų mokymas užtikrina, kad diasporoje gimę ir gyvenantys vaikai jaustų ryšį su Lietuva ir matytų joje savo vietą.

Solidarumo su Ukraina palaikymas ir stiprinimas – dar viena PLB valdybos veikimo kryptis. Jau nuo 2014 metų palaikome Ukrainą, rašydami įvairias rezoliucijas ir teikdami visokeriopą pagalbą. Lietuvių bendruomenės įvairiuose kraštuose teikia politinę, visuomeninę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai, visapusišką pagalbą karo pabėgėliams ir nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Dezinformacijos bei melagienų apie karą atskleidimas yra taip pat svarbus, solidarizuojantis su karo niokojama Ukraina. Labai dažnai toji pagalba yra labai praktiška: lietuviai, vis dar mokėdami rusų ir tos šalies, kurioje gyvena, kalbas, pabėgėliams iš Ukrainos padėjo ir tebepadeda vertėjaudami ar pagelbėdami susigaudyti naujosios šalies situacijoje.

Neseniai baigėme pinigų rinkimo akciją, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos Ukrainoje likusioms lietuvių šeimoms. Iš viso surinkta virš trijų tūkstančių JAV dolerių, kartu su Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininke svarstoma, kaip geriau lėšas paskirstyti. Labai skirtingi poreikiai: vienam reikia įsigyti vaistų, kitam – susimokėti už šildymą.

Lietuvos saugumas ir mūsų susitelkimas dieną X, jeigu karas išplistų už Ukrainos ribų – dar viena strateginė kryptis. Jau dabar įvairiose, ypač arčiau Ukrainos esančiose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, justi, kad vis sunkiau pabėgėliams surasti gyvenamąją vietą, tenka glaustis pas pažįstamus ar tolimus gimines.

Jeigu šeimoms reikėtų palikti Lietuvą, pirmiausia pagalbos ranką ištiestų diasporoje susitelkę lietuviai, ieškodami savo tautiečiams būsto, vertėjaudami, savo gyvenamosiose valstybėse siekdami politinio palaikymo Lietuvai etc. Mūsų tikslas yra sukurti aiškią strategiją, kokie veiksmai būtų reikalingi dieną X, ją paskleisti tarp lietuvių bendruomenių, kad reikalui esant visi žinotume, ką būtina padaryti. Kitaip tariant, turime būti pasiruošę suteikti humanitarinę ir kitokią pagalbą Lietuvai ir pabėgėliams iš Lietuvos.

Dar viena darbo kryptis – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės tvarumas ir stipri PLB būstinė Lietuvoje. Nuo 1993 metų turime savo atstovybę LR Seimo trečiuosiuose rūmuose. Nuo 2009 metų neatlygintinai pareigas ėjusią atstovybės vadovę Vidą Bandis neseniai pakeitė socialinės ir ekonominės politikos ekspertė, visuomenės veikėja, buvusi Prezidento Valdaus Adamkaus patarėja Skirma Kondratas.

Šios pareigos yra itin svarbios PLB, nes būtent per atstovybę Vilniuje įgyvendinami projektai, palaikomi ryšiai su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, dalyvaujama diasporai aktualiuose posėdžiuose bei diskusijoje, bendradarbiaujama su Seimo ir Vyriausybės nariais. Mūsų užduotis yra užtikrinti, kad šis tarsi tiltas tarp diasporos ir Lietuvos užtikrintų geresnį lietuvių bendruomenių interesų atstovavimą įvairiose Lietuvos institucijose. Kartu su PLB valdybos nariais intensyviai dirbama ir dviejose komisijose: LR Seimo ir PLB komisijoje ir Lietuvos diasporos reikalų koordinacinėje komisijoje. Čia svarbu paminėti, kad kitų šalių diasporos, pavyzdžiui, latvių ar airių, tokio darbo su Seimu ir Vyriausybe formato neturi. Taigi čia matome labai didelį potencialą.

Kokie didžiausi renginiai laukia pasaulio lietuvių 2023 metais? 

Iš tiesų laukia gražus jubiliejus. 65 metų PLB gyvavimo proga žadama pastatyti Vienybės angelą Trakų Angelų kalvoje. Jo projektas jau žinomas, dabar renkamos lėšos jam įgyvendinti. Data jau irgi numatyta – rugpjūčio 3 dieną planuojamas atidarymas. Paskui iki rugpjūčio 6 dienos Palangoje vyks Pasaulio lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų lyderių suvažiavimas, kurio metu bus diskutuojama aktualiais diasporos klausimais.

Birželio 14–20 dienomis vyks septynioliktasis Lietuvių pasaulio jaunimo kongresas Bostone, vėliau persikelsiantis į Kanadą, o uždarymas vyks Monrealyje. Tai renginys, iš kurio išauga nauji PLB bendruomenės lyderiai. Įdomu, kad tradiciškai tokie kongresai leisdavo jauniems lietuviams susirasti vienam kitą, susipažinti, gal net sukurti šeimą.

Tradicinis lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“ šių metų rugsėjį vyks egzotiškoje šalyje. Vaikai, jų mokytojai, tėvai ir bendruomenės kviečiami apsilankyti Egipte.

Vasario mėnesį vyks pirmosios Azijos lietuvių bendruomenių sporto žaidynės.

Vokietijoje, Hiutenfelde, kur ir įsikūrusi garsioji Vasario 16-osios gimnazija, rugsėjo 14–17 dienomis vyks Europos kultūros dienos, kur susitiks lietuviški chorai ir šokių kolektyvai. Tai bus savotiškas pasiruošimas jubiliejinei 2024 metų Dainų šventei, kuriai sukaks 100 metų.

Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: PASAULIOLIETUVIS.LT

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.