Sekite mus

Lietuvos nepriklausomybės 30-metį Italijos lietuviai paminėjo suvažiavime

2020-10-20 457 Views Italija

Po visą Italiją pasklidę lietuviai spalio 2–4 dienomis rinkosi į kalnuose prie Jonijos jūros stūksantį viduramžių miestelį Italą Sicilijos saloje. Jau tradicinis suvažiavimas vyko ketvirtą kartą, bet pirmąsyk šalies pietuose. Tiek turiningo laiko, diskusijų, pažinčių, rimtų temų gvildenimo, juoko ir, svarbiausia, bendrumo jausmo, atrodytų, net sunku sutalpinti į vieną savaitgalį.

Suvažiavimas tęsėsi konferencija pavadinimu „30 lietuviškų įspaudų Italijoje“. Jos metu Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius pasakojo apie Lietuvos ir Italijos santykius, jų interesus, tikslus ir bendrystę. Lietuvos garbės konsulas Sicilijoje advokatas Alessandro Palmigiano akcentavo teisinius ir politinius Lietuvos bei autonomiją turinčio Sicilijos regiono ryšių aspektus.

Ambasadorius R. Šlepavičius akcentavo, kad šiemetis suvažiavimas yra kitoks – iliustruojantis ypatingą lietuvių bendruomenės Italijoje brandą.

„Man itin smagu, kad bendruomenė yra gyva, aktyvi. Ketvirtas suvažiavimas, įvertinant pandemijos sąlygas, rodo, koks bendruomenėje yra didžiulis poreikis bendrauti, kartu spręsti problemas, kartu užsiimti kūrybine veikla, kartu ieškoti naujų idėjų. Šių metų išskirtinis bruožas yra tai, kad gimsta Italijos lietuvių profesionalų klubas.

Tai yra bandymas sukurti tinklą profesionalų, kurie atsiskleidžia kaip ekspertai, kaip verslininkai, kaip žmonės, kurie gali kurti pridėtinę vertę, yra sukaupę žinių bagažą ir juo gali dalytis tiek su bendruomenės nariais, tiek su Lietuva ir jos žmonėmis. Manau, tai labai svarbi tilto, jungiančio bendruomenę su Lietuva ir Italija, atrama“, – sakė ambasadorius R. Šlepavičius.

Net šešios lietuvės moterys – Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio, Parmos universiteto docentė Birutė Žindžiūtė-Michelini, penkerius metus Italijos lietuvių naujienų portalą ITLIETUVIAI.IT redagavusi žurnalistė Agnė Buckutė, Pietų Italijos ir Kalabrijos bendruomenės pirmininkė Simona Crisafulli, vertėja Toma Gudelytė bei Italijos radijo ir televizijos RAI orkestro altų grupės koncertmeisterė Ūla Ulijona Žebriūnaitė – konferencijoje pasakojo apie istorines Italijos lietuvių bendruomenės asmenybes ir jų indėlį garsinant Lietuvą, įdomiausius lietuvių kūrėjus Italijos literatūroje, lietuvių muzikų ir lietuvių moterų kelią Italijoje, lietuvio paveikslą ir jo raidą šioje šalyje.

Ambasadorius R. Šlepavičius akcentavo, kad šiemetis suvažiavimas yra kitoks – iliustruojantis ypatingą lietuvių bendruomenės Italijoje brandą.

„Man itin smagu, kad bendruomenė yra gyva, aktyvi. Ketvirtas suvažiavimas, įvertinant pandemijos sąlygas, rodo, koks bendruomenėje yra didžiulis poreikis bendrauti, kartu spręsti problemas, kartu užsiimti kūrybine veikla, kartu ieškoti naujų idėjų. Šių metų išskirtinis bruožas yra tai, kad gimsta Italijos lietuvių profesionalų klubas.

Tai yra bandymas sukurti tinklą profesionalų, kurie atsiskleidžia kaip ekspertai, kaip verslininkai, kaip žmonės, kurie gali kurti pridėtinę vertę, yra sukaupę žinių bagažą ir juo gali dalytis tiek su bendruomenės nariais, tiek su Lietuva ir jos žmonėmis. Manau, tai labai svarbi tilto, jungiančio bendruomenę su Lietuva ir Italija, atrama“, – sakė ambasadorius R. Šlepavičius.

Net šešios lietuvės moterys – Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio, Parmos universiteto docentė Birutė Žindžiūtė-Michelini, penkerius metus Italijos lietuvių naujienų portalą ITLIETUVIAI.IT redagavusi žurnalistė Agnė Buckutė, Pietų Italijos ir Kalabrijos bendruomenės pirmininkė Simona Crisafulli, vertėja Toma Gudelytė bei Italijos radijo ir televizijos RAI orkestro altų grupės koncertmeisterė Ūla Ulijona Žebriūnaitė – konferencijoje pasakojo apie istorines Italijos lietuvių bendruomenės asmenybes ir jų indėlį garsinant Lietuvą, įdomiausius lietuvių kūrėjus Italijos literatūroje, lietuvių muzikų ir lietuvių moterų kelią Italijoje, lietuvio paveikslą ir jo raidą šioje šalyje.

Į Siciliją atvyko atstovų iš skirtingų Italijos regionų. Sužinojome daug įdomių dalykų, tvyrojo pakili nuotaika, buvo daug džiaugsmo ir juoko. O tai svarbiausias dalykas šiais pandemijos iššūkių laikais. Gyvas bendravimas, tas žvilgsnis ir šypsena, kuri sklido ne iš kaukių dengiamų lūpų, bet iš akių, mus dar labiau sustiprino ir suvienijo“, – teigė E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Italijos lietuvių bendruomenė pakeitė veidą: „Praėjusiame amžiuje bendruomenę sudarė dvasininkai, diplomatai – vyrai. Šiandienė mūsų bendruomenė įgijo moterišką veidą. Todėl, tęsiant kilnią lietuviškumo puoselėjimo ir Lietuvos garsinimo misiją, šiandien mums tenka sujungti abu pradus: tiek racionalųjį, tiek empatinį.“

Pagrindinė renginio organizatorė Sicilijoje gyvenanti S. Crisafulli sakė, kad surengti Italijoje gyvenančių lietuvių suvažiavimą Sicilijoje buvo svarbu dėl trijų priežasčių.

„Pirmiausia, jau dvylika metų kartu su vyru čia stengiamės kurti mažąją Lietuvą. Antras svarbus momentas yra tai, kad labai norime čia diegti lietuvišką kultūrą. Ir trečias mums labai svarbus motyvas yra tai, kad esame dalis Italijos lietuvių bendruomenės, kuri dabar turi labai aktyvų, mus suvienyti sugebėjusį ambasadorių.

Matydama tokią jo iniciatyvą, matydama, kokie yra iniciatyvūs kiti nariai, pagalvojau, kad susitikimo niekada nėra buvę Sicilijoje, tad kodėl nepadarius“, – pasakojo renginio organizatorė. Ji neslėpė, kad didžiausias iššūkis buvo pandemija.

„Iki paskutinės sekundės nežinojau, ar renginys įvyks, ar jo nesugriaus paskelbti nauji Vyriausybės nurodymai, ar atvyks užsiregistravę dalyviai, ar pavyks išvengti užkrato, daugybė panašaus pobūdžio nerimo akimirkų. Keletas dalyvių paskutinę minutę pakeitė planus. Nepaisant visko, susirinko apie pusšimtis tautiečių iš įvairių Italijos regionų, atvyko svečių iš ambasados, atstovų iš savivaldybės.

Džiaugiuosi atvykusiųjų entuziazmu, pasiryžimu ir drąsa. Laikėmės saugumo taisyklių, bet visi kartu, tegul ir per atstumą, tegul ir vienam savaitgaliui, sukūrėme mažą didelę Lietuvą Sicilijoje“, – džiaugėsi S. Crisafulli.

Lietuvių menininkės Eglės Narbutaitės unikaliu sienos tapybos kūriniu „Labas, Itala“, sujungiančiu lietuviškas ir siciliškas šaknis, papuoštame Italos miestelyje susirinkę lietuviai, gyvenantys nuo Pjemonto šiaurėje iki Kalabrijos pietuose, aptarė ir rūpimus klausimus, dalijosi patirtimi, kaip stiprinti bendruomeniškumą, puoselėti lietuvybę ir prisidėti prie Lietuvos vardo Italijoje bei globalioje erdvėje skleidimo.

Pasidžiaugta, kad viena tokių priemonių jau yra, – tai šeštus metus veikiantis Italijos lietuvių naujienų portalas ITLIETUVIAI.IT, kuris yra ne tik kokybiška erdvė Italijos lietuviams, bet ir unikalus Lietuvą, Italiją ir lietuvių diasporą jungiantis tiltas, pozityvi Italijos lietuvius ir Lietuvą globalioje erdvėje garsinanti grandis, Italijos lietuviais ir Lietuva besidomintiems italams atviri vartai.

Suvažiavimo metu buvo oficialiai pristatytas dar vienas įrankis – karantino metu gimęs Italijos lietuvių profesionalų klubas, kuris prisidės prie lietuvius profesionalus visame pasaulyje vienijančio tinklo „Global Lithuanian Leaders“ (GLL).

Konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavusi lietuvių profesionalų klubus vienijančio tinklo GLL vadovė Aušra Kukelkaitė sakė, kad pusšimtyje šalių veikiantys klubai yra požymis brandžia tampančios diasporos, kuri nori prie Lietuvos augimo prisidėti ne tik per kultūrinę ir lituanistinę prizmę, bet ir per profesinę, ekspertinę dimensiją.

GLL projektų vadovė Lina Dusevičienė pabrėžė, kad būtent ta branda šiemet davė ypatingų vaisių – artėjant rinkimams pirmą kartą dėl bendro pilietiškumo tikslo jėgas suvienijo bendruomenės ir organizacijos, kurios davė postūmį esminiam lūžiui Lietuvos ir diasporos santykiuose.

Suvažiavimas Sicilijoje subūrė ne tik meilę Lietuvai puoselėjančius Italijos lietuvius, bet ir Lietuvą mylinčius italus. Beveik dešimt metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos bei Italijos istorinius saitus studijuojantis italas Flaviano Bertaina sakė, kad jam Lietuva yra labai brangi, yra kaip antroji tėvynė.

„Tai normalu, – sakė F. Bertaina, – kai pažįsti kitą šalį ir jos kultūrą, kalbą, pradedi įsimylėti. Yra normalu, kad tuomet nori dalyvauti, pasidalyti nuomone ir įspūdžiais, apskritai bendrauti su žmonėmis, su kuriais turi daug bendra.“

Susitikimo akimirka / ITLIETUVIAI.IT nuotr.

Tris dienas vykęs ketvirtasis Italijos lietuvių suvažiavimas pasibaigė ekskursija po kvapą gniaužiančią Taorminą. Praėjusiame amžiuje emigravusių pasaulio menininkų, rašytojų ir intelektualų kolonija tapusio miesto širdyje – antikos laikų amfiteatre, kuriame koncertavo daugybė pasaulio muzikos grandų, Italijos lietuviai linkėjimus nusiuntė visiems lietuviams, kad ir kur jie būtų.

Daiva Lapėnaitė
ITLIETUVIAI.IT