2020 m. spalio 10 d. Estijos lietuvių bendruomenė (ELB) pažymėjo savo veiklos 40-ajį jubiliejų bei 30-sias įstojimo į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės gretas sukaktį. Šios abi sukaktys simboliškai papildė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-asias metines bei gražiai įsiliejo į visuotinį Seimo rinkimų šurmulį. Tęsdama pirmosios Talino (tuometinio Revelio) lietuvių draugijos, įkurtos dar 1917 m. tradicijas, Estijos lietuvių bendruomenė 1980 m. taip pat buvo registruota kaip draugija ir tik po 10 metų, pakeitus įstatus, pervadinta bendruomene.
Šventės akimirka. Nuotr. Edgaro Šlykovo
„Lyginant su kitomis lietuvių diasporomis, narių skaičiumi esame nedidelė bendruomenė, aktyvių narių priskaičiuojame apie 70. Bet turime begalinį norą išlaikyti savo tapatybę ir labai tuo didžiuojamės. Kalbėdama apie mūsų bendruomenę visada pabrėžiu, kad Estijos lietuviai yra kažkokie kitokie, skleidžiantys ypatingą šviesą“ – kalbėjo ELB pirmininkė Rita Kuzminienė.
Bendruomenės valdybos nariai neslepia, kad organizuojant šventę teko susidurti su nemenkais iššūkiais, būta ir dvejonių. Dėl sparčiai didėjančio COVID plitimo teko atsisakyti ilgai planuoto Nedos Malunavičiūtės ir Olego Ditkovskio pasirodymo. Anot ELB valdybos narės Kristinos Andla, „jautėme didžiulę atsakomybę už žmonių sveikatą, nebuvome tikri, ar žmonės paisys prašymų laikytis higienos rekomendacijų bei saugaus atstumo“. Stebint dėl COVID didėjančią įtampą žiniasklaidoje ir visuomenėje, konsultuotasi su Estijos sveikatos departamento darbuotojais. Bet kaip taikliai pastebėjo Kristina Andla, žmonės net ir viruso akivaizdoje negali nustoti gyventi. Pasak bendruomenės pirmininkės Ritos Kuzminienės, įvyko nuostabi šventė – su šiltais sveikinimais, subtilia violončelių kvarteto muzika, su baltomis staltiesėmis užtiestais stalais ir šampano taurėmis.
Šventės akimirka. Nuotr. Edgaro Šlykovo
Didžiulėmis ovacijomis buvo sutiktas Lietuvos ambasadoriaus Estijoje perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas bendruomenei. Na, o praeitos kadencijos bendruomenės pirmininko Vaido Matulaičio perduoti sveikinimai, atėję iš tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusių lietuvių bendruomenių narių, net iš tolimųjų Čilės, Paragvajus, JAV bei Australijos, nuskambėjo daugiau nei neįtikėtinai. Labai gražių žodžių ir padrąsinimo bendruomenė sulaukė nuo Lietuvos estų draugijos ir jos pirmininkės Liia Urman.
Jautriai ir giliai šios sukakties kontekste suskambo į šventę atvykusio Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo palaiminimas bendruomenei ir ištarti žodžiai apie dėkingumą.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Nuotr. Edgaro Šlykovo
Savo prisiminimais iš bendruomenės veiklos dalijosi jos įkūrėja ir pirmoji pirmininkė menotyrininkė Milda Marija Trinskytė, apie svarbius nuveiktus darbus skleidžiant Lietuvos vardą bei puoselėjant lietuvybę kalbėjo bene 30 metų bendruomenei vadovavusi ir 2006 m. išleidusi knygą apie Estijos lietuvių bendruomenę Cecilija-Rasa Unt. Pasak knygos autorės, daugiausiai lietuvių į Estiją atvyko pokario metais, kai buvusiems tremtiniams nebuvo leista apsigyventi Tėvynėje, o dar iki 2000 metų lietuvių buvo priskaičiuojama iki 2000 žmonių.
Milda Marija Trinskytė ir Cecilija Rasa Unt. Nuotr. Edgaro Šlykovo
Savo trumpoje istorinėje apžvalgoje apie lietuvių paliktus pėdsakus Estijos žemėje dabartinė bendruomenės pirmininkė Rita Kuzminienė užsiminė apie Jono Jablonskio gyvenimą tuometiniame Revelyje bei tuo periodu kartu su prof. P. Avižoniu parašytą žymiąją „Lietuviškos kalbos gramatiką, “ apie Dorpato universitetą baigusius Lietuvos medikus bei jų svarbą Lietuvai.
Na, o Užsienio lietuvių departamento vadovo Marijaus Gudyno parašyti žodžiai „Esate nuostabi bendruomenė, verta kiekvieno gero žodžio, kuris buvo pasirašytas Valstybės vadovo“ dar ilgai plevens ore ir neleis nurimti.
Estijos lietuvių bendruomenės informacija
